versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksų ateities sandoriai blaškosi, nerodydami aiškesnės krypties. Investuotojai laukia M. Draghi komentarų dėl būsimo monetarinės politikos.
JAV akcijos trečiadienio sesiją sugebėjo baigti švelniu pakilimu, o prie to bene labiausiai prisidėjo D. Trumpo sutarimas su Kongresu pratęsti skolos lubų pakėlimą ir vyriausybės finansavimą iki gruodžio vidurio. Be abejo, tai teoriškai tėra laiko laimėjimas ir problemos atidėjimas, tačiau daugelis politikos apžvalgininkų pažymi, jog tai parodo, kad prezidentas yra linkęs ieškoti kompromiso, todėl ir ateities ekonomikos reformos gali vykti sklandžiau. Ženklesniu brangimu pasižymėjo Home Depot, Chevron, Exxon Mobil akcijos. Rinkos vakar rimčiau nesureagavo į vieną JAV centrinio banko (FED) narių atsistatydinimą – J. Yellen dešinioji ranka 73 metų Stanley Fischeris atsistatydins spalio viduryje dėl asmeninių priežasčių, nors jo kadencija turėjo baigtis tik kitų metų birželį.
Azijoje akcijos sveikino JAV sutarimą dėl skolos lubų, todėl matėme daugiau pozityvių emocijų, tačiau pavienės rinkos neišsilaikė teigiamoje teritorijoje. Nemaža dalis investuotojų dabar nerimauja, kad Š. Korėja išbandys naują tarpkontinentinę balistinę raketą jau rugsėjo 9 d. per valstybinę šventę.
Europoje akcijos stiebiasi į viršų, kadangi investuotojai lūkuriuoja ECB sprendimo dėl palūkanų ir vėliau seksiančios spaudos konferencijos, kur bus tikimasi iš Mario Draghi išgirsti daugiau informacijos apie planus ateityje imti mažinti obligacijų supirkimo programą. Tiesa, daugelis analitikų pabrėžia, kad greičiausiai ECB susilaikys nuo konkretesnių komentarų šiuo klausimu ir paliks tai spalio susitikimui. Ekonominių rodiklių fronte šiandien pasirodė Vokietijos pramonės produkcijos apimtys, kurios liepą išliko tokios pat, kaip ir birželį, nors ekonomistai vylėsi išvysti 0,5% augimą. Mažėjusios energetikos apimtys užgožė padidėjusias gamybos ir statybų apimtis.
Naftos kaina vakar ūgtelėjo ir dabar bene daugiausia įtakos jai ima daryti net ne po audros Harvis atsidarančios naftos perdirbimo gamyklos, bet nauja grėsmė – uraganas Irma, siaučiantis Karibų jūroje. Jis ima kelti grėsmę naftos išgavimo platformoms, esančioms Meksikos įlankoje, nes jau priartėta prie Kubos. Naftos kainoms teigiamo impulso suteikia ir dar antradienio Rusijos energetikos ministro pareiškimas, kad Rusija bei Saudo Arabija palaikys siūlymą ir toliau pratęsti naftos išgavimo ribojimą. Šiandien investuotojai išvys ir oficialią statistiką, kaip per savaitę pakito JAV naftos atsargos, o vakar paskelbta privačios agentūros (American Petroleum Institute) prognozė rodė, kad atsargos ūgtelėjo 2,8 mln. barelių. Tuo tarpu analitikų prognozės rinkoje gana skirtingos, prognozuojamas maždaug 2,5-4,1 mln. barelių atsargų padidėjimas.
JAV akcijos trečiadienio sesiją sugebėjo baigti švelniu pakilimu, o prie to bene labiausiai prisidėjo D. Trumpo sutarimas su Kongresu pratęsti skolos lubų pakėlimą ir vyriausybės finansavimą iki gruodžio vidurio. Be abejo, tai teoriškai tėra laiko laimėjimas ir problemos atidėjimas, tačiau daugelis politikos apžvalgininkų pažymi, jog tai parodo, kad prezidentas yra linkęs ieškoti kompromiso, todėl ir ateities ekonomikos reformos gali vykti sklandžiau. Ženklesniu brangimu pasižymėjo Home Depot, Chevron, Exxon Mobil akcijos. Rinkos vakar rimčiau nesureagavo į vieną JAV centrinio banko (FED) narių atsistatydinimą – J. Yellen dešinioji ranka 73 metų Stanley Fischeris atsistatydins spalio viduryje dėl asmeninių priežasčių, nors jo kadencija turėjo baigtis tik kitų metų birželį.
Azijoje akcijos sveikino JAV sutarimą dėl skolos lubų, todėl matėme daugiau pozityvių emocijų, tačiau pavienės rinkos neišsilaikė teigiamoje teritorijoje. Nemaža dalis investuotojų dabar nerimauja, kad Š. Korėja išbandys naują tarpkontinentinę balistinę raketą jau rugsėjo 9 d. per valstybinę šventę.
Europoje akcijos stiebiasi į viršų, kadangi investuotojai lūkuriuoja ECB sprendimo dėl palūkanų ir vėliau seksiančios spaudos konferencijos, kur bus tikimasi iš Mario Draghi išgirsti daugiau informacijos apie planus ateityje imti mažinti obligacijų supirkimo programą. Tiesa, daugelis analitikų pabrėžia, kad greičiausiai ECB susilaikys nuo konkretesnių komentarų šiuo klausimu ir paliks tai spalio susitikimui. Ekonominių rodiklių fronte šiandien pasirodė Vokietijos pramonės produkcijos apimtys, kurios liepą išliko tokios pat, kaip ir birželį, nors ekonomistai vylėsi išvysti 0,5% augimą. Mažėjusios energetikos apimtys užgožė padidėjusias gamybos ir statybų apimtis.
Naftos kaina vakar ūgtelėjo ir dabar bene daugiausia įtakos jai ima daryti net ne po audros Harvis atsidarančios naftos perdirbimo gamyklos, bet nauja grėsmė – uraganas Irma, siaučiantis Karibų jūroje. Jis ima kelti grėsmę naftos išgavimo platformoms, esančioms Meksikos įlankoje, nes jau priartėta prie Kubos. Naftos kainoms teigiamo impulso suteikia ir dar antradienio Rusijos energetikos ministro pareiškimas, kad Rusija bei Saudo Arabija palaikys siūlymą ir toliau pratęsti naftos išgavimo ribojimą. Šiandien investuotojai išvys ir oficialią statistiką, kaip per savaitę pakito JAV naftos atsargos, o vakar paskelbta privačios agentūros (American Petroleum Institute) prognozė rodė, kad atsargos ūgtelėjo 2,8 mln. barelių. Tuo tarpu analitikų prognozės rinkoje gana skirtingos, prognozuojamas maždaug 2,5-4,1 mln. barelių atsargų padidėjimas.