versija spausdinimui
(0)
Penktadienį, po to kai paaiškėjo, jog vis dėl to per ketvirtadienio referendumą Didžiojoje Britanijoje buvo daugiau tų, kurie pasisakė už pasitraukimą iš Europos sąjungos, visos finansų rinkos nusidažė ryškia raudona spalva - gausiai liejosi kraujas. Jo gausą lėmė tai, kad dar dieną prieš tai remiantis išankstinėmis apklausomis buvo skelbiama, jog britai turėtų pasilikti bendroje sąjungoje, tad penktadienį iš ryto daugelį ištiko šokas.
Taigi, artėjant vakarui galima sustatyti visus taškus ant i. Pirminė pradinė reakcija į Brexit buvo iš ties paniška, ir daugelio akcijų indeksų ir kitų aktyvų vertės gerokai driokstelėjo žemyn, tiesa, po to sulaukėme šokio tokio atšokimo.
Žinoma, po tokio, lyginant su ketvirtadienį vakare skelbta informacija, netikėto sprendimo, Didžiosios Britanijos svaro vertė gerokai ir senokai matytu pagreičiu susitraukė iki labai seniai matytų lygių. Ši valiuta atpigo visų valiutų atžvilgiu, na o labiausiai virtualios valiutos bitcoin (14,7 procento) ir Japonijos jenos (12,7 procento) atžvilgiu.
Už vieną svarą penktadienio vakare valiutų rinkoje buvo mokama po 1.36891 dolerį, arba beveik devyniais procentais mažiau nei ketvirtadienį, na o euro atžvilgiu ši valiuta buvo atpigusi 6,3 procento iki 1.23077 eurų. Pačiam ryte, kuomet paaiškėjo, jog vis dėl to Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos sąjungos, svaras dolerio atžvilgiu buvo atpigęs iki vos 1.32173 dolerių už vieną svarą, na o euro - iki 1.2023 eurų.
Svaras dolerio atžvilgiu smuko iki 2009 metų pradžioje, t.y. pasaulinės krizės metu buvusio lygio, o euro - iki 2014 metų gegužę buvusio lygio.
Kalbant apie kitas valiutas, tai populiariausia penktadienį buvo jena, kuri pabrango visų valiutų atžvilgiu, tiesa, išskyrus bitcoin atžvilgiu. Tuo tarpu ši virtuali valiuta sustiprėjo visų valiutų atžvilgiu. Be to, brango doleris, Šveicarijos frankas. Tuo tarpu be svaro penktadienį daugelio valiutų atžvilgiu taip pat atpigo ir Lenkijos zlotas, Švedijos krona bei dalinai euras, kurio vertė Amerikos dolerio atžvilgiu smuktelėjo 2,62 procento iki 1.11198 dolerių už eurą, na o penktadienį iš ryto vienu metu už eurą buvo mokama tik po 1.09045 dolerius.
Kaip minėta, šiandien visų šalių, žinoma, išskyrus tų, kur prekyba nevyko, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, t.y. tiek Azijos, tiek Europos ir Amerikos akcijų rinkų indeksai fiksavo neigiamus pokyčius. Didžiosios Britanijos FTSE 250 indekso vertė krito 7.19 procento iki 16088.05 punktų, Vokietijos pagrindinio akcijų rinkos indekso DAX vertė susitraukė 6.82 procento iki 9557.16 punktų, Prancūzijos CAC40 indeksas krito net aštuoniais procentais, na o labiausiai driokstelėjo žemyn silpnesnių euro zonos šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai. Štai Graikijos ATHEX Composite smuko net 13.42 procento, Italijos FTSE MIB - 12.48 procento, o Ispanijos akcijų rinkos pagrindinio indekso IBEX vertė penktadienį krito net 12.35 procento.
Penktadienio prekyba Amerikos akcijų rinkoje taip pat prasidėjo indeksams krentant senokai matytais tempais. Artėjant prekybos sesijai į pabaigą visi trys pagrindiniai indeksai fiksavo dienos minimumus. Dow Jones Industrial Average dieną baigė nukritęs 3.39 procento iki 17399.86 punktų, S&P 500 - 3.6 procento iki 2037.3 punktų, o Nasdaq indeksas susitraukė net virš keturių procentų iki 4707.98 punktų.
Išpardavimas susijęs su Brexit neaplenkė iš žaliavų rinkos. Atpigo beveik visos žaliavos, na o labiausiai energijos ištekliai. Štai naftos kaina krito net virš penkių procentų. Tiesa, kaip ir įprasta padidėjus nerimui ir nežinomybei rinkoje investuotojai prisiminė tauriuosius metalus. Aukso kaina pašoko virš 1300 dolerių už Trojos unciją lygio, t.y. artėjant prekybos sesijos pabaigai šis vertingasis metalas buvo pabrangęs virš penkių procentų iki 1322.5 dolerių už unciją, na o vienu metu mokėta net ir po 1362.15 dolerių už Trojos unciją. Paskutinį kartą prieš tai tokia šio metalo kaina fiksuota 2014 metų liepą. Tuo tarpu sidabro kaina pakilo apie tris procentus, o platinos - dviem procentais. Prekybos sesijos metu abu šie vertingieji metalai buvo pabrangę ir dar labiau.
Taigi, artėjant vakarui galima sustatyti visus taškus ant i. Pirminė pradinė reakcija į Brexit buvo iš ties paniška, ir daugelio akcijų indeksų ir kitų aktyvų vertės gerokai driokstelėjo žemyn, tiesa, po to sulaukėme šokio tokio atšokimo.
Žinoma, po tokio, lyginant su ketvirtadienį vakare skelbta informacija, netikėto sprendimo, Didžiosios Britanijos svaro vertė gerokai ir senokai matytu pagreičiu susitraukė iki labai seniai matytų lygių. Ši valiuta atpigo visų valiutų atžvilgiu, na o labiausiai virtualios valiutos bitcoin (14,7 procento) ir Japonijos jenos (12,7 procento) atžvilgiu.
Už vieną svarą penktadienio vakare valiutų rinkoje buvo mokama po 1.36891 dolerį, arba beveik devyniais procentais mažiau nei ketvirtadienį, na o euro atžvilgiu ši valiuta buvo atpigusi 6,3 procento iki 1.23077 eurų. Pačiam ryte, kuomet paaiškėjo, jog vis dėl to Jungtinė Karalystė traukiasi iš Europos sąjungos, svaras dolerio atžvilgiu buvo atpigęs iki vos 1.32173 dolerių už vieną svarą, na o euro - iki 1.2023 eurų.
Svaras dolerio atžvilgiu smuko iki 2009 metų pradžioje, t.y. pasaulinės krizės metu buvusio lygio, o euro - iki 2014 metų gegužę buvusio lygio.
Kalbant apie kitas valiutas, tai populiariausia penktadienį buvo jena, kuri pabrango visų valiutų atžvilgiu, tiesa, išskyrus bitcoin atžvilgiu. Tuo tarpu ši virtuali valiuta sustiprėjo visų valiutų atžvilgiu. Be to, brango doleris, Šveicarijos frankas. Tuo tarpu be svaro penktadienį daugelio valiutų atžvilgiu taip pat atpigo ir Lenkijos zlotas, Švedijos krona bei dalinai euras, kurio vertė Amerikos dolerio atžvilgiu smuktelėjo 2,62 procento iki 1.11198 dolerių už eurą, na o penktadienį iš ryto vienu metu už eurą buvo mokama tik po 1.09045 dolerius.
Kaip minėta, šiandien visų šalių, žinoma, išskyrus tų, kur prekyba nevyko, pavyzdžiui, Baltijos šalyse, t.y. tiek Azijos, tiek Europos ir Amerikos akcijų rinkų indeksai fiksavo neigiamus pokyčius. Didžiosios Britanijos FTSE 250 indekso vertė krito 7.19 procento iki 16088.05 punktų, Vokietijos pagrindinio akcijų rinkos indekso DAX vertė susitraukė 6.82 procento iki 9557.16 punktų, Prancūzijos CAC40 indeksas krito net aštuoniais procentais, na o labiausiai driokstelėjo žemyn silpnesnių euro zonos šalių akcijų rinkų pagrindiniai indeksai. Štai Graikijos ATHEX Composite smuko net 13.42 procento, Italijos FTSE MIB - 12.48 procento, o Ispanijos akcijų rinkos pagrindinio indekso IBEX vertė penktadienį krito net 12.35 procento.
Penktadienio prekyba Amerikos akcijų rinkoje taip pat prasidėjo indeksams krentant senokai matytais tempais. Artėjant prekybos sesijai į pabaigą visi trys pagrindiniai indeksai fiksavo dienos minimumus. Dow Jones Industrial Average dieną baigė nukritęs 3.39 procento iki 17399.86 punktų, S&P 500 - 3.6 procento iki 2037.3 punktų, o Nasdaq indeksas susitraukė net virš keturių procentų iki 4707.98 punktų.
Išpardavimas susijęs su Brexit neaplenkė iš žaliavų rinkos. Atpigo beveik visos žaliavos, na o labiausiai energijos ištekliai. Štai naftos kaina krito net virš penkių procentų. Tiesa, kaip ir įprasta padidėjus nerimui ir nežinomybei rinkoje investuotojai prisiminė tauriuosius metalus. Aukso kaina pašoko virš 1300 dolerių už Trojos unciją lygio, t.y. artėjant prekybos sesijos pabaigai šis vertingasis metalas buvo pabrangęs virš penkių procentų iki 1322.5 dolerių už unciją, na o vienu metu mokėta net ir po 1362.15 dolerių už Trojos unciją. Paskutinį kartą prieš tai tokia šio metalo kaina fiksuota 2014 metų liepą. Tuo tarpu sidabro kaina pakilo apie tris procentus, o platinos - dviem procentais. Prekybos sesijos metu abu šie vertingieji metalai buvo pabrangę ir dar labiau.