versija spausdinimui
(0)
Bruno Bandulet - tai Vokietijos ekonomistas, finansų analitikas bei patarėjas tarptautinių valiutų rinkų ir tauriųjų metalų rinkų klausimais. Jis Vokietijoje yra vadinamas „aukso popiežiumi". Šis žmogus ilgą laiką dirbo žurnalistu, rašydavo straipsnius įvairiomis ekonomikos ir finansų temomis, be to yra išleidęs knygą pavadinimu „Paskutinės euro dienos". Taigi traders.lt portalo lankytojams pristatome Lenkijos verslo dienraščio Parkiet parengta interviu su šiuo vokiečių ekonomistu Bruno Bandulet.
Jūs tikite, kad euro zona skaičiuoja paskutines savo dienas. Taigi, kada mes galime tikėtis sulaukti jos iširimo?
Tokie dalykai niekada nėra žinomi. Tai yra visiškai nežinomi vandenys. Tačiau vis dėl to manau, kad tai dar gali trukti du arba tris metus. Tai užtruks ilgai, nes Europos Centrinis bankas su savo tuščiais pinigais iš tiesų gali padaryti labai daug. Štai pavyzdžiui, gruodį Europos bankams jis suteikė beveik 500 mlrd. eurų vertės paskolas, už vieno procento vertės palūkanas, bei pasiūlė jiems, kad jie už šiuos pinigus pirktų šalių valstybines obligacijas. Taigi, visa tai gali dar labai ilgai trukti.
Tačiau galiausiai mūsų laukia euro zonos žlugimas?
Ko gero taip. Pirmas dalykas, kurį turime suprasti analizuodami situaciją, kad euro sukūrimas buvo svarbi strateginė klaida. Dabar mes visi už tai mokame siaubingą kainą. Pietų Europos gyventojai už tai moka lėto ekonomikos augimo ir skurdo forma. Vokiečiai moka subsidijų, garantijų forma ir galiausiai sumokės prarasdami aukščiausią įmanomą AAA lygio skolinimosi reitingą.
Tačiau didžioji dalis pagrindinių ekonomistų teigia, kad euras labai gerai tarnauja Vokietijos ekonomikai ir visų pirma jis yra palankus Vokietijos eksportuotojams.
Kiekvienas dalykas turi savo privalumus ir trūkumus. Bet atsiminkime, kad per pastaruosius dešimt metų, t.y. faktiškai nuo pat euro įvedimo, Vokietijos ekonomika euro zonoje augo lėčiausiai. Mažiausias augimo tempas! Situacija pradėjo keistis tik po to, kai euro zonoje kilo krizė. Vokiečiai nustojo eksportuoti pinigus ir pradėjo daugiau investuoti į šalies ekonomiką, iki 2009 metų situacija buvo visiškai kitokia. Kalbama, kad Vokietija dabar gauna naudos iš krizės. Bet kas nutiks, kai pradės griūti Pietų Europos šalių ekonomikos? Taigi tai neigiamai paveiks Vokietijos eksportą. Galiausiai, kai sudėsime visu privalumus ir trūkumus, ypač išlaidas, kurias turėsime patirti, pasirodys, jog euras Vokietijai yra nereikalingas.
Kadangi galiausiai paaiškėjo, kad euro įvedimas buvo pražūtingas sprendimas Vokietijai, kodėl Vokietija padarė šią klaidą? Kodėl Kancleris Helmuth Kohl taip aktyviai reikalavo sukurti pinigų sąjungą, nors Bundesbank vadovas Karl Otto Poehl labai skeptiškai vertino šią idėją?
Tai buvo grynai politinis sprendimas. Labai to norėjo Prancūzija, tačiau Vokietija iš pradžių tam priešinosi ir nenorėjo pasiduoti Prancūzijos spaudimui. Tuo tarpu Amerikos atstovai iš pat pradžių buvo skeptiškai nusiteikę šios idėjos atžvilgiu. Buvęs Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Alan Greenspan netgi sakė: „euras ateis, tačiau neišliks". Didelį vaidmenį įvedant eurą Vokietijoje taip pat atliko Europos ideologija, kuri Vokietijoje buvo traktuojama beveik kaip valstybinė ideologija, remiantis kuria, kuo daugiau integracijos, tuo geriau. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybė, ypač finansų ministerija, net jeigu to ir nesako, nagrinėja visas įmanomas galimybes. Jie net svarsto galimybę, jog euro zona gali žlugti. Tačiau šiuo metu jiems neapsimoka, jog realizuotųsi toks scenarijus. Manoma, kad išlaidos susijusios su eksperimento, t.y. dalyvavimo euro zonoje, užbaigimu yra didesnės, nei išlaidos, kurios bus patirtos toliau jį tęsiant. Taigi dabartinė oficiali pozicija, t.y. politika, stumtis per krizę ir laukti, kuo visa tai baigsis. Žinoma, kartais iš tiesų vyksta daug įvykių (juokiasi).
Kas nutiks su Graikija? Kada galime tikėtis sulaukti jos bankroto? Ir ar jos pėdomis paseks ir kitos euro zonos šalys?
Negalima atmesti, jog jau šiais metais sulauksime Graikijos bankroto. Gali būti, jog jau kovo mėnesį. Tačiau tai yra gana tolimos ateities vizija. Patiems graikams būtų palanku pasiskelbti apie savo bankrotą, pasitraukti iš euro zonos, devalvuoti drachmą ir pradėti viską nuo nulio. Tačiau Graikijai daromas didžiulis spaudimas, kad ji to nedarytų. Graikija jau prarado savo suverenitetą ir tapo kažkuo panašiu į protektoratą. Jeigu ji paskelbtų apie savo bankrotą, padidėtų Portugalijos, Italijos ir kitų euro zonos šalių skolinimosi kaštai. Gali būti, kad žmonės imtų atsiiminėti pinigus iš bankų, ką jau galime stebėti Graikijoje. Kita šalis, kuri stotų į bankroto eilę, ko gero būtų Portugalija, šalis, kuris turi daug labai rimtų problemų. Ar sulauktume euro zonos žlugimo? Čia mes turime užduoti sau klausimą, kaip mes suprantame žodį iširimas. Jeigu mes galvojame, jog euro zoną paliks viena, dvi ar trys šalys, tai yra labai tikėtina. Blogiausia būtų, jeigu galutinai žlugtų pasitikėjimas ir tikėjimas euru ir šios valiutos vertė sumažėtų dolerio atžvilgiu, bei netgi Vokietijai padidėtų skolinimosi kaina, t.y. situacija, kai jau nieks nenorėtų turėti euro zonos šalių skolų.
Kas turėtų būti daroma, kad galima būtų išvengti tokio blogiausio scenarijaus? Italijos premjeras Mario Monti kalba apie būtinybę padidinti Europos gelbėjimo fondą, be to ragina padidinti Europos šalių ekonomikų konkurencingumą.
Žinoma, didesnis konkurencingumas gali padėti, na o Italijos premjeras turėtų pradėti nuo savo šalies, kuri nuo pat krizės pradžios nieko nedarė, kad liberalizuotų savo nelanksčią darbo rinką. Gelbėjimo fondo padidinimas iki vieno trilijono eurų taip pat padėtų, nors Vokietijos vyriausybė nenori to daryti. Vis dėl to, daugiausiai gali padaryti Europos Centrinis bankas, kurio jau nekontroliuoja vokiečiai, o jį jau kontroliuoja atstovai iš lotynų šalių (juokiasi). Tai ką padarė naujasis Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, po to kai pradėjo eiti pareigas, buvo visiškai priešinga tam, ką daro Bundesbank. ECB tampa vis labiau lotynų, Pietryčių Europos institucija. Vienas iš būdų gelbėti euro zoną, tai infliacijos ir euro vertės mažėjimo pagalba. Jei tai pavyks, euro zona gali išgyventi ilgiau. Tačiau tai be jokios abejonės sukels pasekmes, kurių Vokietija nenorėtų, t.y. kaip pavyzdžiui infliaciją.
Ar galime tikėtis, kad Europos Centrinis bankas įgyvendins kažką panašaus į kiekybinę pinigų švelninimo politiką (QE)?
Taip. Beveik 500 mlrd. eurų, kuriuos gruodį ECB pasiūlė bankams, jau buvo netiesioginė šalių valdžių finansavimo forma. Tai labai protinga. Mario Draghi kažkada yra dirbęs Goldman Sachs banke, todėl jis viską žino ir išmano finansų alchemiją (juokiasi).
Analitikai sutaria, kad šie metai finansų rinkose gali būti audringi. Kurioms turto klasėms seksis geriausiai? Jūs Vokietijoje esate vadinamas „aukso popiežiumi" , ką jūs manote apie aukso perspektyvas?
Auksas vis dar patrauklus, nors jau nėra pigus. Šiais metais jo kaina dar pakils. Gali būti, jog pakils virš dviejų tūkstančių dolerių už unciją kainos. Vokietijos ir Europos investuotojams kaina doleriais nevaidina tokio didelio vaidmens. Nors aukso kaina skaičiuojama doleriais dėl galimo dolerio sustiprėjimo ir gali mažėti, tad kaina skaičiuojant eurais, atrodo labiau patrauklesnė.
Kas be aukso šiais metais gali būti gera investicija?
Man patinka Azijos valiutos, nors žinoma jena - tai ypatingas atvejis. Man taip pat patinka ir Skandinavijos šalių valiutos, nors jos šiuo metu atrodo esančios kiek per brangios. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į eurą, nes šiuo metu euras yra šortinamas intensyviausiai nuo pat 1999 metų. Egzistuoja galimybė, kad ši valiuta kiek vėliau gali kažkiek pakilti.
Nors visuomenės nuomonė Vidurio Rytų Europos šalyse euro atžvilgiu tapo labiau skeptiška, tačiau daugelis politikų iš šio regiono vis dar deklaruoja, jog nori, kad jų šalys patektų į euro zoną. Ką Jūs galėtumėte patarti tokioms šalims kaip Lenkija, Čekija?
Jos turėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos. Vokietijos spaudoje rašoma, kad ši šalis dėl savo euro skepticizmo yra izoliuota. Bet tai nesąmonė! Tai euro zona yra izoliuota! Britai yra laimingi dėl to, kad jie yra už euro zonos ribų. Tokioms šalims kaip Lenkija ir Čekija įsivesti eurą būtų beprotybė. Jos turi džiaugtis, jog yra už euro zonos ribų. Euro zona yra nevykęs eksperimentas, tačiau jis ir toliau gali būti tęsiamas. Be to, euras suskaldė Europos sąjungą. Taigi, vien politine prasme, jis atnešė daug žalos.
Dėkoju už pokalbį.
Jūs tikite, kad euro zona skaičiuoja paskutines savo dienas. Taigi, kada mes galime tikėtis sulaukti jos iširimo?
Tačiau galiausiai mūsų laukia euro zonos žlugimas?
Ko gero taip. Pirmas dalykas, kurį turime suprasti analizuodami situaciją, kad euro sukūrimas buvo svarbi strateginė klaida. Dabar mes visi už tai mokame siaubingą kainą. Pietų Europos gyventojai už tai moka lėto ekonomikos augimo ir skurdo forma. Vokiečiai moka subsidijų, garantijų forma ir galiausiai sumokės prarasdami aukščiausią įmanomą AAA lygio skolinimosi reitingą.
Tačiau didžioji dalis pagrindinių ekonomistų teigia, kad euras labai gerai tarnauja Vokietijos ekonomikai ir visų pirma jis yra palankus Vokietijos eksportuotojams.
Kiekvienas dalykas turi savo privalumus ir trūkumus. Bet atsiminkime, kad per pastaruosius dešimt metų, t.y. faktiškai nuo pat euro įvedimo, Vokietijos ekonomika euro zonoje augo lėčiausiai. Mažiausias augimo tempas! Situacija pradėjo keistis tik po to, kai euro zonoje kilo krizė. Vokiečiai nustojo eksportuoti pinigus ir pradėjo daugiau investuoti į šalies ekonomiką, iki 2009 metų situacija buvo visiškai kitokia. Kalbama, kad Vokietija dabar gauna naudos iš krizės. Bet kas nutiks, kai pradės griūti Pietų Europos šalių ekonomikos? Taigi tai neigiamai paveiks Vokietijos eksportą. Galiausiai, kai sudėsime visu privalumus ir trūkumus, ypač išlaidas, kurias turėsime patirti, pasirodys, jog euras Vokietijai yra nereikalingas.
Kadangi galiausiai paaiškėjo, kad euro įvedimas buvo pražūtingas sprendimas Vokietijai, kodėl Vokietija padarė šią klaidą? Kodėl Kancleris Helmuth Kohl taip aktyviai reikalavo sukurti pinigų sąjungą, nors Bundesbank vadovas Karl Otto Poehl labai skeptiškai vertino šią idėją?
Tai buvo grynai politinis sprendimas. Labai to norėjo Prancūzija, tačiau Vokietija iš pradžių tam priešinosi ir nenorėjo pasiduoti Prancūzijos spaudimui. Tuo tarpu Amerikos atstovai iš pat pradžių buvo skeptiškai nusiteikę šios idėjos atžvilgiu. Buvęs Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas Alan Greenspan netgi sakė: „euras ateis, tačiau neišliks". Didelį vaidmenį įvedant eurą Vokietijoje taip pat atliko Europos ideologija, kuri Vokietijoje buvo traktuojama beveik kaip valstybinė ideologija, remiantis kuria, kuo daugiau integracijos, tuo geriau. Tačiau dabar Vokietijos vyriausybė, ypač finansų ministerija, net jeigu to ir nesako, nagrinėja visas įmanomas galimybes. Jie net svarsto galimybę, jog euro zona gali žlugti. Tačiau šiuo metu jiems neapsimoka, jog realizuotųsi toks scenarijus. Manoma, kad išlaidos susijusios su eksperimento, t.y. dalyvavimo euro zonoje, užbaigimu yra didesnės, nei išlaidos, kurios bus patirtos toliau jį tęsiant. Taigi dabartinė oficiali pozicija, t.y. politika, stumtis per krizę ir laukti, kuo visa tai baigsis. Žinoma, kartais iš tiesų vyksta daug įvykių (juokiasi).
Kas nutiks su Graikija? Kada galime tikėtis sulaukti jos bankroto? Ir ar jos pėdomis paseks ir kitos euro zonos šalys?
Negalima atmesti, jog jau šiais metais sulauksime Graikijos bankroto. Gali būti, jog jau kovo mėnesį. Tačiau tai yra gana tolimos ateities vizija. Patiems graikams būtų palanku pasiskelbti apie savo bankrotą, pasitraukti iš euro zonos, devalvuoti drachmą ir pradėti viską nuo nulio. Tačiau Graikijai daromas didžiulis spaudimas, kad ji to nedarytų. Graikija jau prarado savo suverenitetą ir tapo kažkuo panašiu į protektoratą. Jeigu ji paskelbtų apie savo bankrotą, padidėtų Portugalijos, Italijos ir kitų euro zonos šalių skolinimosi kaštai. Gali būti, kad žmonės imtų atsiiminėti pinigus iš bankų, ką jau galime stebėti Graikijoje. Kita šalis, kuri stotų į bankroto eilę, ko gero būtų Portugalija, šalis, kuris turi daug labai rimtų problemų. Ar sulauktume euro zonos žlugimo? Čia mes turime užduoti sau klausimą, kaip mes suprantame žodį iširimas. Jeigu mes galvojame, jog euro zoną paliks viena, dvi ar trys šalys, tai yra labai tikėtina. Blogiausia būtų, jeigu galutinai žlugtų pasitikėjimas ir tikėjimas euru ir šios valiutos vertė sumažėtų dolerio atžvilgiu, bei netgi Vokietijai padidėtų skolinimosi kaina, t.y. situacija, kai jau nieks nenorėtų turėti euro zonos šalių skolų.
Kas turėtų būti daroma, kad galima būtų išvengti tokio blogiausio scenarijaus? Italijos premjeras Mario Monti kalba apie būtinybę padidinti Europos gelbėjimo fondą, be to ragina padidinti Europos šalių ekonomikų konkurencingumą.
Žinoma, didesnis konkurencingumas gali padėti, na o Italijos premjeras turėtų pradėti nuo savo šalies, kuri nuo pat krizės pradžios nieko nedarė, kad liberalizuotų savo nelanksčią darbo rinką. Gelbėjimo fondo padidinimas iki vieno trilijono eurų taip pat padėtų, nors Vokietijos vyriausybė nenori to daryti. Vis dėl to, daugiausiai gali padaryti Europos Centrinis bankas, kurio jau nekontroliuoja vokiečiai, o jį jau kontroliuoja atstovai iš lotynų šalių (juokiasi). Tai ką padarė naujasis Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi, po to kai pradėjo eiti pareigas, buvo visiškai priešinga tam, ką daro Bundesbank. ECB tampa vis labiau lotynų, Pietryčių Europos institucija. Vienas iš būdų gelbėti euro zoną, tai infliacijos ir euro vertės mažėjimo pagalba. Jei tai pavyks, euro zona gali išgyventi ilgiau. Tačiau tai be jokios abejonės sukels pasekmes, kurių Vokietija nenorėtų, t.y. kaip pavyzdžiui infliaciją.
Ar galime tikėtis, kad Europos Centrinis bankas įgyvendins kažką panašaus į kiekybinę pinigų švelninimo politiką (QE)?
Taip. Beveik 500 mlrd. eurų, kuriuos gruodį ECB pasiūlė bankams, jau buvo netiesioginė šalių valdžių finansavimo forma. Tai labai protinga. Mario Draghi kažkada yra dirbęs Goldman Sachs banke, todėl jis viską žino ir išmano finansų alchemiją (juokiasi).
Analitikai sutaria, kad šie metai finansų rinkose gali būti audringi. Kurioms turto klasėms seksis geriausiai? Jūs Vokietijoje esate vadinamas „aukso popiežiumi" , ką jūs manote apie aukso perspektyvas?
Auksas vis dar patrauklus, nors jau nėra pigus. Šiais metais jo kaina dar pakils. Gali būti, jog pakils virš dviejų tūkstančių dolerių už unciją kainos. Vokietijos ir Europos investuotojams kaina doleriais nevaidina tokio didelio vaidmens. Nors aukso kaina skaičiuojama doleriais dėl galimo dolerio sustiprėjimo ir gali mažėti, tad kaina skaičiuojant eurais, atrodo labiau patrauklesnė.
Kas be aukso šiais metais gali būti gera investicija?
Man patinka Azijos valiutos, nors žinoma jena - tai ypatingas atvejis. Man taip pat patinka ir Skandinavijos šalių valiutos, nors jos šiuo metu atrodo esančios kiek per brangios. Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į eurą, nes šiuo metu euras yra šortinamas intensyviausiai nuo pat 1999 metų. Egzistuoja galimybė, kad ši valiuta kiek vėliau gali kažkiek pakilti.
Nors visuomenės nuomonė Vidurio Rytų Europos šalyse euro atžvilgiu tapo labiau skeptiška, tačiau daugelis politikų iš šio regiono vis dar deklaruoja, jog nori, kad jų šalys patektų į euro zoną. Ką Jūs galėtumėte patarti tokioms šalims kaip Lenkija, Čekija?
Jos turėtų imti pavyzdį iš Didžiosios Britanijos. Vokietijos spaudoje rašoma, kad ši šalis dėl savo euro skepticizmo yra izoliuota. Bet tai nesąmonė! Tai euro zona yra izoliuota! Britai yra laimingi dėl to, kad jie yra už euro zonos ribų. Tokioms šalims kaip Lenkija ir Čekija įsivesti eurą būtų beprotybė. Jos turi džiaugtis, jog yra už euro zonos ribų. Euro zona yra nevykęs eksperimentas, tačiau jis ir toliau gali būti tęsiamas. Be to, euras suskaldė Europos sąjungą. Taigi, vien politine prasme, jis atnešė daug žalos.
Dėkoju už pokalbį.