versija spausdinimui
(3)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad liepą, palyginus su ankstesniu mėnesiu, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis smuktelėjo, tuo tarpu mūsų šalyje jis šiek tiek paaugo. Šis rodiklis euro zonoje krito visiškai nelauktai ir yra žemiausias nuo pat 2012 metų vasario mėnesio.
Antrąjį šių metų vasaros mėnesį bedarbystė euro zonoje krito nuo 11,1 iki 10,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog ji išliks nepakitusi. Europos sąjungoje minimas rodiklis smuktelėjo nuo 9,6 iki 9,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų birželio mėnesio. Lietuvoje priešingai, bedarbystė liepą pakilo nuo 9,5 iki 9,6 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 11,6 procento, Europos sąjungoje sudarė 10,2 procento, o mūsų šalyje siekė 10,7 procento.
Liepą Europos sąjungoje darbo neturėjo 23.067 milijonai asmenų, iš kurių 17.532 milijonai be darbo buvo euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį darbo neturėjo, remiantis oficialiais Eurostat duomenimis, 140 tūkstančių žmonių. Palyginus su birželiu, Europos sąjungoje bedarbių skaičius krito 232 tūkstančiais, euro zonoje - 213 tūkstančių, na o mūsų šalyje paaugo vienu tūkstančiu. Tuo tarpu per metų laikotarpį Europos sąjungoje jų sumažėjo 1.648 milijonais, euro zonoje - 1.116 milijonų, o Lietuvoje bedarbių sumažėjo septyniolika tūkstančių asmenų.
Remiantis Eurostat duomenimis, liepą mažiausia bedarbystė tarp Europos sąjungos šalių tradiciškai buvo Vokietijoje, kur ji siekė tik 4,7 procento, o Maltoje ir Čekijoje ji sudarė po 5,1 procento. Didžiausias šis rodiklis ir toliau išlieka Graikijoje (25 procentai) bei Ispanijoje (22,2 procento).
Tarp Europos sąjungos šalių per metus bedarbystės lygis sumažėjo dvidešimt trijose šalyse, trijose padidėjo, na o nepakito Rumunijoje ir Belgijoje. Labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis krito Bulgarijoje (nuo 11,5 iki 9,4 procento), Ispanijoje (nuo 24,3 iki 22,2 procento) bei Graikijoje, kur smuktelėjo nuo 27 iki 25 procentų. Tuo tarpu bedarbystė per metus paaugo Suomijoje (nuo 8,7 iki 9,7 procento), Prancūzijoje (nuo 10,3 iki 10,4 procento) bei Austrijoje (nuo 5,7 iki 5,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai liepą, palyginus su birželiu, euro zonoje šis rodiklis krito nuo 22,3 iki 21,9 procento, Europos sąjungoje - nuo 20,6 iki 20,4 procento, o Lietuvoje pašoko nuo 18,6 iki 19,4 procento. Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje jaunimo nedarbo lygis siekė 23,8 procento, Europos sąjungoje sudarė 22 procentus, o mūsų šalyje - devyniolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7 procentai), Maltoje (8,7 procento) bei Estijoje, kur remiantis birželio duomenimis siekė 9,5 procento. Didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje (51,8 procento), Ispanijoje (48,6 procento), Kroatijoje (43,1 procento) bei Italijoje, kur siekia 40,5 procento.
Antrąjį šių metų vasaros mėnesį bedarbystė euro zonoje krito nuo 11,1 iki 10,9 procento, kai ekonomistai prognozavo, jog ji išliks nepakitusi. Europos sąjungoje minimas rodiklis smuktelėjo nuo 9,6 iki 9,5 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų birželio mėnesio. Lietuvoje priešingai, bedarbystė liepą pakilo nuo 9,5 iki 9,6 procento.
Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje bedarbystės lygis siekė 11,6 procento, Europos sąjungoje sudarė 10,2 procento, o mūsų šalyje siekė 10,7 procento.
Liepą Europos sąjungoje darbo neturėjo 23.067 milijonai asmenų, iš kurių 17.532 milijonai be darbo buvo euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį darbo neturėjo, remiantis oficialiais Eurostat duomenimis, 140 tūkstančių žmonių. Palyginus su birželiu, Europos sąjungoje bedarbių skaičius krito 232 tūkstančiais, euro zonoje - 213 tūkstančių, na o mūsų šalyje paaugo vienu tūkstančiu. Tuo tarpu per metų laikotarpį Europos sąjungoje jų sumažėjo 1.648 milijonais, euro zonoje - 1.116 milijonų, o Lietuvoje bedarbių sumažėjo septyniolika tūkstančių asmenų.
Tarp Europos sąjungos šalių per metus bedarbystės lygis sumažėjo dvidešimt trijose šalyse, trijose padidėjo, na o nepakito Rumunijoje ir Belgijoje. Labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis krito Bulgarijoje (nuo 11,5 iki 9,4 procento), Ispanijoje (nuo 24,3 iki 22,2 procento) bei Graikijoje, kur smuktelėjo nuo 27 iki 25 procentų. Tuo tarpu bedarbystė per metus paaugo Suomijoje (nuo 8,7 iki 9,7 procento), Prancūzijoje (nuo 10,3 iki 10,4 procento) bei Austrijoje (nuo 5,7 iki 5,8 procento).
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai liepą, palyginus su birželiu, euro zonoje šis rodiklis krito nuo 22,3 iki 21,9 procento, Europos sąjungoje - nuo 20,6 iki 20,4 procento, o Lietuvoje pašoko nuo 18,6 iki 19,4 procento. Prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje jaunimo nedarbo lygis siekė 23,8 procento, Europos sąjungoje sudarė 22 procentus, o mūsų šalyje - devyniolika procentų.
Tarp Europos sąjungos šalių liepą mažiausias bedarbystės lygis jaunimo tarpe buvo Vokietijoje (7 procentai), Maltoje (8,7 procento) bei Estijoje, kur remiantis birželio duomenimis siekė 9,5 procento. Didžiausias šis rodiklis išlieka Graikijoje (51,8 procento), Ispanijoje (48,6 procento), Kroatijoje (43,1 procento) bei Italijoje, kur siekia 40,5 procento.