versija spausdinimui
(0)
Pasaulio Centriniai bankai rekordiniu tempu išpardavinėjo Amerikos valstybines obligacijas. Vien Kinijos, Brazilijos ir Rusijos bankai per kovą šių obligacijų pardavė už mažiausiai vieną milijardą dolerių.
Bendrai per pirmą šių metų pavasario mėnesį Centriniai bankai už septyniolikos milijardų dolerių sumą pardavė daugiau Amerikos valstybinių obligacijų nei įsigijo. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios jų jau parduota už 123 mlrd. dolerių.
Remiantis Amerikos Iždo departamento duomenimis, šis Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių išpardavimas Centrinių bankų tarpe yra didžiausias nuo pat 1978 metų.
Pasak ekspertų, pagrindinė priežastis, kodėl padidėjo Amerikos obligacijų išpardavimas, tai išliekantis susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos būklės ir jos perspektyvų.
„Tai labiau pasaulinė baimė nei kas kito. Vis dar išlieka baimė, kad viskas per akimirką gali žlugti“ - pareiškė Federated Investors obligacijų rinkos vadovas Ihab Salib.
Centriniai bankai mainė Amerikos valstybines obligacijas į pinigus dar ir tam, kad paremti savo šalių valiutas. Visų pirma taip elgėsi tų šalių Centriniai bankai, kurios labai priklausomos nuo žaliavų eksporto. Centriniai bankai taip pat reagavo į užsienio kapitalo pasitraukimą ir rezervų mažėjimą. Vienas iš ryškiausių to pavyzdžių - tai Kinijos Centrinis bankas, kuris aktyviausiai išpardavinėjo Amerikos skolos vertybinius popierius.
Ekspertai mano, kad Amerikos valstybinių obligacijų išpardavimas susilpnės, nes pasaulinės baimės sumažėjo. Tuo tarpu privatūs investuotojai palaiko minėtos šalies obligacijų paklausą.
„Centriniai bankai gali pardavinėti Amerikos valstybines obligacijas siekdami paremti savo valiutas, tačiau tuo pat metu investuotojai norės jas pirkti kaip saugų aktyvą“ - tikina Charles Schwab pasaulinis strategas Jeff Kleintop.
Bendrai per pirmą šių metų pavasario mėnesį Centriniai bankai už septyniolikos milijardų dolerių sumą pardavė daugiau Amerikos valstybinių obligacijų nei įsigijo. Tuo tarpu nuo šių metų pradžios jų jau parduota už 123 mlrd. dolerių.
Remiantis Amerikos Iždo departamento duomenimis, šis Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių išpardavimas Centrinių bankų tarpe yra didžiausias nuo pat 1978 metų.
Pasak ekspertų, pagrindinė priežastis, kodėl padidėjo Amerikos obligacijų išpardavimas, tai išliekantis susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos būklės ir jos perspektyvų.
„Tai labiau pasaulinė baimė nei kas kito. Vis dar išlieka baimė, kad viskas per akimirką gali žlugti“ - pareiškė Federated Investors obligacijų rinkos vadovas Ihab Salib.
Centriniai bankai mainė Amerikos valstybines obligacijas į pinigus dar ir tam, kad paremti savo šalių valiutas. Visų pirma taip elgėsi tų šalių Centriniai bankai, kurios labai priklausomos nuo žaliavų eksporto. Centriniai bankai taip pat reagavo į užsienio kapitalo pasitraukimą ir rezervų mažėjimą. Vienas iš ryškiausių to pavyzdžių - tai Kinijos Centrinis bankas, kuris aktyviausiai išpardavinėjo Amerikos skolos vertybinius popierius.
Ekspertai mano, kad Amerikos valstybinių obligacijų išpardavimas susilpnės, nes pasaulinės baimės sumažėjo. Tuo tarpu privatūs investuotojai palaiko minėtos šalies obligacijų paklausą.
„Centriniai bankai gali pardavinėti Amerikos valstybines obligacijas siekdami paremti savo valiutas, tačiau tuo pat metu investuotojai norės jas pirkti kaip saugų aktyvą“ - tikina Charles Schwab pasaulinis strategas Jeff Kleintop.