versija spausdinimui
(0)
Skola, skolos visuomet buvo, yra ir bus aktualus ir svarbus klausimas. Savaime skola - skolos nėra problema, nes iš esmės visa pasaulio ekonomika, verslas, namų ūkių gyvenimas daugiau ar mažiau paremtas įvairių formų didesnėmis ar mažesnėmis paskolomis. Žinoma, paskolos nėra problema tol, kol jos atsakingai naudojamos ir kol neperžengiama riba. Taigi, pasižiūrėkime, kurios didžiausios pagal ekonomikas pasaulio šalys šiuo metu turi daugiausiai skolų, na o kurios mažiausiai.
Mūsų atliktas tyrimas apima keturiasdešimt aštuonias pasaulio šalis, kurių ekonomikos, remiantis turimais naujausiais duomenimis, yra didžiausios. Jos suskirstytos tiek pagal viešosios skolos ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto santykį procentais, tiek pagal rezervų (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto santykį procentais bei apskaičiavome kiek viešoji skola, ją pakoregavus atsižvelgiant į rezervus, sudarys šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės procentais. Siekiant palyginti, pateikėme minėtų rodiklių reikšmes dabartiniu metu, bei kokios jos buvo šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais.
Sudarę viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio išreikšto procentais sąrašą matome, kad tarp keturiasdešimt aštuonių pasaulio šalių, kurių ekonomikos yra didžiausios, minėtas rodiklis remiantis naujausiais turimais duomenimis yra didžiausias taip vadinamose išsivysčiusiose Vakarų šalyse.
Aukščiausias minėtas rodiklis yra Japonijoje, kurios ekonomika šiuo metu yra trečia pagal dydį pasaulyje. Tiesa, didžioji šios skolos dalis yra vidaus skola, t.y. pasiskolinta iš vietinių gyventojų. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad nuo šio amžiaus pradžios šios šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentais beveik padvigubėjo. Tai nutiko dėl to, jog Japonijos ekonomika per pastaruosius keturiolika metų arba stagnavo - krito, arba labai lėtai augo, tuo tarpu akivaizdu, jog šalies viešoji skola per minimą laikotarpį augo pastebimai sparčiau.
Antroji pozicija šiame sąraše atiteko ir toliau problemų kamuojamai Graikijai, kurios minimas rodiklis per pastaruosius keturiolika metų pastebimai išsipūtė. Šio sąrašo viršūnėje taip pat dominuoja ir kitos didžiosios probleminės šalys iš euro zonos (Italija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Ispanija). Iš ne Europos be Japonijos aukštus viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinius rodiklius procentais taip pat turi ir Singapūras bei Amerika, kurios ekonomika šiuo metu yra didžiausia pasaulyje. Tiesa, minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžioje buvusio Amerikoje paaugo gerokai sparčiau nei Singapūre. Abiejose minėtuose šalyje šiuo metu viešoji skola jau yra didesnė už metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Viešosios skolos ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Japonija 227.20%, (127%)
Graikija 174.90%, (94%)
Italija 132.60%, (113.7%)
Portugalija 129.00%, (49.6%)
Singapūras 105.50%, (87.4%)
Amerika 101.53%, (60.1%)
Belgija 101.50%, (113.7%)
Prancūzija 92.20%, (58.9%)
Ispanija 92.10%, (62.3%)
Didžioji Britanija 90.60%, (43.7%)
Kanada 89.10%, (91.4%)
Egiptas 87.10%, (90.4%)
Vokietija 76.90%, (60.9%)
Austrija 74.50%, (67.3%)
Olandija 73.50%, (61.1%)
Indija 67.72%, (70.1%)
Izraelis 67.40%, (90.9%)
Pakistanas 63.30%, (81%)
Lenkija 57.00%, (39.6%)
Suomija 57.00%, (45.7%)
Brazilija 56.80%, (56.4%)
Malaizija 54.80%, (36.9%)
Venesuela 49.80%, (38.1%)
Filipinai 49.20%, (57.1%)
Tuo tarpu mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu rodikliu procentais, remiantis naujausiais turimais duomenimis, šiuo metu pasižymi tos didžiosios pasaulio šalys, kurios gali pasigirti tuo, kad turi daug vienokių ar kitokių žaliavų, t.y. resursų ir tai yra labai svarbus aspektas. Šiame sąraše pirmauja visų pirma nafta ir dujomis turtingos šalys bei kitas žaliavas, kaip pavyzdžiui, metalus iškasančios šalys. Iškart pabrėžiame, kad šiame sąraše dar neatsispindi nuo praėjusių metų vidurio buvęs naftos kainų mažėjimas, kuris turėtų kiek pakoreguoti naujausius duomenis.
Neabejotina šio sąrašo, t.y. mažiausiai skolų lyginant su metiniu bendruoju vidaus produktu procentine išraiška, lyderė yra Saudo Arabija, t.y. didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir eksportuotoja. Nuo šio amžiaus pradžios minimas šios šalies rodiklis kardinaliai pakito šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių. Be jokios abejonės, prie to prisidėjo pastebimai pabrangusi nafta.
Antroji pozicija šiame sąraše priklauso Iranui, trečioji šaliai iš Afrikos Nigerijai, kuri taip pat gali pasigirti naftos ištekliais. Tarp mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu pasižyminčių šalių taip pat yra Čilė, Rusija, Kazachstanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, t.y. šalys, kurios kaip minėta, turi daug resursų arba žaliavų bei kurios, išskyrus Australija, nepriklauso Vakarų šalims.
Gan mažu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu taip pat pasižymi ir Kinija, kurios ekonomika šiuo metu jau yra antra pagal dydį pasaulyje. Ši šalis dėl pigios darbo jėgos ir kontroliuojamo juanio daugiau produkcijos eksportuoja nei importuoja, todėl nuolat fiksuojamas užsienio prekybos perteklius, tad šaliai nėra didelio poreikio skolintis.
Viešosios skolos ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Saudo Arabija 2.68%, (103.5%)
Iranas 10.63%, (13.25%)
Nigerija 11.00%, (84.2%)
Čilė 12.80%, (13.7%)
Rusija 13.41%, (99%)
Kazachstanas 13.53%, (17.6%)
Jungtiniai Arabų Emyratai 16.70%, (4.7%)
Australija 20.48%, (22.5%)
Kinija 22.40%, (13.8%)
Indonezija 26.11%, (95.1%)
Norvegija 29.52%, (31%)
Irakas 31.34%, (334.85%)
Kolumbija 31.80%, (34.1%)
Turkija 33.00%, (51.6%)
Pietų Korėja 33.80%, (16.3%)
Honkongas 33.84%, (24%)
Šveicarija 35.40%, (51.8%)
Meksika 36.90%, (20.5%)
Švedija 40.60%, (64.3%)
Taivanas 40.98%, (13.9%)
Danija 44.50%, (58.1%)
Argentina 45.60%, (43%)
Tailandas 45.70%, (56.6%)
Pietų Afrika 46.10%, (43.3%)
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu tarp keturiasdešimt aštuonių šalių, kurių ekonomikos yra didžiausios pasaulyje, didžiausiu rezervų ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu pasižymi išskirtinai Azijos šalys.
Lyderiauja šiame sąraše Kinijai priklausantis Honkongas, kurio turimi rezervai netgi viršija šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Minimas Honkongo rodiklis nuo šio amžiaus pradžios beveik padvigubėjo, tuo tarpu antrojoje pozicijoje esančios Saudo Arabijos, kurios turimi rezervai jau beveik prilygsta metinio bendrojo vidaus produkto vertei, šis rodiklis per minimą laikotarpį pašoko dar įspūdingiau.
Dideliais rezervais, t.y. užsienio valiutų ir aukso, kurie beveik prilygsta metinio bendrojo vidaus produkto vertei, taip pat pasižymi ir dar viena šalis iš Azijos - Singapūras. Šio sąrašo viršūnėje tarp Azijos šalių sugebėjo įsisprausti ir Senojo žemyno atstovė Šveicarija, kurios minimas rodiklis taip pat yra iš ties labai aukštas.
Rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Honkongas 113,6%, (62,7%)
Saudo Arabija 98,6%, (11,1%)
Singapūras 93,3%, (84,7%)
Šveicarija 78,2%, (19,7%)
Tailandas 43,2%, (26,7%)
Malaizija 43,1%, (30,6%)
Kinija 42%, (14,3%)
Irakas 33,9%, (21,6%)
Filipinai 30,6%, (18,6%)
Izraelis 28,2%, (17,7%)
Pietų Korėja 26,5%, (17,2%)
Danija 26,4%, (9,6%)
Japonija 25,8%, (7,6%)
Rusija 24,3%, (10,7%)
Lenkija 20,2%, (16%)
Jungtiniai Arabų Emyratai 17%, (13%)
Brazilija 16%, (5,1%)
Turkija 16%, (8,8%)
Indija 15,9%, (8,6%)
Čilė 14,8%, (19%)
Meksika 14,3%, (5,2%)
Pietų Afrika 14,2%, (5,8%)
Indonezija 11,5%, (17,8%)
Norvegija 11,4%, (16,6%)
Mažiausiais rezervų rodikliais, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, pasižymi pagrinde išsivysčiusios Vakarų šalys. Na o šiame sąraše lyderiauja nelaimėlė Graikija. Minimas šios šalies rodiklis šiuo metu iš ties yra kuklus, na o lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, pastebimai susitraukė.
Amerikos užsienio valiutų ir aukso bendri rezervai, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, taip pat yra labai kuklūs, tiesa, nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis daugiau nei padvigubėjo, tačiau jis vis tiek iš ties yra labai žemas.
Pagal šį rodiklį minima šalis sugebėjo aplenkti tik Graikiją. Ispanija yra dar viena probleminė euro zonos šalis, kuriai šiame sąraše atiteko trečioji vieta. Tarp Vakarų šalių įsiterpė Pakistanas, kurio minimas rodiklis atitinka prieš tai minėtos euro zonos šalies lygį. Australijos rezervai, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, taip pat yra labai kuklūs, tačiau ši šalis pasižymi dideliais įvairių žaliavų ištekliais.
Rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Graikija 2,4%, (11,2%)
Amerika 2,7%, (1,3%)
Ispanija 3,3%, (6%)
Pakistanas 3,3%, (2,8%)
Australija 3,4%, (4,5%)
Kanada 3,9%, (4,4%)
Didžioji Britanija 3,9%, (2,8%)
Suomija 4,3%, (6,7%)
Venesuela 4,6%, (13,6%)
Argentina 5%, (7,3%)
Prancūzija 5,2%, (4,7%)
Belgija 5,2%, (5,2%)
Vokietija 5,3%, (4,5%)
Austrija 5,4%, (9%)
Olandija 5,4%, (4,3%)
Egiptas 6,1%, (13,8%)
Italija 6,8%, (4,1%)
Portugalija 7,7%, (12,1%)
Nigerija 9,1%, (21,8%)
Kazachstanas 10,7%, (11,5%)
Švedija 11,3%, (6,4%)
Kolumbija 11,4%, (9%)
Taivanis n.
Iranas n.
Norėdami kiek išgryninti viešosios skolos rodiklį, mes nutarėme iš viešosios skolos atimti šalių turimus rezervus. Po šios atliktos operacijos bendra padėtis kiek pasikeitė, na o kai kurių šalių atveju, netgi pastebimai pasikeitė. Tačiau ir toliau didžiausiais skolos rodikliais, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, pasižymi išsivysčiusios Vakarų šalys, tarp kurių dominuoja Europos šalys priklausančios euro zonai.
Pirmasis ketvertukas nepakito, t.y. Japonija, Graikija, Italija, Portugalija. Tačiau įvertinus šalių turimus rezervus, iš pirmojo šio sąrašo penketuko iškrito Singapūras, kurio minimas skolos rodiklis atmetus turimus rezervus, gerokai susitraukė, ir ši šalis atsidūrė tarp tų, kurių kiek išgryninta viešoji skola lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, yra viena iš mažiausių tarp keturiasdešimt aštuonių didžiausių pasaulyje pagal ekonomikas šalių.
Įvertinus turimus rezervus, Amerikos viešoji skola tapo kiek mažesnė už metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Tas pats pasakytina ir faktiškai apie kitas šalis, t.y. skolų rodikliai kiek sumažėjo.
Viešosios skolos minus rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Japonija 201,4%, (119,4%)
Graikija 172,5%, (82,8%)
Italija 125,8%, (109,6%)
Portugalija 121,3%, (37,5%)
Amerika 98,8%, (58,8%)
Belgija 96,3%, (108,5%)
Ispanija 88,8%, (56,3%)
Prancūzija 87%, (54,2%)
Didžioji Britanija 86,7%, (40,9%)
Kanada 85,2%, (87%)
Egiptas 81%, (76,6%)
Vokietija 71,6%, (56,4%)
Austrija 69,1%, (58,3%)
Olandija 68,1%, (56,8%)
Pakistanas 60%, (78,2%)
Suomija 52,7%, (39%)
Indija 51,8%, (61,5%)
Venesuela 45,2%, (24,5%)
Taivanas 41%, (13,9%)
Brazilija 40,8%, (51,3%)
Argentina 40,6%, (35,7%)
Izraelis 39,2%, (73,2%)
Lenkija 36,8%, (23,6%)
Pietų Afrika 31,9%, (37,5%)
Po atliktos minėtos korekcijos, kai kurių šalių viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis tapo neigiamas. Tai reiškia, kad tų šalių turimi rezervai yra didesni už viešąsias skolas. Iš viešosios skolos atmetus turimus rezervus, šio sąrašo lyderė tapo Saudo Arabija, kuri nuo šio amžiaus pradžios gerokai sumažino skolas ir lygiagrečiai gerokai išpūtė turimus rezervus.
Honkongo, Šveicarijos, Kinijos, Rusijos, Irako, Čilės ir Jungtinių Arabų Emyratų šiuo metu, remiantis naujausiais duomenimis, turimi tiek užsienio valiutų, tiek aukso bendri rezervai taip pat viršija viešųjų skolų vertes. Faktiškai visų minėtų šalių atvejais nuo 2000 metų šie rodikliai buvo gerokai pagerinti, t.y. rezervai augo sparčiau už skolas.
Šiame sąraše tarp lyderių daugiausiai yra šalių iš Azijos, taip pat kelios šalys iš Europos ir kitų žemynų.
Viešosios skolos minus rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Saudo Arabija -95,9%, (92,4%)
Honkongas -79,8%, (-37,8%)
Šveicarija -42,8%, (32,1%)
Kinija -19,6%, (-0,5%)
Rusija -10,9%, (88,3%)
Irakas -2,6%, (313,3%)
Čilė -2%, (-5,3%)
Jungtiniai Arabų Emyratai -0,3%, (-8,3%)
Nigerija 1,9%, (62,4%)
Tailandas 2,5%, (29,9%)
Kazachstanas 2,8%, (6,1%)
Pietų Korėja 7,3%, (-0,9%)
Iranas 10,6%, (13,3%)
Malaizija 11,7%, (6,3%)
Singapūras 12,2%, (2,7%)
Indonezija 14,6%, (77,3%)
Turkija 17%, (42,8%)
Australija 17,1%, (18%)
Danija 18,1%, (48,5%)
Norvegija 18,1%, (14,4%)
Filipinai 18,6%, (38,5%)
Kolumbija 20,4%, (25,1%)
Meksika 22,6%, (15,3%)
Švedija 29,3%, (57,9%)
Iš atlikto tyrimo tikrai nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų, nes jame neatsispindi iki galo visa įmanoma informacija. Tačiau tai puiki orientacinė medžiaga, kuri dalinai parodo esamą padėtį. Na o išvadas ir vertinimus galite pasidaryti patys, tas pats pasakytina ir apie tolimesnes perspektyvas ir prognozes.
Parengtas remiantis Pasaulio banko, Tarptautinio Valiutos Fondo, Eurostat ir atskirų šalių statistikos departamentų pateiktais duomenimis ir traders.lt informacija.
Mūsų atliktas tyrimas apima keturiasdešimt aštuonias pasaulio šalis, kurių ekonomikos, remiantis turimais naujausiais duomenimis, yra didžiausios. Jos suskirstytos tiek pagal viešosios skolos ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto santykį procentais, tiek pagal rezervų (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir šalies metinio bendrojo vidaus produkto santykį procentais bei apskaičiavome kiek viešoji skola, ją pakoregavus atsižvelgiant į rezervus, sudarys šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės procentais. Siekiant palyginti, pateikėme minėtų rodiklių reikšmes dabartiniu metu, bei kokios jos buvo šio amžiaus pradžioje, t.y. 2000 metais.
Sudarę viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinio rodiklio išreikšto procentais sąrašą matome, kad tarp keturiasdešimt aštuonių pasaulio šalių, kurių ekonomikos yra didžiausios, minėtas rodiklis remiantis naujausiais turimais duomenimis yra didžiausias taip vadinamose išsivysčiusiose Vakarų šalyse.
Aukščiausias minėtas rodiklis yra Japonijoje, kurios ekonomika šiuo metu yra trečia pagal dydį pasaulyje. Tiesa, didžioji šios skolos dalis yra vidaus skola, t.y. pasiskolinta iš vietinių gyventojų. Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad nuo šio amžiaus pradžios šios šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis procentais beveik padvigubėjo. Tai nutiko dėl to, jog Japonijos ekonomika per pastaruosius keturiolika metų arba stagnavo - krito, arba labai lėtai augo, tuo tarpu akivaizdu, jog šalies viešoji skola per minimą laikotarpį augo pastebimai sparčiau.
Antroji pozicija šiame sąraše atiteko ir toliau problemų kamuojamai Graikijai, kurios minimas rodiklis per pastaruosius keturiolika metų pastebimai išsipūtė. Šio sąrašo viršūnėje taip pat dominuoja ir kitos didžiosios probleminės šalys iš euro zonos (Italija, Portugalija, Belgija, Prancūzija, Ispanija). Iš ne Europos be Japonijos aukštus viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinius rodiklius procentais taip pat turi ir Singapūras bei Amerika, kurios ekonomika šiuo metu yra didžiausia pasaulyje. Tiesa, minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžioje buvusio Amerikoje paaugo gerokai sparčiau nei Singapūre. Abiejose minėtuose šalyje šiuo metu viešoji skola jau yra didesnė už metinio bendrojo vidaus produkto vertę.
Viešosios skolos ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Japonija 227.20%, (127%)
Graikija 174.90%, (94%)
Italija 132.60%, (113.7%)
Portugalija 129.00%, (49.6%)
Singapūras 105.50%, (87.4%)
Amerika 101.53%, (60.1%)
Belgija 101.50%, (113.7%)
Prancūzija 92.20%, (58.9%)
Ispanija 92.10%, (62.3%)
Didžioji Britanija 90.60%, (43.7%)
Kanada 89.10%, (91.4%)
Egiptas 87.10%, (90.4%)
Vokietija 76.90%, (60.9%)
Austrija 74.50%, (67.3%)
Olandija 73.50%, (61.1%)
Indija 67.72%, (70.1%)
Izraelis 67.40%, (90.9%)
Pakistanas 63.30%, (81%)
Lenkija 57.00%, (39.6%)
Suomija 57.00%, (45.7%)
Brazilija 56.80%, (56.4%)
Malaizija 54.80%, (36.9%)
Venesuela 49.80%, (38.1%)
Filipinai 49.20%, (57.1%)
Tuo tarpu mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu rodikliu procentais, remiantis naujausiais turimais duomenimis, šiuo metu pasižymi tos didžiosios pasaulio šalys, kurios gali pasigirti tuo, kad turi daug vienokių ar kitokių žaliavų, t.y. resursų ir tai yra labai svarbus aspektas. Šiame sąraše pirmauja visų pirma nafta ir dujomis turtingos šalys bei kitas žaliavas, kaip pavyzdžiui, metalus iškasančios šalys. Iškart pabrėžiame, kad šiame sąraše dar neatsispindi nuo praėjusių metų vidurio buvęs naftos kainų mažėjimas, kuris turėtų kiek pakoreguoti naujausius duomenis.
Neabejotina šio sąrašo, t.y. mažiausiai skolų lyginant su metiniu bendruoju vidaus produktu procentine išraiška, lyderė yra Saudo Arabija, t.y. didžiausia pasaulyje naftos išgavėja ir eksportuotoja. Nuo šio amžiaus pradžios minimas šios šalies rodiklis kardinaliai pakito šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių. Be jokios abejonės, prie to prisidėjo pastebimai pabrangusi nafta.
Antroji pozicija šiame sąraše priklauso Iranui, trečioji šaliai iš Afrikos Nigerijai, kuri taip pat gali pasigirti naftos ištekliais. Tarp mažiausiu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu pasižyminčių šalių taip pat yra Čilė, Rusija, Kazachstanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, t.y. šalys, kurios kaip minėta, turi daug resursų arba žaliavų bei kurios, išskyrus Australija, nepriklauso Vakarų šalims.
Gan mažu viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu taip pat pasižymi ir Kinija, kurios ekonomika šiuo metu jau yra antra pagal dydį pasaulyje. Ši šalis dėl pigios darbo jėgos ir kontroliuojamo juanio daugiau produkcijos eksportuoja nei importuoja, todėl nuolat fiksuojamas užsienio prekybos perteklius, tad šaliai nėra didelio poreikio skolintis.
Viešosios skolos ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Saudo Arabija 2.68%, (103.5%)
Iranas 10.63%, (13.25%)
Nigerija 11.00%, (84.2%)
Čilė 12.80%, (13.7%)
Rusija 13.41%, (99%)
Kazachstanas 13.53%, (17.6%)
Jungtiniai Arabų Emyratai 16.70%, (4.7%)
Australija 20.48%, (22.5%)
Kinija 22.40%, (13.8%)
Indonezija 26.11%, (95.1%)
Norvegija 29.52%, (31%)
Irakas 31.34%, (334.85%)
Kolumbija 31.80%, (34.1%)
Turkija 33.00%, (51.6%)
Pietų Korėja 33.80%, (16.3%)
Honkongas 33.84%, (24%)
Šveicarija 35.40%, (51.8%)
Meksika 36.90%, (20.5%)
Švedija 40.60%, (64.3%)
Taivanas 40.98%, (13.9%)
Danija 44.50%, (58.1%)
Argentina 45.60%, (43%)
Tailandas 45.70%, (56.6%)
Pietų Afrika 46.10%, (43.3%)
Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu tarp keturiasdešimt aštuonių šalių, kurių ekonomikos yra didžiausios pasaulyje, didžiausiu rezervų ir metinio bendrojo vidaus produkto santykiniu procentiniu rodikliu pasižymi išskirtinai Azijos šalys.
Lyderiauja šiame sąraše Kinijai priklausantis Honkongas, kurio turimi rezervai netgi viršija šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Minimas Honkongo rodiklis nuo šio amžiaus pradžios beveik padvigubėjo, tuo tarpu antrojoje pozicijoje esančios Saudo Arabijos, kurios turimi rezervai jau beveik prilygsta metinio bendrojo vidaus produkto vertei, šis rodiklis per minimą laikotarpį pašoko dar įspūdingiau.
Dideliais rezervais, t.y. užsienio valiutų ir aukso, kurie beveik prilygsta metinio bendrojo vidaus produkto vertei, taip pat pasižymi ir dar viena šalis iš Azijos - Singapūras. Šio sąrašo viršūnėje tarp Azijos šalių sugebėjo įsisprausti ir Senojo žemyno atstovė Šveicarija, kurios minimas rodiklis taip pat yra iš ties labai aukštas.
Rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Honkongas 113,6%, (62,7%)
Saudo Arabija 98,6%, (11,1%)
Singapūras 93,3%, (84,7%)
Šveicarija 78,2%, (19,7%)
Tailandas 43,2%, (26,7%)
Malaizija 43,1%, (30,6%)
Kinija 42%, (14,3%)
Irakas 33,9%, (21,6%)
Filipinai 30,6%, (18,6%)
Izraelis 28,2%, (17,7%)
Pietų Korėja 26,5%, (17,2%)
Danija 26,4%, (9,6%)
Japonija 25,8%, (7,6%)
Rusija 24,3%, (10,7%)
Lenkija 20,2%, (16%)
Jungtiniai Arabų Emyratai 17%, (13%)
Brazilija 16%, (5,1%)
Turkija 16%, (8,8%)
Indija 15,9%, (8,6%)
Čilė 14,8%, (19%)
Meksika 14,3%, (5,2%)
Pietų Afrika 14,2%, (5,8%)
Indonezija 11,5%, (17,8%)
Norvegija 11,4%, (16,6%)
Mažiausiais rezervų rodikliais, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, pasižymi pagrinde išsivysčiusios Vakarų šalys. Na o šiame sąraše lyderiauja nelaimėlė Graikija. Minimas šios šalies rodiklis šiuo metu iš ties yra kuklus, na o lyginant su 2000 metais buvusiu lygiu, pastebimai susitraukė.
Amerikos užsienio valiutų ir aukso bendri rezervai, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, taip pat yra labai kuklūs, tiesa, nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis daugiau nei padvigubėjo, tačiau jis vis tiek iš ties yra labai žemas.
Pagal šį rodiklį minima šalis sugebėjo aplenkti tik Graikiją. Ispanija yra dar viena probleminė euro zonos šalis, kuriai šiame sąraše atiteko trečioji vieta. Tarp Vakarų šalių įsiterpė Pakistanas, kurio minimas rodiklis atitinka prieš tai minėtos euro zonos šalies lygį. Australijos rezervai, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, taip pat yra labai kuklūs, tačiau ši šalis pasižymi dideliais įvairių žaliavų ištekliais.
Rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Graikija 2,4%, (11,2%)
Amerika 2,7%, (1,3%)
Ispanija 3,3%, (6%)
Pakistanas 3,3%, (2,8%)
Australija 3,4%, (4,5%)
Kanada 3,9%, (4,4%)
Didžioji Britanija 3,9%, (2,8%)
Suomija 4,3%, (6,7%)
Venesuela 4,6%, (13,6%)
Argentina 5%, (7,3%)
Prancūzija 5,2%, (4,7%)
Belgija 5,2%, (5,2%)
Vokietija 5,3%, (4,5%)
Austrija 5,4%, (9%)
Olandija 5,4%, (4,3%)
Egiptas 6,1%, (13,8%)
Italija 6,8%, (4,1%)
Portugalija 7,7%, (12,1%)
Nigerija 9,1%, (21,8%)
Kazachstanas 10,7%, (11,5%)
Švedija 11,3%, (6,4%)
Kolumbija 11,4%, (9%)
Taivanis n.
Iranas n.
Norėdami kiek išgryninti viešosios skolos rodiklį, mes nutarėme iš viešosios skolos atimti šalių turimus rezervus. Po šios atliktos operacijos bendra padėtis kiek pasikeitė, na o kai kurių šalių atveju, netgi pastebimai pasikeitė. Tačiau ir toliau didžiausiais skolos rodikliais, lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte procentine išraiška, pasižymi išsivysčiusios Vakarų šalys, tarp kurių dominuoja Europos šalys priklausančios euro zonai.
Pirmasis ketvertukas nepakito, t.y. Japonija, Graikija, Italija, Portugalija. Tačiau įvertinus šalių turimus rezervus, iš pirmojo šio sąrašo penketuko iškrito Singapūras, kurio minimas skolos rodiklis atmetus turimus rezervus, gerokai susitraukė, ir ši šalis atsidūrė tarp tų, kurių kiek išgryninta viešoji skola lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte, yra viena iš mažiausių tarp keturiasdešimt aštuonių didžiausių pasaulyje pagal ekonomikas šalių.
Įvertinus turimus rezervus, Amerikos viešoji skola tapo kiek mažesnė už metinio bendrojo vidaus produkto vertę. Tas pats pasakytina ir faktiškai apie kitas šalis, t.y. skolų rodikliai kiek sumažėjo.
Viešosios skolos minus rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (DIDŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Japonija 201,4%, (119,4%)
Graikija 172,5%, (82,8%)
Italija 125,8%, (109,6%)
Portugalija 121,3%, (37,5%)
Amerika 98,8%, (58,8%)
Belgija 96,3%, (108,5%)
Ispanija 88,8%, (56,3%)
Prancūzija 87%, (54,2%)
Didžioji Britanija 86,7%, (40,9%)
Kanada 85,2%, (87%)
Egiptas 81%, (76,6%)
Vokietija 71,6%, (56,4%)
Austrija 69,1%, (58,3%)
Olandija 68,1%, (56,8%)
Pakistanas 60%, (78,2%)
Suomija 52,7%, (39%)
Indija 51,8%, (61,5%)
Venesuela 45,2%, (24,5%)
Taivanas 41%, (13,9%)
Brazilija 40,8%, (51,3%)
Argentina 40,6%, (35,7%)
Izraelis 39,2%, (73,2%)
Lenkija 36,8%, (23,6%)
Pietų Afrika 31,9%, (37,5%)
Po atliktos minėtos korekcijos, kai kurių šalių viešosios skolos ir metinio bendrojo vidaus produkto santykinis procentinis rodiklis tapo neigiamas. Tai reiškia, kad tų šalių turimi rezervai yra didesni už viešąsias skolas. Iš viešosios skolos atmetus turimus rezervus, šio sąrašo lyderė tapo Saudo Arabija, kuri nuo šio amžiaus pradžios gerokai sumažino skolas ir lygiagrečiai gerokai išpūtė turimus rezervus.
Honkongo, Šveicarijos, Kinijos, Rusijos, Irako, Čilės ir Jungtinių Arabų Emyratų šiuo metu, remiantis naujausiais duomenimis, turimi tiek užsienio valiutų, tiek aukso bendri rezervai taip pat viršija viešųjų skolų vertes. Faktiškai visų minėtų šalių atvejais nuo 2000 metų šie rodikliai buvo gerokai pagerinti, t.y. rezervai augo sparčiau už skolas.
Šiame sąraše tarp lyderių daugiausiai yra šalių iš Azijos, taip pat kelios šalys iš Europos ir kitų žemynų.
Viešosios skolos minus rezervai (įskaitant užsienio valiutas, auksą) ir BVP santykis procentais (MAŽIAUSIAS) dabar, (buvęs 2000 metais):
Saudo Arabija -95,9%, (92,4%)
Honkongas -79,8%, (-37,8%)
Šveicarija -42,8%, (32,1%)
Kinija -19,6%, (-0,5%)
Rusija -10,9%, (88,3%)
Irakas -2,6%, (313,3%)
Čilė -2%, (-5,3%)
Jungtiniai Arabų Emyratai -0,3%, (-8,3%)
Nigerija 1,9%, (62,4%)
Tailandas 2,5%, (29,9%)
Kazachstanas 2,8%, (6,1%)
Pietų Korėja 7,3%, (-0,9%)
Iranas 10,6%, (13,3%)
Malaizija 11,7%, (6,3%)
Singapūras 12,2%, (2,7%)
Indonezija 14,6%, (77,3%)
Turkija 17%, (42,8%)
Australija 17,1%, (18%)
Danija 18,1%, (48,5%)
Norvegija 18,1%, (14,4%)
Filipinai 18,6%, (38,5%)
Kolumbija 20,4%, (25,1%)
Meksika 22,6%, (15,3%)
Švedija 29,3%, (57,9%)
Iš atlikto tyrimo tikrai nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų, nes jame neatsispindi iki galo visa įmanoma informacija. Tačiau tai puiki orientacinė medžiaga, kuri dalinai parodo esamą padėtį. Na o išvadas ir vertinimus galite pasidaryti patys, tas pats pasakytina ir apie tolimesnes perspektyvas ir prognozes.
Parengtas remiantis Pasaulio banko, Tarptautinio Valiutos Fondo, Eurostat ir atskirų šalių statistikos departamentų pateiktais duomenimis ir traders.lt informacija.