versija spausdinimui
(0)
Lapkričio mėnesį Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje dar labiau sumažėjo bedarbystė. Euro zonoje minėtas rodiklis krito iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų spalio, o Europos sąjungoje - nuo pat 2009 metų liepos mėnesio.
Paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį, palyginus su spaliu, bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 10,6 iki 10,5 procento. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Prieš metus bendarbystė euro zonoje siekė 11,5 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis krito nuo 9,2 iki 9,1 procento, o Lietuvoje smuktelėjo dar labiau, t.y. nuo 8,9 iki 8,4 procento. 2014 metų lapkritį Europos sąjungoje bedarbystės lygis dar buvo dviženklis ir siekė 10 procentų, o mūsų šalyje sudarė 10,1 procento.
Lapkritį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22.159 milijonai asmenų, iš kurių 16.924 milijonai euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį bedarbių buvo 124 tūkstančiai. Per mėnesio laikotarpį jų skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 179 tūkstančiais, euro zonoje - 130 tūkstančių, o mūsų šalyje krito septyniais tūkstančiais.
Per metus darbo neturinčių asmenų skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 2.146 milijonais, euro zonoje - 1.573 milijonais, na o Lietuvoje krito net dvidešimt penkiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių lapkritį mažiausia bedarbystė buvo Vokietijoje (4,5 procento), Čekijoje (4,6 procento) bei Maltoje (5,1 procento). Tuo tarpu didžiausia ji ir toliau išlieka Graikijoje (24,6 procento) bei Ispanijoje, kur siekia 21,4 procento.
Per metus net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė. Rumunijoje šis rodiklis išliko nepakitęs, na o paaugo tik Austrijoje (nuo 5,6 iki 5,8 procento) bei Suomijoje (nuo 9 iki 9,4 procento). Sparčiausiai per metus bedarbystė smuktelėjo Ispanijoje, kur ji krito nuo 23,7 iki 21,4 procento, Bulgarijoje (nuo 10,6 iki 8,8 procento) bei Italijoje, kur krito nuo 13,1 iki 11,3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje lapkritį, palyginus su spaliu, krito nuo 22,6 iki 22,5 procento, Europos sąjungoje susitraukė nuo 20,2 iki 20 procentų, o mūsų šalyje - nuo 15,6 iki 14,9 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 23,2 procento, 21,5 procento bei 18,5 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių paskutinį rudens mėnesį buvo Vokietijoje (7 procentai), Danijoje (9,9 procento) bei Austrijoje, kur ji siekė 10,9 procento. Didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (49,5 procento), Ispanijoje (47,5 procento), Kroatijoje (45,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 38,1 procento.
Paskutinį praėjusių metų rudens mėnesį, palyginus su spaliu, bedarbystė euro zonoje smuktelėjo nuo 10,6 iki 10,5 procento. Ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis išliks nepakitęs. Prieš metus bendarbystė euro zonoje siekė 11,5 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį šis rodiklis krito nuo 9,2 iki 9,1 procento, o Lietuvoje smuktelėjo dar labiau, t.y. nuo 8,9 iki 8,4 procento. 2014 metų lapkritį Europos sąjungoje bedarbystės lygis dar buvo dviženklis ir siekė 10 procentų, o mūsų šalyje sudarė 10,1 procento.
Lapkritį Europos sąjungoje darbo neturėjo 22.159 milijonai asmenų, iš kurių 16.924 milijonai euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį bedarbių buvo 124 tūkstančiai. Per mėnesio laikotarpį jų skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 179 tūkstančiais, euro zonoje - 130 tūkstančių, o mūsų šalyje krito septyniais tūkstančiais.
Per metus darbo neturinčių asmenų skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 2.146 milijonais, euro zonoje - 1.573 milijonais, na o Lietuvoje krito net dvidešimt penkiais tūkstančiais.
Per metus net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse sumažėjo bedarbystė. Rumunijoje šis rodiklis išliko nepakitęs, na o paaugo tik Austrijoje (nuo 5,6 iki 5,8 procento) bei Suomijoje (nuo 9 iki 9,4 procento). Sparčiausiai per metus bedarbystė smuktelėjo Ispanijoje, kur ji krito nuo 23,7 iki 21,4 procento, Bulgarijoje (nuo 10,6 iki 8,8 procento) bei Italijoje, kur krito nuo 13,1 iki 11,3 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai jis euro zonoje lapkritį, palyginus su spaliu, krito nuo 22,6 iki 22,5 procento, Europos sąjungoje susitraukė nuo 20,2 iki 20 procentų, o mūsų šalyje - nuo 15,6 iki 14,9 procento. Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai 23,2 procento, 21,5 procento bei 18,5 procento.
Mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių paskutinį rudens mėnesį buvo Vokietijoje (7 procentai), Danijoje (9,9 procento) bei Austrijoje, kur ji siekė 10,9 procento. Didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (49,5 procento), Ispanijoje (47,5 procento), Kroatijoje (45,1 procento) bei Italijoje, kur siekė 38,1 procento.