versija spausdinimui
(0)
Europa
Šios savaitės prekyba Europoje prasidėjo neutraliai ir investuotojai kiek aprimo po gana netikėtos ir skaudžios korekcijos. Naftos kainos smukimas palaikė akcijų kainas ir jos netrukus pasuko aukštyn. Pasirodę didžiųjų Europos valstybių BVP augimų duomenys teigiamai nuteikė investuotojus. Finansų rinkose netruko auktyvumo, o tai lėmė rinkas įtakojančių veiksnių gausa. Tiesa, teik makroekonominiai rodikliai, tiek kompanijų pranešimai buvo nevienareikšmiški, todėl akcijų biržos neišvengė didelių bangų. Labiausiai jos jautėsi besivystančiose Centrinės ir Rytų Europos rinkose, kurias šią savaitę apterinėjo daugelis stambiųjų investicijų pasaulio dalyvių. Antroje savaitės pusėje, už Atlanto vėl pradėjusios smukti finansų rinkos paskui save patraukė ir Europos biržas. Europos Centrinio banko vadovai , šiemet jau kelis kartus priėmę sprendimus pinigų injekcijomis gelbėti finansų rinkas, išreiškė siekį tai daryti ir ateityje. Manuel‘is Gonzalez‘as-Paramo, vadovaujantis ECB rinkų operacijų skyriui, teigia, kad bankinėje sistemoje, per kurią veikia ECB, sudėtinga padėtis dar gali laikytis kelis mėnesius. Kitų metų pradžioje laukiama pagerėjimo, kuris turėtų paskatinti akcijų kainų kilimus, o labiausiai - bankų akcijų. Tuo tarpu ECB vadovas Jeane‘as Claude‘as Trichet‘as konferencijos metu net neužsiminė apie infliacijos spaudimą ir pakartojo nuomonę, kad ekonomikos augimas dabar svarbesnis. To pasekoje, tikimasi palūkanų normos nedidinimo artimiausiame susirinkime. Tiesa, šitokios kalbos daugelis jau tikėjosi, ir netgi vyravo nuomonė, kad ECB visus metus nedidins palūkanų.
Tuo tarpu kiti ECB vadovai prakalbo apie infliacijos pavojų po to, kai spalį buvo fiksuotas 0,5% mėnesinis ir 2,6% metinis vartotojų kainų indekso prieaugis. Infliacijos augimą labiausiai skatinos maisto produktų ir naftos brangimo sąlygotas energetikos ir transporto kainų augimas. Infliacijos augimas virš ECB nustatytos 2% ribos turėtų sąlygoti palūkanų normų didinimą, todėl staigus Trichet‘o strategijos pakeitimas siekiant išsaugoti ekonomikos augimą rodo, kad ECB mano, jog padėtis ES ekonomikoje yra tikrai įtempta. Apie finansų rinkų nestabilumą aukšti valdininkai kalba jau nuo rugpjūčio krizės, tačiau tik pastaruoju metu nuspręsta tam rimčiau pasipriešinti. Dabar jau vienareikšmiškai laukiama, kad infliacija ir 2008 metais viršys 2%, todėl tokia riba kuriam laikui gali būti toleruotina, tačiau ECB valdybos narys Juergen‘as Stark‘as patikino, kad infliacijai augti neribotai svarbiausia Europos finansų institucija tikrai neleis. Šią savaitę pasirodė ir daugiau svarbių makroekonominių rodiklių, tarp kurių labiausiai investuotojų dėmesį patraukė Euro zonos ir atskirų valstybių bendrieji vidaus produktai (BVP). Vokietijos BVP per trečiąjį ketvirtį paaugo 0,7%, o per metus 2,5%. Tai buvo sparčiausias metinis augimas per tris ketvirčius, sąlygotas augimo eksporto srityje, kurios plėtra dėl brangstančio euro pastaruoju metu lėtėja. Kaimyninėje Prancūzijoje ketvirčio BVP prieaugis taip pat siekė 0,7%, o metinis prieaugis buvo 2,1%. Nors duomenys panašūs, tačiau pastebimi atvirkštiniai procesai. Nors euras sparčiai brangsta, tačiau Prancūzijos eksportas laikosi gana gerai, o ekonomikos augimas netgi spartėja. Prieš pusmetį metinis prieaugis tesiekė 1,3%, o dabar buvo tikimasi ne didesnio kaip 2% rodiklio. Vis dėlto, kitais metais, kaip ir Vokietijoje, laukiama ekonomikos lėtėjimo, kurį daugiausiai sąlygos nestabili naftos kaina, kreditų ir nekilnojamo turto krizių padariniai ir bendros pasaulio ekonomikos lėtėjimas. Visoje Euro zonoje ketvirčio augimas pasiekė 0,7%, o metinis 2,6%. Visoje ES augimas siekė atitinkamai 0,8% ir 2,9% ir buvo spartesnis nei ankstesni šių metų rezultatai. Tokie Europos ūkių augimo rodikliai viršijo išankstines prognozes. Daugiausiai tai įtakojo spartūs valstybių vidaus vartojimo augimai ir rekordiškai, iki 25 metų žemumų nusileidęs nedarbas Europoje.
Eksporto teikiamą naudą ES bendriesiems vidaus produktams puikiai pailiustravo Euro zonos užsienio prekybos perteklius, rugsėjį 2,5 karto viršijęs prognozes ir pasiekęs 3,1 mlrd. eurų. Eksportas augo 4%, iki 126,2 mlrd. eurų, o importas padidėjo 3%, iki 123 mlrd. eurų. Didelę įtaką tokiems duomenims padarė 28%, iki 18,4 mlrd. eurų per rugsėjį padidėjęs Vokietijos užsienio prekybos balansas. Toks milžiniškas augimas išties stebina, tačiau tai reikėtų laikyti paradoksu, o ne tolimesnio augimo pranašu. Yra labai svarių rodiklių, įrodančių, kad Vokietijos ekonomika sparčiai lėtėja, nepaisant stebėtinai gero eksporto. ZEW instituto verslo pasitikėjimo indeksas krito iki 14 metų žemumų ir nuo 18.1 rodiklio spalį nusirito iki -32,5 punkto. ZEW prezidentas Wolfgang‘as Franz‘as teigia, kad toks kritimas rodo labai spartų Vokietijos ūkio lėtėjimą. Tiesa, analitikai prognozavo labai stiprų kritimą, tačiau tokie duomenys buvo dar liūdnesni. Visos Europos sąjungos problemas atskleidė rugsėjo mėnesio 0,7% pramonės gamybos sumažėjimas, nors buvo laukiama beveik dvigubai mažesnio kritimo. Tiesa, didžiausioje ES ekonomikoje, Vokietijoje, buvo fiksuotas 0,2% pramonės gamybos apimčių didėjimas, tačiau sąjungą žemyn traukė tokios valstybės kaip Airija, kurios gamyba smuko net 4%. Tuo tarpu metinis ES pramonės gamybos prieaugis siekė 3,5% ir visu procentu atsiliko nuo prognozių.
Kompanijų pranešimai buvo gana įvairūs. Lūžo kelių didelių kompanijų vadovų kėdės išmesdamos juos iš postų dėl krizės metu patirtų nuostolių. Taip pat buvo kompanijų, pranešusių apie sėkmingą veiklą. „Ziurich Financial Servines“, besiverčianti draudimu, paskelbė apie 25% pelno didėjimą, iki 2,8 mlrd. eurų. Tuo tarpu veiklos pelnas augo beveik 10%, o pajamos padidėjo 4%. Tokie duomenys viršijo lūkesčius ir šveicarų kompanija atkreipė investuotojų dėmesį, nes nemažai kitų draudimo bendrovių pastaruoju metu pranešė patyrusios nuostolius dėl netiesioginės investicinės veiklos. Didžiausia Ispanijos TV ryšio tiekėja „Telefonica“ pranešė apie 39% trečiojo ketvirčio pelno didėjimą, iki 4,02 mlrd. eurų, tačiau investuotojų toks pranešimas stipriai nepaveikė, nes pelno prieaugis buvo gautas iš valdomos kompanijos „Endemol“ pardavimo. Paaiškėjo tikslūs „porche“ 2006 metų pardavimai. Kompanija generavo daugiau kaip trigubą pelno augimą, iki 4,24 mlrd. eurų. Toks rekordinis augimas gerokai viršijo konkurentų plėtrą, tačiau verta prisiminti, kad jau kurį laiką automobilių gamyba didėja sparčiai dėl augančios pasaulio ekonomikos. Buvo ir blogiau nuteikiančių pranešimų. Vengrijos naftos perdirbimo milžinė „Mol“, dėl kurios valdymo dar neseniai virė aistros net Vengrijos vyriausybėje, pranešė apie 35% pelno smukimą, iki 343 mln. dolerių. Pajamos sumažėjo beveik 12%. „Mol“ veikla tapo mažiau pelninga dėl padidėjusios naftos kainos. Kompanijai, neturinčiai savo žaliavų šaltinių tai sumažino pelno maržą ir kartu pelną.
Didžiosios Britanijos finansų rinka judėjo kartu su visa Europa, juolab, kad priežastys buvo beveik vienodos. Būsimą infliaciją rodantis gamintojų kainų indeksas spalį paaugo 0,6%, o per metus net 3,8%. Buvo laukiama gerokai kuklesnių duomenų ir toks augimas, didžiausias per pastaruosius 12 metų, grasina infliacijos spaudimu antrai pagal dydį Europos ekonomikai. Kadangi infliacija dažniausiai pasireiškia augimo ciklui lėtėjant, tai dabartinę Didžiosios Britanijos padėtį galime lengvai išanalizuoti.. Ekonomikos lėtėjimą rodo ir pirmą kartą nuo metų pradžios smukusios mažmeninės prekybos apimtys. Kritimą sukėlė brangęs maistas ir drabužiai, privertę britus apriboti savo vartojimą ir pirkti pigesnes prekes. Mažmenininkų pardavimų lėtėjimą galima buvo stebėti jau kurį laiką ir pirmasis kritimas buvo neišvengiamas. Šalies ekonomiką taip pat kankina įsisiautėjusi nekilnojamo turto krizė. Padėtis dar labiau įtempta tapo ir dėl iki 2 metų žemumų smukusio bedarbių skaičius, kuris dabar siekia 824 tūkstančius. Jei maksimaliai išnaudojant darbo jėgą šalies ūkio augimas lėtėja, net nesinori prognozuoti, kas atsitiks kai bedarbių daugėjimas dar labiau sustabdys augimą, o gal net sukels recesiją, kuri jau grasina stipriausiai pasaulio ekonomikai. Tuo tarpu tarp privačių kompanijų, labiausiai dėl pastarosios korekcijos nukentejo “Barclays” ir „Royal Bank of Scotland Group“ bankai, nepranešę apie savo rizikingas paskolas ir galimą jų žalą, nes investuotojai nori aiškumo finansų rinkose. Rinkos dalyviai mano, kad prasti rezultatai gali skatinti vadovus vengti skelbti informaciją, todėl jei duomenys parodytų, kad krizė aplenkė šiuos bankus, jų kainos biržose gali staigiai šokti aukštyn.
Rusijos finansų rinka visą savaitę tolygiai leidosi žemyn, nes nepasirodė aukštų valdininkų teigiamų pasisakymų, kurie tapo labai laukiami, kai valstybei pradėjo grasinti dideliais tempais auganti infliacija. Naftos kainai atsitraukus nuo 100 dolerių už barelį ribos, pagrindinės Rusijos naftos verslovės prarado lyderių pozicijas biržoje, o netrukus paskui jas patraukė ir visa finansų rinka. Antra pagal dydį Rusijos naftininkų kompanija “Lukoil” paskelbė apie pelno mažėjimą 14%, iki 3,54 mlrd. dolerių. Taip pat vadovybė pranešė apie 22%, iki 17,5 mlrd. dolerių smukusias pajamas, bei nurodė 23,5% išlaidų mažejimą. Pasak kompanijos vadovų, naftos brangimas kompanijai padarė teigiamą poveikį, tačiau pelną stipriai sumažino padidinti eksporto mokesčiai. Tiesa, taip ir liko neaišku, kodėl mažėjo apyvarta. Tai iš dalies galima sieti su sąlyginai vėlai prasidėjusia žiema šiaurėje. Tuo tarpu pati didžiausia Rusijos naftos kompanija “Rosnetft”, pranešė jau kitais metais sieksianti padidinti dienos perdirbimo apimtis iki 1 mln. Barelių. Iki šiol kompanija kasmet didino perdirbimo apimtis, o Rusijoje ekonomikai kylant, vis daugiau gyventojų įsigyja automobilius, todėl didėja kuro paklausa ir “Rosnetft” tikslai atrodo realūs.
Šią savaitę nemažai užsienio fondų valdytojų akreipė dėmesį į Centrinės ir Rytų Europos (CRE) regioną. Buvo aptarinėjamos regiono perpektyvos ir ateitis. Pastebėta, kad ilgą laiką daugelis valstybių auga sparčiai ir pastoviai, o tam tikri perkaitimo požymiai atsirado tik pastaruoju metu. Vis dėlto, paminėta, kad valstybės nemažai investavo į savo infrastruktūrą, kuri jau duoda naudos ir leidžia kurtis stambiajam verslui. Tarp perspektyviausių valstybių paminėtos Lenkija, Vengrija, Lietuva ir Rumunija. Tuo tarpu labiausiai keliančia nerimą vėl įvardyta Latvijos ekonomika. „Goldman Sachs“ ekonomistai mano, kad sparčiausiai CRE regione augusi Latvija turėtų patirti skaudžiausią kritimą, nes ekonomika išnaudojo visus rezervus ir nebeturi iš ko augti, o dėl nacionalinės valiutos pririšimo prie euro, valstybė negali vykdyti monetarinės politikos ir taip bandyti išgelbėti ekonomiką. Pastaruoju metu visame regione buvo galima stebėti spartų užimtumo ir atlyginimų augimą, BVP didėjimą ir milžiniškais tempais augančias ekonomikas. Tai leido Baltijos ir kaimyninėms valstybėms sparčiai vytis Vakarų Europos valstybes, tačiau sukėlė nepageidaujamus reiškinius, tarp kurių skaudžiausiu valstybėms tapo valstybių skolos, o vartotojams – infliacija. Latvijoje augimo procesai vyko daug sparčiau, todėl dabar infliacija yra didžiausia ir siekia 13,2%. Analitikai prognozuoja, kad kainos dar augs. Tuo tarpu Latvijos valstybės skola yra didžiausia visoje Europoje. Prasidėjęs nekilnojamo turto vertės kritimas dar labiau įtempė padėtį ir smarkiai padidino Latvijos recesijos šalininkų gretas. Panašiai viskas vyksta ir kaimyninėse valstybėse, tik blogasis poveikis kiek švelnesnis. Lietuvoje augimas sąlyginai išlieka didžiausias, o infliacija mažiausia, todėl tikimasi, kad būtent ši valstybė išvengs “kieto nusileidimo”, o nekilnojamo turto rinka nors ir nebeaugs, tačiau sugebės išlaikyti prieaugį ir nekristi.
Iš kitos pusės, ne visi rinkos dalyviai tikisi CRE regiono ekonomikų griūties. “JP Morgan Chase“ analitikai teigia, kad valstybių Centriniams bankams ėmusis veiksmų ir devalvavus valiutas, ekomonikų griuties galima išvengti. Taip pat reikėtų apriboti fiskalines vyriausybių išlaidas, kad būtų mažinamos valstybių skolos, o tai be abejonės sulėtins augimą, tačiau pasak ekspertų, tai vienintelė galimybė išvengti skaudžios krizės. Tuo tarpu regione dar liko valstybių, kurių ekonomikų nežaloja milžiniška infliacija, tačiau tam tikras spaudimas jau regimas. Slovakija ir Kroatija pradėjo galvoti apie kovą su šiuo reiškiniu. Slovakijoje per metus infliacija padidėjo 3,3%. Vien rugsėjį vartotojų kainos augo 2,8% ir tai sukėlė tokią skubią vyriausybės reakciją, nors ilgą laiką Slovakija buvo laikoma apsaugota nuo infliacijos. Kroatijoje metinės infliacijos dydis spalį pasiekė 4,3% ir tai tapo didžiausia aukštuma per visą šio indekso skaičiavimo istoriją. Kaip ir visame regione, kainų augimą labiausiai lėmė maisto produktų brangimas ir didesnės grėsmės minėtoms valstybės kol kas nėra.
Amerika
JAV finansų rinkose savaitė prasidėjo dar vienu kritimu, skatinamu naujųjų technologijų kompanijų akcijų kainų nuosmūkių, tačiau kitoms pasaulio akcijų biržoms atsitiesus, iš paskos patraukė ir Amerika. Kilimą kurstė atsiganantis finansų sektorius, nes bankai pranešinėjo savo rezultatus, taip atskleisdami investuotojams tikruosius krizės nuostolius ir sukeldami jų pasitikėjimą. Nuo pat savaitės pradžios gerai laikėsi kasdienes prekes gaminančios ir platinančios kompanijos, nes nepaisant visko, vartojimas JAV išlieka stiprus. Makroekonominiai rodikliai vėl rinkos dalyvių nenuteikė optimistiškai, tačiau netrūko įtakingų valdininkų ir kompanijų vadovų pasisakymų apie krizę, kurie atkreipė didesnį investuotojų dėmesį. John’as Stumpf’as, vadovaujantis penktam pagal kapitalizaciją JAV bankui „Wells Fargo“, išsakė nuomonę, kad žmonės ne visiškai supranta kokia rimta yra nekilnojamo turto krizė ir kokią žalą ji gali padaryti. Stumpf’o vadovaujamas bankas dėl diversifikacijos ir labai nedididelio turimo rizikingųjų obligacijų kiekio sugebėjo išvengti krizės padarinių, todėl šio vadovo autoritetas pastaruoju metu žymiai išaugo. Jis pastebi, kad dabartinė krizė yra pati didžiausia nuo 1929 metais prasidėjusios “Didžiosios depresijos” ir 2008 metais ji tęsis. Stumf’o nuomonei pritaria ir JAV privataus kapitalo milžinės „Blackstone Group” vadovas, Hamilton’as James’as. Jis apibūdino kreditų rinkos pavojų. Pasak James’o, didieji bankai patyrė tik dalį krizės padarinių, o anksčiau ar vėliau pasirosys ir antroji nuostolių banga, nors tikslų jos laiką prognozuoti sunku. „Blackstone Group” vadovo teigimu, investiciniai bankai laukia dar vieno palūkanų normų mažinimo, nes Federelinė sistema gali gelbėti kreditų sistemą, kol infliacija nežaloja nacionalinės ekonomikos.
FED prezidentas Ben’as bernanke ėmėsi ryžtingai kovoti su investuotojų nepasitikėjimu ir nuo šiol jo valdoma sistema kiekvieną ketvirtį skelbs trijų metų ekonomikos raidos prognozes, pagal kurias bus lengviau prognozuoti banko veiksmus, tokius kaip palūkanų normų keitimas. Tuo tarpu FED Dalaso padalinio vadovas Richard’as Fisher’is nusprendė kitaip palaikyti investuotojų nuotaiką. Jis pripažino, kad kitąmet ekonomikos augimas dar lėtės, krizė dar veiks kompanijų rezultatus, tačiau pastebėjo, kad baimės dėl smunkančio dolerio ir JAV recesijos yra nepagrįstos. Kai finansų rinkų autoritetai savo kalbomis ramino panikuojančius investuotojus, FED ėmėsi kitokios taktikos ir finansų sistemai suteikė 47,25 mlrd. dolerių, o tai didžiausias įnašas per pastaruosius šešerius metus. Toks veiksmas glaudžiai siejamas su staiga išaugusiomis Libor tarpbankinėmis palūkanomis ir atsiradusiu dar vienu bankų pinigų srautų likvidumo trūkumo pavojumi. Šią savaitę pasirodė stebėtinai daug naujų bedarbių. Vartotojų kainų indeksas spalį vėl augo 0,3%, o per metus 3,5%. Tokie duomenys atitiko prognozes ir parodė stabilią JAV infliaciją. Kol kas palūkanų normų mažinimo neigiama žala nepasireiškė ir FED sprendimai atrodo buvę teisingi. Gamintojų kainų indeksas spalį padidėjo vos 0,1%, galutinai nuramindamas visus, besibaiminančius infliacijos spaudimo. Lėtai augančios kainos paveikė mažmeninės prekybos apimtis, kurios per mėnesį augo vos 0,2%. Nemažą įtaką tam padarė pabrangusi nafta, dėl kurios brango prekių transportavimas.
Vis dėlto, beveik sustojęs mažmeninių pardavimų augimas atsispindi ne visų kompanijų ataskaitose. Didžiausia pasaulio mažmeninės prekybos kompanija “Wal-Mart Stores” pranešė apie 8% padidėjusį pelną, iki 2,86 mlrd. dolerių. Pajamos augo 9%, iki 90,9 mlrd. dolerių. Vadovai džiaugiasi, kad pardavimai JAV didėjo pakankamai sparčiai, o kompanijos sėkmę, viršijusią prognopzes galima pateisinti anksti pradėtomis kalėdinėmis akcijomis, kurios padidino pirkėjų srautus. Tuo tarpu didieji bankai viešino savo praradimus. Ketvirtas pagal dydį JAV bankas “Wachovia”, nurodė, kad nuostolis dėl rizikingų obligacijų, susietų su hipotekinėmis paskolomis, vien spalį siekė apie 1,1 mlrd. dolerių. Didžiausia pasaulio kreditinių kortelių operatorė „Capital One Financial“ paskelbė, kad nemokių klientų skaičius jau pasiekė 5,11%, o tai rodo labai įtemptą padėtį JAV kreditų sistemoje. “Countrywide Financial”, JAV suteikianti daugiausiai hipotekinių paskolų, paskelbė, kad nuo metų pradžios iki spalio sumažino paskolų portfelį 48%, iki 22 mlrd. dolerių. Dėl kreditų ir nekilnojamo turto krizės labiausiai kenčianti kompanija jau pradėjo mažinti darbuotojus, vien spalį atleido per du tūkstančius, tačiau “Countrywide Financial” tikisi atsitiesti po metų, kai, jų teigimu, gali prasidėti JAV ekonomikos atsigavimas. Kitą vertus, buvo bankų, pranešusių, kad dėl krizės jų aktyvai nenukentėjo. Tarp jų atsirado ir JAV milžinas “Goldmas Sachs”, kuris stipriai palaikė finansų rinkas.
“Visa International”, turinti didžiausią pasaulyje tarptautinę mokėjimų sistemą pranešė gavusi leidima IPO metu išplatinti savo akcijų už 10 mlrd. dolerių. Tai bus vienas didžiausių viešųjų akcijų platinimų pasaulio istorijoje. Kol kas tiksli platinimo data nenurodyta. Analitikai pastebi, kad milijardinę bylą neseniai pralaimėjusi kompanija pritrauktomis lėšomis gali mėginti sumokėti jai priteistą baudą, todėl investuotojai į šį pranešimą sureagavo skirtingai. JAV žiniasklaidos gigantė “Viacom”, valdanti “Paramount” kino studiją ir “MTV” televizojos kanalą, per trečiąjį ketvirtį padidino pelną 80%, iki 641,6 mlrd. dolerių. Pajamos augo 24%, iki 3,27 mlrd. dolerių. Skelbiama, kad prognozes viršijančius rezultatus pasiekti padėjo nauji filmai ir reklamos pajamų augimas. Didžiausia pasaulio plieno gamintoja “ArcelorMittal” pranešė padidinusi ketvirčio pelną 36%, iki 3 mlrd. dolerių. Perdirbami kiekiai trečiąjį ketvirtį truputį sumažėjo, o pelną didino brangusi žaliava ir padidėjęs pelningumas. Kitais metais taip pat tikimasi pakankamai spartaus augimo, tačiau jei JAV ištiks recesija, vartotojai mažiau statys ir pirks mažiau automiilių, taigi “ArcelorMittal” pajamos gali sumažėti.
Azija
Azijos finansų rinkos savaitę pradėjo kritimu, dėl prastų bankų naujienų iš JAV, o Japonijos biržą labiausiai smukdė dėl dar labiau pabrangusios jenos nukentėjęs eksporto sektorius. Vis dėlto, prekybai įsibėgėjus, akcijų kainos pasuko aukštyn. Tolimųjų Rytų biržas teigiamai paveikė optimistinės pasaulio investuotojų nuotaikos. Kilimą stiriai palaikė žaliavų gavybos kompanijos, gavusios galimybę tiekti varį, kurio gavybą Čilėje pristabdė žemės drebėjimas. Paaiškėjo, kad Japonijos ekonomikai pavyko išvengti recesijos nes trečiąjį šių metų ketvirtį BVP paaugo 0,6%. Tai labai geras rodiklis šalies ūkiui, kuris vangiai atsitiesia po 1990 metų Azijos krizės. Daugelio akcijų kainos vis dar yra žemesnės nei prieš krizę ir vietinei finansų rinkai iššauti net nepadeda vos pusę procento tesiekianti palūkanų norma. Tuo tarpu metinis BVP augimas pasiekė 2,6. Vis dėlto, antroje savaitės pusėje Japonijos birža neatlaikė slogių nuotaikų iš užsienio ir smuko.
Kinijoje toliau stebimi teigiami milžiniško augimo procesai ir su tuo susiję neigiami padariniai. Finansų rinkos pajudėjusios kartu su viso pasaulio akcijų biržomis nusistovėjo panašioje padėtyje, kaip ir prieš savaitę, o labiau nukentėjo tik Honkongas. Investuotojai toliau stebėjo, kaip auga ir galimai perauga perspektyviausia pasaulio ekonomika. Užsienio prekybos perteklius spalį viršijo 27 mlrd. dolerių, tačiau atsiliko nuo analitikų prognozių. Buvo laukiama 30 mlrd. dolerių pertekliaus, todėl suskubta ieškoti mažesnio augimo priežasčių. Jomis tapo sparčiai auganti paklausa pačioje Kinijoje, brangstančios žaliavos ir JAV paklausos mažėjimas dėl krizės. Pirmą kartą per pusmetį importas išaugo daugiau nei eksportas. Importo metinis augimas siekė 25,5%, o eksporto 22,3%. Tuo tarpu Kinijos rinkose siaučia vidaus vartojimas. Spalį buvo pasiektas 18% mažmeninės prekybos prieaugis, didžiausias per visą jo aštuonerių metų skaičiavimo istoriją. Toks dydis nėra stabilus ir analitikai mano, kad netrukus pasirodys jo mažėjimo tendencija. Augimą daugiausiai sąlygojo augantys atlyginimai, akcijų birža ir infliacija, kuri jau pasiekė 6,5% ir dar gali augti. Kainas didėti skatina po kelioliką procentų per metus brangstantys maisto produktai, kurių neskaičiuojant, infliacija Kinijoje vos viršytų vieną procentą. Matydamas tokią padėtį Kinijos Centrinis bankas šiemet jau devintą kartą padidino privalomuosius bankų rezervus. Dabar jie siekia 13,5% ir šiemet dar turėtų būti didinami, nes kainos taip pat turėtų didėti. Investuotojai laukia ir dar vieno bazinės palūkanų normos didinimo jau artimiausiu metu, tačiau akivaizdu, kad tokie Kinijos Centrinio banko veiksmai tik labai nedaug pakeis susidariusią padėtį. Žvelgiant bendrai, gerai tai, kad Kinijos ekonomika sparčiai auga, o blogai, kad kartu spartėja infliacijos augimas.
Ateities sandėriai
Naftos kainos šią savaitę „pasivažinėjo kalneliais‘. Tiesa, buvo stebimas neigiamas trendas ir savaitės pabaigoje turėjome šiek tiek pigesnės naftos, nei pradžioje. Pagrindine kritimo priežastimi tapo nerimas dėl didžiausios pasaulio naftos vartotojos, JAV ekonomikos, kuriai vis labiau gresia perėjimas į recesiją, o tokiu atveju sumažėtų ir naftos paklausa. Rinkos dalyvių pasisakymai priversdavo svarbiausios pasaulio žaliavos kainą tai kilti, tai kristi. JAV naftos atsargų ataskaita parodė žymų padidėjimą, sukeltą didesnio naftos importo, taigi rinka galėjo atsikvėpti ir dar žemiau nuleisti vertę. Gana daug investuotojų dėmesio patraukė didžiausio pasaulyje naftos kartelio OPEC, išgaunančio apie 40% pasaulio naftos, pasisakymai apie dabartinę padėtį pasaulinėje žaliavų rinkoje. OPEC atstovai teigia, kad kaina jų netenkina, nes daugelis galvoja, kad tai rodo naftos rinkos problemas, kurių iš tiesų nėra. Artimuosiuose Rytuose vyrauja nuomonė, kad naftą pabrangino spekuliantai ir gavybos didinti nereikia. Panašūs pasisakymai taip pat prisidėjo prie kainos bangavimo savaitės bėgyje. Vis dėlto, OPEC pasisako už gavybos didinimą, jei paklausa išties pasirodys išaugusi, bet žinant kaip Artimiesiems Rytams naudinga pardavinėti brangią naftą, didelio gavybos didinimo tikėtis neverta.
Aukso kainos dar kartą su trenksmu krito žemyn, nepaisant artėjančio švenčių periodo ir net 19% per metus padidėjusios šio tauriojo metalo paklausos. Daugiausiai paklausa didėjo dėl investicinių fondų veiklos, kurie patyrę nuostolius finansų rinkose suskubo fiksuoti iš aukso gautus pelnus ir numušė jo kainą. Analitikai pastebi, kad toliau lėtėjant pasaulio ūkiui ir augant infliacijai, auksas neišvengiamai taps saugiu prieglobsčiu ir susigrąžins investuotojų pasitikėjimą bei prarastas pozicijas.
Šią savaitę pasaulinėje valiutų rinkoje vyravo šiokia tokia suirutė. Doleris taip sparčiai, kaip anksčiau, nebekrito kitų valiutų atžvilgiu, tačiau buvo galima stebėti kitą įdomų reiškinį. Vyravo sąlyginai didelės apyvartos, nes spekuliantai, savaitės pradžioje nusprendę uždaryti pajamingas pozicijas, po Japonijos premjero Yasuo Fukuda‘os kalbos suskubo atpirkti savo investicijas. Kalboje buvo pasakyta, kad jenai, kurios pajamingumas tesiekia, pusę procento, prieš dolerį atpigus iki 18 mėnesių žemumų, spekuliantai rizikuoja sulaukti Japonijos institucijų įsikišimo. Japonai nori išlaikyti savo valiutą silpną, kad klestėdamas eksportas keltų šalies ūkį, tačiau dabartinės JAV krizės akivaizdoje, jos pagrindinės užsienio prekybos partnerės JAV valiuta tampa dar silpnesnė.
Paspėliokime ateitį...
Europos Komisija (EK) sumažino 2008 metų Europos sąjungos ekonomikos augimo prognozes nuo 2,9%, iki 2,4%. Taip pat iki 2,2% sumažinta Euro zonos ekonomikos augimo prognozė. EK mano, kad kreditų rinkos sutrikimas, iš JAV išplitęs po visą pasaulį žymiai pakenks pasaulinės ekonomikos raidai. Juolab, faktas kad dar nežinomi visi krizės padariniai rodo, kad prognozę dar gali tekti koreguoti. Vis dėlto, tikimasi kad ES ekonomikos didėjimas išliks spartus, nes jį paremti turėtų tolimesnis užimtumo ir vidaus vartojimo augimas. Aišku viena, kitąmet investuotojai neuždirbs tiek, kiek uždirbo šiemet ar pernai, tačiau investuodami protingai, uždirbs pakankamai daug.
Pagrindiniai kitos savaitės makroekonominiai rodikliai
Savaitė greičiausiai prasidės pasyviai, nes nepasirodys nė vienas reikšmingesnis makroekonominis rodiklis.
Antradienį paaiškės Vokietijos infliaciją prognozuojantis gamintojų kainų indeksas. Laukiama nedidelio prieaugio. Iš JAV atkeliaus žinios apie galimai truputį sumenkusį naujų namų skaičių.
Trečiadienį Italijos vartotojų pasitikėjimo indeksas galimai parodys nedidelį smukimą, o JAV reikšmingai sumažės bedarbių skaičius. Slenkantysis JAV ekonomikos indikatorius turėtų demonstruoti nestipriai smunkančią tendenciją.
Ketvirtadienį svarbių rodiklių nelaukiama. Šiek tiek reikšmingiau finansų rinkas paveikti galėtų Euro zonos einamosios sąskaitos ataskaita, bet tik tuo atveju, jei pateiktų reikšmingesnį pokytį.
Penktadienį greičiausiai smuks Prancūzijos vartotojų išlaidos. Rinkas reikšmingai paveiks Euro zonos pramonės ir paslaugų sektorių apimtys. Laukiama nedidelių kritimų. Kita savaitė greičiausiai pasižymės sumažėjusiu aktyvumu, o finansų rinkos neskubės kopti aukštyn, jei jų neišjudins reikšmingesni rinkos dalyvių pasisakymai.