versija spausdinimui
(2)
Dennis Gartman - tai žinomas investuotojas, kuris nuo pat 1974 metų yra aktyvus kapitalo rinkos dalyvis. Jis be kitą ko yra dirbęs įvairiose finansų institucijose, kuriose užėmė daug įvairių pareigų, t.y. buvo medvilnės rinkos analitikas, prekybininkas valiutų rinkoje, valstybinių obligacijų dileris, išvestinių finansinių priemonių rinkos analizės departamento vadovas bei maklerio įmonės vadovas.
Nuo 1987 metų Dennis Gartman visą savo dėmesį sutelkė į investavimo naujienų „The Gartman Letter" skelbimą, kurios visų pirma skirtos instituciniams investuotojams.
Pristatome jums Lenkijos leidinio Parkiet žurnalisto Grzegorz Siemionczyk interviu su Dennis Gartman:
Pagrindiniai Volstrito indeksai jau daugiau nei metus beveik kas savaitę pasiekdavo naujus rekordinius lygius. Po kiekvieno iš jų pasirodydavo perspėjimai, kad mes susiduriame su spekuliaciniu burbulu, kuris netrukus sprogs. Ką jūs apie tai manote?
Jau keliolika metų trunkanti bulių rinka dar kurį laiką tęsis. Esu nustebęs komentatorių skaičiumi, kurie kartoja meškiškas prognozes. Daugelis iš tų, kurie dabar kalba apie burbulą, tą patį darė prieš mėnesį, prieš metus, prieš du metus arba netgi prieš tris metus. Po pusmečio jie ir toliau kartos, jog burbulas sprogsta. Kaip sugedęs laikrodis, kuris visada rodo tą patį laiką, anksčiau ar vėliau jie bus teisūs, tačiau iki šiol jie gerokai klydo.
Kuo paremtas jūsų optimizmas?
Iš tiesų aš nesu optimistas. Šiuo metu akcijų atžvilgiu turiu labiau neutralų požiūrį. Sutinku, kad akcijų vertės nėra žemos. Aš tiesiog nemanau, kad mes susiduriame su spekuliaciniu burbulu, kuris bet kuriuo metu sprogs. Taip yra todėl, nes pinigų politika Amerikoje ir toliau išlieka švelni, na o ekonomikoje tęsiasi atsigavimas. Padėtis gerėja, tačiau ji dar nėra tobula. Kai ji pagerės dar labiau, na o įmonės ims daugiau investuoti į fabrikus ir mašinas, Fed kuriami pinigai pateks į finansų rinkas.
Tačiau yra daug nerimą keliančių signalų: įmonių aktyvumas susijungimų ir įsigijimų srityje yra didžiausias nuo 2007 metų, remiantis Bank of America banko apklausa, egzistuoja kraštutinis fondų valdytojų optimizmas, na o CAPE rodiklis yra tame lygyje, kuris buvo tik 1929, 2000 ir 2007 metais ir t.t.
Kalbant apie mane, aš nuolat nerimauju dėl visko. Esu rinkoje aktyvus keturiasdešimt metų, ir nuo to laiko visada buvo keletas nerimą keliančių ženklų. Manau, kad taip bus ir toliau. Galime daryti prielaidą, kad po pusės metų taip pat turėsime kažkokių priežasčių būti susirūpinusiems.
Nepaisant to, jūs akcijų atžvilgiu esate neutralus. Ar tai tuo pačiu reiškia, kad nors jūs nesitikite, jog bus krachas, tačiau vis dėl to laukiate korekcijos? Jau praėjo beveik trys metai po paskutinės Amerikoje buvusios korekcijos.
Aš nesu įsitikinęs, kad bus korekcija. Laukiu, kad iki spalio rinka bus horizontaliame trende. Bulių rinkos metu galima turėti tris požiūrius į rinką: ypač arba ekstremaliai bulišką, saikingai bulišką ir neutralų. Mano nuomone, šiuo metu geriausia yra laikytis paskutinio minėto požiūrio. Tačiau tai taip pat reiškia, kad jeigu artimiausiu metu pakeisiu požiūrį, tai tik viena kryptimi.
Kuris iš atsirandančių nerimą keliančių signalų būtų ant tiek rimtas, kad priverstų jus jūsų požiūrį į akcijų rinką pakeisti į meškišką?
Taip nutiktų, jei kito mano apsilankymo Niujorke metu taksi vairuotojas pradėtų man kalbėti apie savo investavimo idėjas akcijų rinkoje. Arba kai žaidžiant golfą draugai ims manęs klausinėti, ar jiems dar pavyks įšokti į ralio traukinį. Tai tikriausiai reikš, jog jiems nepavyks. Tačiau kol kas niekas manęs apie tai neklausia. Trumpai tariant, spekuliacinio burbulo nėra, nes dalyvavimas akcijų rinkoje nėra masinis.
Tai reiškia, jog kol žiniasklaida intensyviai perspėja apie spekuliacinius burbulus, galime būti ramūs, jog iki burbulo dar toli?
Būtent!, Puikus indikatorius!
Jūs sakėte, kad ralį arba pakilimą skatina ir tuo pačiu itin laisva arba švelni pinigų politika. Tačiau atrodo, kad Fed netrukus pradės ją normalizuoti. Pirmieji palūkanų normų padidinimai nesukrės rinkos?
Tai gali atrodyti keista, tačiau Fed niekad nekalbėjo apie kiekybinio pinigų politikos švelninimo (QE) nutraukimą. Tai komentatoriai taip įvardina aktyvų supirkimo programos apimties sumažinimą. Tačiau faktas yra tas, jog Fed ir toliau kas mėnesį aktyvų supirkimui skiria po 35 mlrd. dolerių. Bet net ir tuomet, kai šios išlaidos bus sustabdytos, Centrinis bankas gaus palūkanas iš sukaupto turto, kurios bus reinvestuojamos. Tai ir toliau bus pinigų politikos švelninimas!
Atsižvelgiant į dabartinės Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovės Janet Yellen požiūrį, bei į tai, kad man jau 64 metai, aš nesu įsitikinęs, kad apskritai sulauksiu tų laikų, kai Amerikoje pinigų politika iš tiesų bus pradėta normalizuoti.
Kokios gali būti tokio ilgo laikotarpio, kuomet vykdoma itin švelni pinigų politika, pasekmės? Kaip jis baigsis?
Aš esu monetaristas, todėl natūralu, jog bijau, kad visa tai galų gale baigsis infliacija. Bet aš taip pat turiu prisipažinti, jog man tai netrukdo miegoti. Kad sulauktume infliacijos augimo, nepakanka vien pinigų pasiūlos augimo, nes tuo pačiu reikalingas ir darbo užmokesčio augimas. Amerikoje nėra į tai panašu. Esmė tame, kad šiuo metu amerikiečių darbininko iš Detroito, jei dar ten liko darbuotojų, konkurentai jau nėra darbuotojai iš kitų Amerikos miestų ar Kanados, o jais yra darbuotojai iš Kinijos, Malaizijos, Indijos ir t.t. Nors minėtose šalyse darbo užmokestis auga, tačiau skirtumas tarp jų darbo užmokesčio ir amerikiečių darbininko, vis dar yra didžiulis. Todėl darbo užmokesčio infliacija Amerikoje, tai šiuo metu yra tolimos ateities klausimas.
Be to, žaliavų kainų didėjimas šiuo metu taip pat neatrodo, kad gali sukelti rimtą grėsmę. Grūdų pasiūla pasaulyje sparčiai auga, todėl reikėtų tikėtis, kad ir toliau mažės jų kainos. Aš tuo pačiu nemanau, kad mums gresia energijos išteklių brangimas. Pasaulyje yra daug naftos, kurią išgavėjai mielai parduoda po šimtą dolerių už barelį. Na o dėl skalūnų labai realu, kad netrukus bus pakankamai daug naftos po 85 dolerius už barelį.
Konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje nelems naftos kainų augimo?
Teoriškai turėtų. Bet tai, kad iki šiol tai neįvyko, daug pasako apie situaciją naftos rinkoje. Pasaulyje manau, kad nėra investuotojo, kuris nebūtų girdėjęs apie problemas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kai kurie iš jų taip pat žino, kaip smarkiai, atsižvelgiant į didėjančią gavybą Amerikoje, pasikeitė rinka. Na o Dievas nėra toks neteisingas, kad skalūnus būtų patalpinęs tik Amerikoje. Jie yra daugelyje vietų pasaulyje.
Jūs sakėte, kad nesitikite žaliavų infliacijos, tačiau laukiate aliuminio kainos kilimo?
Taip, tai tiesa, tai viena iš mano didžiausių pozicijų. Tai tiesiog pasaulio ekonomikai yra esminis metalas. Atkreipkite dėmesį, kad automobilių gamintojai turi atitikti vis griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus ir standartus, na o lengviausias būdas tai pasiekti yra sumažinant automobilių svorį. Šioje pramonės šakoje aliuminis išstumia plieną. Tuo tarpu šis metalas, palyginus su kitais pramoniniais metalais, tokiais kaip pavyzdžiui varis, yra santykinai nebrangus.
Ar ta pati logika, kurią pritaikėte naftai, gali būti taikoma ir aukso atžvilgiu? Jei nepaisant geopolitinių neramumų ir pagrindinių Centrinių bankų vykdomos itin švelnios pinigų politikos auksas nebrangsta, tuomet turėtume pamiršti apie ligšiolines teorijas?
Su auksu yra kitaip. Iš tiesų jis nebrangsta doleriais, bet brangsta eurais ir jenomis. Jei kalbant apie auksą denominuotą jenomis, ilgosios pozicijos, kurias aš turiu jau keletą mėnesių, per tą laiką atnešė dešimties procentų grąžą. Į auksą išreikštą eurais pradėjau investuoti prieš tris mėnesius, ir iki šiol tai lemia gerus rezultatus. Žinoma, tai Europos Centrinio banko vykdomos politikos rezultatas, kuris iš tiesų neturi pasirinkimo bei turi švelninti pinigų politiką, tačiau tuo pačiu aukso paklausa ir toliau nemažėja tokiose šalyse kaip Kinijoje ir Indijoje.
Atsižvelgiant į jūsų lūkesčius aukso atžvilgiu ir dėl valiutų rinkos, jūs tiesiog tikitės, jog doleris sustiprės euro atžvilgiu?
Būtent.
Ar dėl Europos Centrinio banko požiūrio jūs taip pat optimistiškai žiūrite į Europos akcijų rinką?
Jei Europos Centrinis bankas nesustos tik ties deklaracijomis ir planais, tai tuomet aš Europos kompanijų akcijas pirksiu, o ne pardavinėsiu. Bet aš turiu prisipažinti, kad turiu tam tikrų filosofinių sunkumų su investavimu Europoje, net ir tuomet, kai įžvelgiu ten geras galimybes. Esmė tame, kad ten beveik visa politinė scena, palyginus su amerikietiška, yra pastumta stipriai į kairę. Investavimas į aplinką, kurią aš nelabai gerai suprantu, tai pakankamai sunku, todėl aš nematau reikalo, kad dar labiau save apsunkint.
O besivystančios rinkos jus domina? Turite kažkokių lūkesčių dėl padėties tose biržose?
Besivystančios rinkos yra per toli, kad galėčiau jas suprasti. Aš investuoju tik į tai, ką gerai suprantu. Kalbu ne tik apie šalis, tačiau ir apie sektorius. Pavyzdžiui, aš laikausi principo, kad geros yra tos bendrovės, kurios gamina kažką, kas galėtų sukelti man skausmą, jei tai užsimesčiau sau ant kojų. Internetinių bendrovių arba biomedicinos aš nesuprantu. Aš jas palieku protingesnėms ir drąsesniems investuotojams.
Grįžkime į pokalbio pradžią. Jei tai pinigų politika yra vienas iš bulių rinką skatinančių veiksnių, tuomet turėtume susitaikyti su faktu, kad anksčiau ar vėliau akcijų rinkose susidarys spekuliacinis burbulas, kuris po to su trenksmu sprogs?
Tikriausiai taip, tačiau tik po dviejų arba trejų metų. Apie tai negalvoju. Jei man pavyksta nuspėti, kas rinkoje bus po kelių dienų, esu labai patenkintas. Kalbant apie ateitį, apsiriboju trim, keturiom savaitėm. Tie, kurie sako, kad gali numatyti ateitį ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai apsijuokia.
Nuo 1987 metų Dennis Gartman visą savo dėmesį sutelkė į investavimo naujienų „The Gartman Letter" skelbimą, kurios visų pirma skirtos instituciniams investuotojams.
Pristatome jums Lenkijos leidinio Parkiet žurnalisto Grzegorz Siemionczyk interviu su Dennis Gartman:
Pagrindiniai Volstrito indeksai jau daugiau nei metus beveik kas savaitę pasiekdavo naujus rekordinius lygius. Po kiekvieno iš jų pasirodydavo perspėjimai, kad mes susiduriame su spekuliaciniu burbulu, kuris netrukus sprogs. Ką jūs apie tai manote?
Jau keliolika metų trunkanti bulių rinka dar kurį laiką tęsis. Esu nustebęs komentatorių skaičiumi, kurie kartoja meškiškas prognozes. Daugelis iš tų, kurie dabar kalba apie burbulą, tą patį darė prieš mėnesį, prieš metus, prieš du metus arba netgi prieš tris metus. Po pusmečio jie ir toliau kartos, jog burbulas sprogsta. Kaip sugedęs laikrodis, kuris visada rodo tą patį laiką, anksčiau ar vėliau jie bus teisūs, tačiau iki šiol jie gerokai klydo.
Kuo paremtas jūsų optimizmas?
Iš tiesų aš nesu optimistas. Šiuo metu akcijų atžvilgiu turiu labiau neutralų požiūrį. Sutinku, kad akcijų vertės nėra žemos. Aš tiesiog nemanau, kad mes susiduriame su spekuliaciniu burbulu, kuris bet kuriuo metu sprogs. Taip yra todėl, nes pinigų politika Amerikoje ir toliau išlieka švelni, na o ekonomikoje tęsiasi atsigavimas. Padėtis gerėja, tačiau ji dar nėra tobula. Kai ji pagerės dar labiau, na o įmonės ims daugiau investuoti į fabrikus ir mašinas, Fed kuriami pinigai pateks į finansų rinkas.
Tačiau yra daug nerimą keliančių signalų: įmonių aktyvumas susijungimų ir įsigijimų srityje yra didžiausias nuo 2007 metų, remiantis Bank of America banko apklausa, egzistuoja kraštutinis fondų valdytojų optimizmas, na o CAPE rodiklis yra tame lygyje, kuris buvo tik 1929, 2000 ir 2007 metais ir t.t.
Kalbant apie mane, aš nuolat nerimauju dėl visko. Esu rinkoje aktyvus keturiasdešimt metų, ir nuo to laiko visada buvo keletas nerimą keliančių ženklų. Manau, kad taip bus ir toliau. Galime daryti prielaidą, kad po pusės metų taip pat turėsime kažkokių priežasčių būti susirūpinusiems.
Nepaisant to, jūs akcijų atžvilgiu esate neutralus. Ar tai tuo pačiu reiškia, kad nors jūs nesitikite, jog bus krachas, tačiau vis dėl to laukiate korekcijos? Jau praėjo beveik trys metai po paskutinės Amerikoje buvusios korekcijos.
Aš nesu įsitikinęs, kad bus korekcija. Laukiu, kad iki spalio rinka bus horizontaliame trende. Bulių rinkos metu galima turėti tris požiūrius į rinką: ypač arba ekstremaliai bulišką, saikingai bulišką ir neutralų. Mano nuomone, šiuo metu geriausia yra laikytis paskutinio minėto požiūrio. Tačiau tai taip pat reiškia, kad jeigu artimiausiu metu pakeisiu požiūrį, tai tik viena kryptimi.
Kuris iš atsirandančių nerimą keliančių signalų būtų ant tiek rimtas, kad priverstų jus jūsų požiūrį į akcijų rinką pakeisti į meškišką?
Taip nutiktų, jei kito mano apsilankymo Niujorke metu taksi vairuotojas pradėtų man kalbėti apie savo investavimo idėjas akcijų rinkoje. Arba kai žaidžiant golfą draugai ims manęs klausinėti, ar jiems dar pavyks įšokti į ralio traukinį. Tai tikriausiai reikš, jog jiems nepavyks. Tačiau kol kas niekas manęs apie tai neklausia. Trumpai tariant, spekuliacinio burbulo nėra, nes dalyvavimas akcijų rinkoje nėra masinis.
Tai reiškia, jog kol žiniasklaida intensyviai perspėja apie spekuliacinius burbulus, galime būti ramūs, jog iki burbulo dar toli?
Būtent!, Puikus indikatorius!
Jūs sakėte, kad ralį arba pakilimą skatina ir tuo pačiu itin laisva arba švelni pinigų politika. Tačiau atrodo, kad Fed netrukus pradės ją normalizuoti. Pirmieji palūkanų normų padidinimai nesukrės rinkos?
Tai gali atrodyti keista, tačiau Fed niekad nekalbėjo apie kiekybinio pinigų politikos švelninimo (QE) nutraukimą. Tai komentatoriai taip įvardina aktyvų supirkimo programos apimties sumažinimą. Tačiau faktas yra tas, jog Fed ir toliau kas mėnesį aktyvų supirkimui skiria po 35 mlrd. dolerių. Bet net ir tuomet, kai šios išlaidos bus sustabdytos, Centrinis bankas gaus palūkanas iš sukaupto turto, kurios bus reinvestuojamos. Tai ir toliau bus pinigų politikos švelninimas!
Atsižvelgiant į dabartinės Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovės Janet Yellen požiūrį, bei į tai, kad man jau 64 metai, aš nesu įsitikinęs, kad apskritai sulauksiu tų laikų, kai Amerikoje pinigų politika iš tiesų bus pradėta normalizuoti.
Kokios gali būti tokio ilgo laikotarpio, kuomet vykdoma itin švelni pinigų politika, pasekmės? Kaip jis baigsis?
Aš esu monetaristas, todėl natūralu, jog bijau, kad visa tai galų gale baigsis infliacija. Bet aš taip pat turiu prisipažinti, jog man tai netrukdo miegoti. Kad sulauktume infliacijos augimo, nepakanka vien pinigų pasiūlos augimo, nes tuo pačiu reikalingas ir darbo užmokesčio augimas. Amerikoje nėra į tai panašu. Esmė tame, kad šiuo metu amerikiečių darbininko iš Detroito, jei dar ten liko darbuotojų, konkurentai jau nėra darbuotojai iš kitų Amerikos miestų ar Kanados, o jais yra darbuotojai iš Kinijos, Malaizijos, Indijos ir t.t. Nors minėtose šalyse darbo užmokestis auga, tačiau skirtumas tarp jų darbo užmokesčio ir amerikiečių darbininko, vis dar yra didžiulis. Todėl darbo užmokesčio infliacija Amerikoje, tai šiuo metu yra tolimos ateities klausimas.
Be to, žaliavų kainų didėjimas šiuo metu taip pat neatrodo, kad gali sukelti rimtą grėsmę. Grūdų pasiūla pasaulyje sparčiai auga, todėl reikėtų tikėtis, kad ir toliau mažės jų kainos. Aš tuo pačiu nemanau, kad mums gresia energijos išteklių brangimas. Pasaulyje yra daug naftos, kurią išgavėjai mielai parduoda po šimtą dolerių už barelį. Na o dėl skalūnų labai realu, kad netrukus bus pakankamai daug naftos po 85 dolerius už barelį.
Konfliktai Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje nelems naftos kainų augimo?
Teoriškai turėtų. Bet tai, kad iki šiol tai neįvyko, daug pasako apie situaciją naftos rinkoje. Pasaulyje manau, kad nėra investuotojo, kuris nebūtų girdėjęs apie problemas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kai kurie iš jų taip pat žino, kaip smarkiai, atsižvelgiant į didėjančią gavybą Amerikoje, pasikeitė rinka. Na o Dievas nėra toks neteisingas, kad skalūnus būtų patalpinęs tik Amerikoje. Jie yra daugelyje vietų pasaulyje.
Jūs sakėte, kad nesitikite žaliavų infliacijos, tačiau laukiate aliuminio kainos kilimo?
Taip, tai tiesa, tai viena iš mano didžiausių pozicijų. Tai tiesiog pasaulio ekonomikai yra esminis metalas. Atkreipkite dėmesį, kad automobilių gamintojai turi atitikti vis griežtesnius aplinkos apsaugos reikalavimus ir standartus, na o lengviausias būdas tai pasiekti yra sumažinant automobilių svorį. Šioje pramonės šakoje aliuminis išstumia plieną. Tuo tarpu šis metalas, palyginus su kitais pramoniniais metalais, tokiais kaip pavyzdžiui varis, yra santykinai nebrangus.
Ar ta pati logika, kurią pritaikėte naftai, gali būti taikoma ir aukso atžvilgiu? Jei nepaisant geopolitinių neramumų ir pagrindinių Centrinių bankų vykdomos itin švelnios pinigų politikos auksas nebrangsta, tuomet turėtume pamiršti apie ligšiolines teorijas?
Su auksu yra kitaip. Iš tiesų jis nebrangsta doleriais, bet brangsta eurais ir jenomis. Jei kalbant apie auksą denominuotą jenomis, ilgosios pozicijos, kurias aš turiu jau keletą mėnesių, per tą laiką atnešė dešimties procentų grąžą. Į auksą išreikštą eurais pradėjau investuoti prieš tris mėnesius, ir iki šiol tai lemia gerus rezultatus. Žinoma, tai Europos Centrinio banko vykdomos politikos rezultatas, kuris iš tiesų neturi pasirinkimo bei turi švelninti pinigų politiką, tačiau tuo pačiu aukso paklausa ir toliau nemažėja tokiose šalyse kaip Kinijoje ir Indijoje.
Atsižvelgiant į jūsų lūkesčius aukso atžvilgiu ir dėl valiutų rinkos, jūs tiesiog tikitės, jog doleris sustiprės euro atžvilgiu?
Būtent.
Ar dėl Europos Centrinio banko požiūrio jūs taip pat optimistiškai žiūrite į Europos akcijų rinką?
Jei Europos Centrinis bankas nesustos tik ties deklaracijomis ir planais, tai tuomet aš Europos kompanijų akcijas pirksiu, o ne pardavinėsiu. Bet aš turiu prisipažinti, kad turiu tam tikrų filosofinių sunkumų su investavimu Europoje, net ir tuomet, kai įžvelgiu ten geras galimybes. Esmė tame, kad ten beveik visa politinė scena, palyginus su amerikietiška, yra pastumta stipriai į kairę. Investavimas į aplinką, kurią aš nelabai gerai suprantu, tai pakankamai sunku, todėl aš nematau reikalo, kad dar labiau save apsunkint.
O besivystančios rinkos jus domina? Turite kažkokių lūkesčių dėl padėties tose biržose?
Besivystančios rinkos yra per toli, kad galėčiau jas suprasti. Aš investuoju tik į tai, ką gerai suprantu. Kalbu ne tik apie šalis, tačiau ir apie sektorius. Pavyzdžiui, aš laikausi principo, kad geros yra tos bendrovės, kurios gamina kažką, kas galėtų sukelti man skausmą, jei tai užsimesčiau sau ant kojų. Internetinių bendrovių arba biomedicinos aš nesuprantu. Aš jas palieku protingesnėms ir drąsesniems investuotojams.
Grįžkime į pokalbio pradžią. Jei tai pinigų politika yra vienas iš bulių rinką skatinančių veiksnių, tuomet turėtume susitaikyti su faktu, kad anksčiau ar vėliau akcijų rinkose susidarys spekuliacinis burbulas, kuris po to su trenksmu sprogs?
Tikriausiai taip, tačiau tik po dviejų arba trejų metų. Apie tai negalvoju. Jei man pavyksta nuspėti, kas rinkoje bus po kelių dienų, esu labai patenkintas. Kalbant apie ateitį, apsiriboju trim, keturiom savaitėm. Tie, kurie sako, kad gali numatyti ateitį ilgesniam laikotarpiui, dažniausiai apsijuokia.