versija spausdinimui
(0)
Šiuo metu 88 proc. Lietuvos gyventojų turi nuosavą namą ar butą, o 12 proc. nuomojasi. Tačiau nuosavame būste norėtų gyventi 96 proc. šalies žmonių, o nuoma ją pasirinkusiems yra tik laikinas sprendimas, atskleidė „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa.
„Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu labai skiriasi nuo Vakarų europiečių, kuriems nuoma yra gyvenimo būdo dalis. Išsiskiriame ir tuo, kad daug didesnė lietuvių dalis yra įsigijusi būstą nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis“, – tyrimo duomenis su ES statistika lygino „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pirmaujame pagal būsto įsigijimą už savo lėšas
Tyrimas parodė, kad nuomą renkasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei vidutines (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du trečdaliai jų gyvena didmiesčiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų nuomotis būstą, apklausos dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Moterys nuomotųsi, jei laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje. Dažniausiai vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami įsigijimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.
„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Užtat nuosavomis lėšomis įsigyto būsto srityje lietuviai yra antri ES. 85,3 proc. šalies gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas. Jų kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje (96,9 proc.) ir vos didesnė – nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.
„Galima būtų spėti, kad nuosavo būsto įsigijimas, ypač už nuosavas lėšas, kaip svajonė ar net konkretus planas šmėžuoja didžiosios dalies Lietuvos nuomininkų mintyse. Nors nuoma ir būsto įsigijimas turi panašiai privalumų ir trūkumų, atrodo, kad nuoma vertinama kaip gelbėjimosi ratas, kol žmonės neturi nuosavo būsto, o ne lygiavertė alternatyva jo įsigijimui“, – pastebi J. Gumuliauskienė.
Nuomos pajamingumo indeksas padeda įvertinti būstą
„Swedbank“ ekonomistai siūlo pasitelkti daugiau racionalių argumentų renkantis tarp būsto įsigijimo ir nuomos. Vienas iš jų – banko apskaičiuotas butų nuomos pajamingumas. „Jis skaičiuojamas kaip metinių nuomos pajamų santykis su buto kaina ir parodo investicinę grąžą, kurios galėtų tikėtis jį įsigijęs žmogus, – rodiklį paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Jis aktualus ne tik nuomojantiems ir žiūrintiems į būstą kaip į investiciją, bet ir perkantiems butą asmeniniam naudojimui. Jei buto nuomos pajamingumas aukštesnis nei būsto paskolos palūkanų norma, savininkas už jį per metus sumokės mažiau nei nuomininkas.“
„Swedbank“ skaičiavimais, šiuo metu nuomos pajamingumas aukščiausias yra Kaune – jis siekia 7,4 procento. Klaipėdoje šis rodiklis šiuo metu siekia 6,4 proc., o Vilniuje yra mažiausias – 6 procentai. Visuose didžiuosiuose miestuose pastarąjį pusmetį nuomos pajamingumas didėjo, nes juose pigo butai, o Kaune ir Klaipėdoje dar ir brango nuoma. Prestižiniuose miestų rajonuose pajamingumas būna daug mažesnis ir dažniausiai nesiekia 4 procentų. Šis rodiklis taip pat yra žemas tuose miestuose, kur nekilnojamasis turtas yra galimai pervertintas. Pavyzdžiui, Monake vidutinis nuomos pajamingumas siekia tik 1,73 proc., tačiau tokių objektų galima rasti ir Lietuvoje, ypač kurortiniuose miestuose.
Nors 6-7 proc. siekianti investicinė grąža atrodo gana aukšta, investicijos į nekilnojamąjį turtą yra rizikingos. „Butas – gana nelikvidus turtas, kurio kaina gali greitai keistis, o nefiksavus paskolos palūkanų irgi negalima tikėtis tik pastovių išlaidų. Tuo įsitikino nekilnojamuoju turtu prieš krizę spekuliavę asmenys“, – teigė N. Mačiulis.
Į nuomos privalumus atsižvelgia ne visi
„Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būsto įsigijimas, lyginant su nuoma, turi ir kitų trūkumų, į kuriuos gyventojai užmiršta atsižvelgti. „Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalauja investicijų – kas 5-10 metų reikia bent kosmetinio remonto, baldų ir buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai neturi“, – kalbėjo N. Mačiulis. Pasirinkusieji nuomą taip pat turi galimybę pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar darbo vietai greitai pakeisti ir gyvenamąją vietą. Anot ekonomisto, dėl šių priežasčių lietuvių noras būtinai gyventi nuosavame bute kartais atrodo nepasvertas.
„Sprendimą, nuomotis būstą ar jį įsigyti, siūlome priimti tik visapusiškai įvertinus savo poreikius ir situaciją bei galimybes. Gyventojai turėtų ne aklai siekti būsto įsigijimo. Sprendimus reikėtų priimti tik susirinkus pakankamai informacijos ir apsvarsčius visas alternatyvas“, – sako J. Gumuliauskienė.
Anot jos, svarbu paminėti, kad tyrime apklausti būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai, nes jie pasiruošę įvertinti įvairius rizikos veiksnius, kurie gali paveikti jų finansinę padėtį. Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie rengiasi pirkti būstą, atsižvelgs į asmeninės situacijos (šeimos, sveikatos ir pan.) pasikeitimą (59 proc.), atlyginimo kaitą (43 proc.), būsto kainų pasikeitimą (39 proc.), šalies ekonominę situaciją (34 proc.) ir kitas aplinkybes.
Iš neturinčių nuosavo būsto jį netolimoje ateityje įsigyti ketino apie 34 proc. žmonių – didžioji dalis jų (27 proc.) planavo pirkti nekilnojamąjį turtą be banko paskolos, likę 7 proc. sakėsi imsią paskolą.
Būstą įpirkti vilniečiams tapo lengviau
Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą savo mieste augo sparčiausiai per dvejus metus. Šį augimą lėmė naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir kiek smuktelėjusios butų kainos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, išaugo 4,8 punkto. Jis rodo, kad vilniečių atlyginimai antrąjį ketvirtį buvo 9,8 proc. didesni nei pakankami 55 kvadratinių metrų butui įpirkti.
„Vilnius šiuo laikotarpiu išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių sostinių lėčiausiu atlyginimų augimu ir smukusiomis butų kainomis. Jos krito iš dalies dėl ūgtelėjusios pasiūlos, iš dalies – dėl vangaus paklausos augimo“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Anot jos, Taline butų kainos didėjo, skatinamos paklausos, prie kurios augimo prisideda ir užsienio pirkėjai. Rygoje butų kainos augo sparčiausiai, tačiau tai lėmė nedidelis sandorių kiekis – jų metu parduoti brangesni nauji butai Rygos centre.
Sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių būstų įperkamumas per ketvirtį išaugo Taline. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc. didesni nei pakankami 55 kv. m. butui savo mieste įsigyti. Būsto įperkamumo indeksas šiame mieste per ketvirtį išaugo 9,3 punkto. Rygoje būsto įperkamumo indeksas pakilo vos 1,8 punkto iki 138,3 ir rodė, kad Latvijos sostinės gyventojų pajamos 38,3 proc. viršija pakankamas įpirkti 55 kv. metrų butą.
Vilniaus gyventojų atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo vos 0,3 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių sostinių. Todėl būstų įperkamumo augimą šiame mieste labiausiai lėmė 25 baziniais punktais kritusios palūkanos ir 1,2 proc. sumažėjusios butų kainos. „Kadangi butų kainų ir atlyginimų santykis Lietuvos sostinėje išlieka prasčiausias, pradiniam įnašui vilniečiams taupyti tenka ilgiausiai“, – teigė V. Šečkutė.
Vilniečių ir Talino gyventojų namų ūkiai, kas mėnesį atidėdami po 30 proc. savo atlyginimo, 15 proc. buto vertės pradinį įnašą galėjo sukaupti maždaug dviem savaitėmis greičiau nei prieš ketvirtį – atitinkamai per 3 metus ir 2 savaites ir 2 metus ir 3 savaites. Rygoje taupymo laikas pailgėjo beveik dviem savaitėmis iki kiek daugiau nei dvejų metų ir trijų mėnesių.
Lietuvos gyventojų būsto poreikius atskleidusią apklausą „Spinter tyrimai“ vykdė šių metų kovo pabaigoje. Jos metu apklausti 1007 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenys parodo situaciją visoje Lietuvoje.
„Swedbank“ butų nuomos pajamingumo indeksas apskaičiuotas remiantis tinklalapio www.edomus.lt skelbiama vidutinių kainų statistika.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų. Visą Būsto įperkamumo indeksui Baltijos šalyse skirtą leidinį, kuriame pateikiama išsamesnė informacija anglų kalba, rasite http://www.swedbank.lt/lt/previews/privatiems/4/71.
„Lietuvos gyventojų požiūris šiuo klausimu labai skiriasi nuo Vakarų europiečių, kuriems nuoma yra gyvenimo būdo dalis. Išsiskiriame ir tuo, kad daug didesnė lietuvių dalis yra įsigijusi būstą nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis“, – tyrimo duomenis su ES statistika lygino „Swedbank“ Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.
Pirmaujame pagal būsto įsigijimą už savo lėšas
Tyrimas parodė, kad nuomą renkasi 18-35 m. amžiaus, šeimos dar nesukūrę, mažesnes nei vidutines (iki 1000 Lt/mėn.) pajamas gaunantys žmonės, du trečdaliai jų gyvena didmiesčiuose. Pagal priežastis, dėl kurių nutartų nuomotis būstą, apklausos dalyviai pasiskirstė į 3 grupes. Moterys nuomotųsi, jei laikinai apsigyventų tam tikroje vietovėje. Dažniausiai vidutines pajamas gaunantys žmonės nuomą rinktųsi besiieškodami įsigijimui tinkamiausio būsto, o jaunos šeimos ir jaunesnio amžiaus žmonės nuomotųsi kaupdami pradinį įnašą būsto pirkimui.
„Eurostat“ duomenimis, Europos Sąjungoje būstą nuomojasi maždaug 4 kartus daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Užtat nuosavomis lėšomis įsigyto būsto srityje lietuviai yra antri ES. 85,3 proc. šalies gyventojų yra nusipirkę būstą už savo lėšas. Jų kiek mažesnė dalis nei Rumunijoje (96,9 proc.) ir vos didesnė – nei Bulgarijoje (85,1 proc.).Vidutiniškai ES būstą nuosavomis lėšomis yra įsigiję 42,9 proc. gyventojų.
„Galima būtų spėti, kad nuosavo būsto įsigijimas, ypač už nuosavas lėšas, kaip svajonė ar net konkretus planas šmėžuoja didžiosios dalies Lietuvos nuomininkų mintyse. Nors nuoma ir būsto įsigijimas turi panašiai privalumų ir trūkumų, atrodo, kad nuoma vertinama kaip gelbėjimosi ratas, kol žmonės neturi nuosavo būsto, o ne lygiavertė alternatyva jo įsigijimui“, – pastebi J. Gumuliauskienė.
Nuomos pajamingumo indeksas padeda įvertinti būstą
„Swedbank“ ekonomistai siūlo pasitelkti daugiau racionalių argumentų renkantis tarp būsto įsigijimo ir nuomos. Vienas iš jų – banko apskaičiuotas butų nuomos pajamingumas. „Jis skaičiuojamas kaip metinių nuomos pajamų santykis su buto kaina ir parodo investicinę grąžą, kurios galėtų tikėtis jį įsigijęs žmogus, – rodiklį paaiškino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Jis aktualus ne tik nuomojantiems ir žiūrintiems į būstą kaip į investiciją, bet ir perkantiems butą asmeniniam naudojimui. Jei buto nuomos pajamingumas aukštesnis nei būsto paskolos palūkanų norma, savininkas už jį per metus sumokės mažiau nei nuomininkas.“
„Swedbank“ skaičiavimais, šiuo metu nuomos pajamingumas aukščiausias yra Kaune – jis siekia 7,4 procento. Klaipėdoje šis rodiklis šiuo metu siekia 6,4 proc., o Vilniuje yra mažiausias – 6 procentai. Visuose didžiuosiuose miestuose pastarąjį pusmetį nuomos pajamingumas didėjo, nes juose pigo butai, o Kaune ir Klaipėdoje dar ir brango nuoma. Prestižiniuose miestų rajonuose pajamingumas būna daug mažesnis ir dažniausiai nesiekia 4 procentų. Šis rodiklis taip pat yra žemas tuose miestuose, kur nekilnojamasis turtas yra galimai pervertintas. Pavyzdžiui, Monake vidutinis nuomos pajamingumas siekia tik 1,73 proc., tačiau tokių objektų galima rasti ir Lietuvoje, ypač kurortiniuose miestuose.
Nors 6-7 proc. siekianti investicinė grąža atrodo gana aukšta, investicijos į nekilnojamąjį turtą yra rizikingos. „Butas – gana nelikvidus turtas, kurio kaina gali greitai keistis, o nefiksavus paskolos palūkanų irgi negalima tikėtis tik pastovių išlaidų. Tuo įsitikino nekilnojamuoju turtu prieš krizę spekuliavę asmenys“, – teigė N. Mačiulis.
Į nuomos privalumus atsižvelgia ne visi
„Swedbank“ ekonomistas atkreipia dėmesį ir į tai, kad būsto įsigijimas, lyginant su nuoma, turi ir kitų trūkumų, į kuriuos gyventojai užmiršta atsižvelgti. „Reikia įvertinti ir tai, kad butas nuolat reikalauja investicijų – kas 5-10 metų reikia bent kosmetinio remonto, baldų ir buitinės technikos atnaujinimo. Tokių rūpesčių nuomininkai dažniausiai neturi“, – kalbėjo N. Mačiulis. Pasirinkusieji nuomą taip pat turi galimybę pasikeitus šeimos finansinei padėčiai ar darbo vietai greitai pakeisti ir gyvenamąją vietą. Anot ekonomisto, dėl šių priežasčių lietuvių noras būtinai gyventi nuosavame bute kartais atrodo nepasvertas.
„Sprendimą, nuomotis būstą ar jį įsigyti, siūlome priimti tik visapusiškai įvertinus savo poreikius ir situaciją bei galimybes. Gyventojai turėtų ne aklai siekti būsto įsigijimo. Sprendimus reikėtų priimti tik susirinkus pakankamai informacijos ir apsvarsčius visas alternatyvas“, – sako J. Gumuliauskienė.
Anot jos, svarbu paminėti, kad tyrime apklausti būstą įsigyti planuojantys Lietuvos gyventojai yra linkę elgtis atsakingai, nes jie pasiruošę įvertinti įvairius rizikos veiksnius, kurie gali paveikti jų finansinę padėtį. Tyrimo duomenimis, respondentai, kurie rengiasi pirkti būstą, atsižvelgs į asmeninės situacijos (šeimos, sveikatos ir pan.) pasikeitimą (59 proc.), atlyginimo kaitą (43 proc.), būsto kainų pasikeitimą (39 proc.), šalies ekonominę situaciją (34 proc.) ir kitas aplinkybes.
Iš neturinčių nuosavo būsto jį netolimoje ateityje įsigyti ketino apie 34 proc. žmonių – didžioji dalis jų (27 proc.) planavo pirkti nekilnojamąjį turtą be banko paskolos, likę 7 proc. sakėsi imsią paskolą.
Būstą įpirkti vilniečiams tapo lengviau
Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą savo mieste augo sparčiausiai per dvejus metus. Šį augimą lėmė naujas istorines žemumas pasiekusios būsto paskolų palūkanos ir kiek smuktelėjusios butų kainos.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, išaugo 4,8 punkto. Jis rodo, kad vilniečių atlyginimai antrąjį ketvirtį buvo 9,8 proc. didesni nei pakankami 55 kvadratinių metrų butui įpirkti.
„Vilnius šiuo laikotarpiu išsiskyrė iš kitų Baltijos šalių sostinių lėčiausiu atlyginimų augimu ir smukusiomis butų kainomis. Jos krito iš dalies dėl ūgtelėjusios pasiūlos, iš dalies – dėl vangaus paklausos augimo“, – sakė „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė. Anot jos, Taline butų kainos didėjo, skatinamos paklausos, prie kurios augimo prisideda ir užsienio pirkėjai. Rygoje butų kainos augo sparčiausiai, tačiau tai lėmė nedidelis sandorių kiekis – jų metu parduoti brangesni nauji butai Rygos centre.
Sparčiausiai iš Baltijos šalių sostinių būstų įperkamumas per ketvirtį išaugo Taline. Estijos sostinės gyventojų atlyginimai buvo 64,5 proc. didesni nei pakankami 55 kv. m. butui savo mieste įsigyti. Būsto įperkamumo indeksas šiame mieste per ketvirtį išaugo 9,3 punkto. Rygoje būsto įperkamumo indeksas pakilo vos 1,8 punkto iki 138,3 ir rodė, kad Latvijos sostinės gyventojų pajamos 38,3 proc. viršija pakankamas įpirkti 55 kv. metrų butą.
Vilniaus gyventojų atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo vos 0,3 proc. – lėčiausiai tarp Baltijos šalių sostinių. Todėl būstų įperkamumo augimą šiame mieste labiausiai lėmė 25 baziniais punktais kritusios palūkanos ir 1,2 proc. sumažėjusios butų kainos. „Kadangi butų kainų ir atlyginimų santykis Lietuvos sostinėje išlieka prasčiausias, pradiniam įnašui vilniečiams taupyti tenka ilgiausiai“, – teigė V. Šečkutė.
Vilniečių ir Talino gyventojų namų ūkiai, kas mėnesį atidėdami po 30 proc. savo atlyginimo, 15 proc. buto vertės pradinį įnašą galėjo sukaupti maždaug dviem savaitėmis greičiau nei prieš ketvirtį – atitinkamai per 3 metus ir 2 savaites ir 2 metus ir 3 savaites. Rygoje taupymo laikas pailgėjo beveik dviem savaitėmis iki kiek daugiau nei dvejų metų ir trijų mėnesių.
Lietuvos gyventojų būsto poreikius atskleidusią apklausą „Spinter tyrimai“ vykdė šių metų kovo pabaigoje. Jos metu apklausti 1007 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo duomenys parodo situaciją visoje Lietuvoje.
„Swedbank“ butų nuomos pajamingumo indeksas apskaičiuotas remiantis tinklalapio www.edomus.lt skelbiama vidutinių kainų statistika.
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalims įvertina namų ūkio, kurio pajamos siekia 1,5 vidutinio neto atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kvadratinių metrų butą su tuometinėmis vidutinėmis metinėmis palūkanomis (įskaičiuojant ir kitus su paskola susijusius mokesčius) pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų. Indeksas skaičiuojamas nuo 2005 metų. Visą Būsto įperkamumo indeksui Baltijos šalyse skirtą leidinį, kuriame pateikiama išsamesnė informacija anglų kalba, rasite http://www.swedbank.lt/lt/previews/privatiems/4/71.