versija spausdinimui
(2)
Europos lyderiai turi susitaikyti ir pripažinti, kad Graikija niekada negrąžins savo skolų, kurių bendra vertė jau siekia net 366 mlrd. dolerių, kas sudaro net 175 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
„Mes turime būti realistai. Graikijos skola šiuo metu sudaro 175 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės ir yra didesnė nei buvo tada, kai visa tai prasidėjo. Pažvelkite į Japoniją. Jos skola sparčiai artėja prie 300 procentų metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vieną dieną ji tiesiog sprogs. Ji niekada nebus grąžinta, taip pat kaip ir Graikijos skola“ - pareiškė Jevons Global kompanijos įkūrėjas ir vadovas Kingsley Jones.
Remiantis vasarį besibaigiančia finansinės pagalbos programa skirta Graikijai, kuri buvo pratęsta dar keturiems mėnesiams, ši šalis iki 2022 metų savo skolą lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte turi sumažinti iki 110 procentų.
„Remiantis dabartinėmis sutarties sąlygomis, Graikijos pagrindinis biudžeto perteklius daugiau nei dešimtmetį turi būti didesnis nei keturi procentai. Nei viena šalis, kurios ekonomika buvo sveika, nesugebėjo to pasiekti. Todėl manau, kad dabartinės sąlygos, kurios keliamos Graikijai, yra nerealios“ - pridūrė Kingsley Jones.
Nors naujoji Graikijos valdžia atsisakė planų nurašyti dalį šalies skolų, tačiau ekspertai mano, kad Graikijos kreditoriai turi suprasti, jog tai yra neišvengiama, jei ši šalis liks euro zonoje.
„Euro grupė turi pripažinti tai, kad Graikija yra nemoki ir jei reikalingas didelis skolų nurašymas. Jie turėjo tai padaryti dar 2010 metais, tačiau pasirinko skolos didinimą ir problemų atidėjimą ateičiai. Graikijos bendrojo vidaus produkto vertė nuo pikinio meto sumažėjo net trisdešimt procentų, kas yra panašu į praėjusio amžiaus trisdešimtųjų Didžiąją depresiją. Toliau taupyti nėra tvaru“ - pareiškė Eastspring Investments investavimo vadovas Nicholas Ferres.
Tuo tarpu Barclay's banko ekonomistai mano, kad tikimybė, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos, šiuo metu yra didesnė nei buvo prieš penktadienį pasiektą susitarimą. Anot Morgan Stanley specialistų, tikimybė, kad per artimiausius 3 - 6 mėnesius sulauksime Grexit, dabar siekia 25 procentus.
„Mes turime būti realistai. Graikijos skola šiuo metu sudaro 175 procentus šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės ir yra didesnė nei buvo tada, kai visa tai prasidėjo. Pažvelkite į Japoniją. Jos skola sparčiai artėja prie 300 procentų metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Vieną dieną ji tiesiog sprogs. Ji niekada nebus grąžinta, taip pat kaip ir Graikijos skola“ - pareiškė Jevons Global kompanijos įkūrėjas ir vadovas Kingsley Jones.
Remiantis vasarį besibaigiančia finansinės pagalbos programa skirta Graikijai, kuri buvo pratęsta dar keturiems mėnesiams, ši šalis iki 2022 metų savo skolą lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte turi sumažinti iki 110 procentų.
„Remiantis dabartinėmis sutarties sąlygomis, Graikijos pagrindinis biudžeto perteklius daugiau nei dešimtmetį turi būti didesnis nei keturi procentai. Nei viena šalis, kurios ekonomika buvo sveika, nesugebėjo to pasiekti. Todėl manau, kad dabartinės sąlygos, kurios keliamos Graikijai, yra nerealios“ - pridūrė Kingsley Jones.
„Euro grupė turi pripažinti tai, kad Graikija yra nemoki ir jei reikalingas didelis skolų nurašymas. Jie turėjo tai padaryti dar 2010 metais, tačiau pasirinko skolos didinimą ir problemų atidėjimą ateičiai. Graikijos bendrojo vidaus produkto vertė nuo pikinio meto sumažėjo net trisdešimt procentų, kas yra panašu į praėjusio amžiaus trisdešimtųjų Didžiąją depresiją. Toliau taupyti nėra tvaru“ - pareiškė Eastspring Investments investavimo vadovas Nicholas Ferres.
Tuo tarpu Barclay's banko ekonomistai mano, kad tikimybė, jog Graikija pasitrauks iš euro zonos, šiuo metu yra didesnė nei buvo prieš penktadienį pasiektą susitarimą. Anot Morgan Stanley specialistų, tikimybė, kad per artimiausius 3 - 6 mėnesius sulauksime Grexit, dabar siekia 25 procentus.
