versija spausdinimui
(2)
Per pirmą šių metų pusmetį Norvegijos valstybinis investicinis fondas, kuris yra didžiausias tokio tipo fondas pasaulyje, šalies valiuta kronomis pasiekė pačią didžiausią grąžą per visą savo gyvavimo istoriją.
Minimo fondo investicinė grąža per pirmus du šių metų ketvirčius siekė 6,5 procento, arba 499 mlrd. Norvegijos kronų (63,1 mlrd. dolerių). Vien per antrą ketvirtį Norvegijos valstybinio fondo grąža sudarė 2,6 procento.
Per praėjusį ketvirtį daugiausiai kaip įprasta buvo uždirbta iš investicijų į akcijas, kur grąža siekė 3,4 procento. Kaip skelbiama, daugiausiai pelno atnešė tokių bendrovių kaip Nestle, Novartis ir Tencent akcijos. Tuo tarpu didžiausią neigiamą poveikį padarė pigusios General Electric, AT&T ir IBM įmonių akcijos.
Iš investicijų į skolos vertybinius popierius per antrą šių metų ketvirtį grąža siekė 1,1 procento, tuo tarpu investicijų į nekilnojamą turtą investicinė grąža sudarė 2,1 procento.
Birželio trisdešimtą dieną Norvegijos valstybinio investicinio fondo vertė siekė 8,02 trilijonus kronų arba 1,01 trilijoną dolerių. Daugiausiai, arba 65,1 procento visų lėšų buvo investuota į akcijas, 32,4 procento - į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, na o likusi dalis, t.y. 2,5 procento buvo investuota į nekilnojamą turtą.
Per praėjusį ketvirtį Norvegijos valdžia iš šio fondo atsiėmė šešiolikos milijardų kronų arba dviejų milijardų dolerių vertės lėšas.
Minimo fondo investicinė grąža per pirmus du šių metų ketvirčius siekė 6,5 procento, arba 499 mlrd. Norvegijos kronų (63,1 mlrd. dolerių). Vien per antrą ketvirtį Norvegijos valstybinio fondo grąža sudarė 2,6 procento.
Per praėjusį ketvirtį daugiausiai kaip įprasta buvo uždirbta iš investicijų į akcijas, kur grąža siekė 3,4 procento. Kaip skelbiama, daugiausiai pelno atnešė tokių bendrovių kaip Nestle, Novartis ir Tencent akcijos. Tuo tarpu didžiausią neigiamą poveikį padarė pigusios General Electric, AT&T ir IBM įmonių akcijos.
Iš investicijų į skolos vertybinius popierius per antrą šių metų ketvirtį grąža siekė 1,1 procento, tuo tarpu investicijų į nekilnojamą turtą investicinė grąža sudarė 2,1 procento.
Birželio trisdešimtą dieną Norvegijos valstybinio investicinio fondo vertė siekė 8,02 trilijonus kronų arba 1,01 trilijoną dolerių. Daugiausiai, arba 65,1 procento visų lėšų buvo investuota į akcijas, 32,4 procento - į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, na o likusi dalis, t.y. 2,5 procento buvo investuota į nekilnojamą turtą.
Per praėjusį ketvirtį Norvegijos valdžia iš šio fondo atsiėmė šešiolikos milijardų kronų arba dviejų milijardų dolerių vertės lėšas.
Blemba geras krestelejimas per akcijas - ir valstybiniai bankrotai. Achahahah
