versija spausdinimui
(3)
Šiuo metu finansų rinkos dalyvių dėmesys sukaustytas ties Europos šalis krečiančia skolų krize, o šios krizės sprendimas didžiaja dalimi priklauso nuo Europos šalių politikų. Kadangi politikų sprendimų numatyti beveik neįmanoma, situacija finansų rinkose dažnai verčiasi „aukštyn kojomis“, t.y., rinkos svyruoja be aiškios krypties – bijoma finansinės krizės ir, tuo pačiu, laukiama didžiųjų skolų krizės sprendimo būdų.
Tokiu metu investuotojai, nuogąstaudami dėl didžiulės finansų rinkų griūties rizikos, dažnai ieško strategijų, kurios galėtų sumažinti nuostolius smarkaus finansinių priemonių verčių smukimo atveju ir, tuo pačiu, nepraleisti atsirandančių investavimo galimybių. Dauguma investuotojų žino tris klasikines investavimo rizikos mažinimo priemones – vengti nuspėti rinkos svyravimų žemiausią ir aukščiausią taškus (1), investuoti ilgam laikotarpiui (2) ir investicijas plačiai paskirstyti po įvairias turto klases (3), tačiau dažnai nesugeba jomis pasinaudoti, nes pasiduoda savo emocijoms, rinkoje įsivyravus panikai.
Periodinis investavimas yra viena iš strategijų, apimančių prieš tai išvardytas rizikos mažinimo priemones ir padedančių nugalėti investuotojo emocines savybes neleidžiančias investuoti, kai finansinių priemonių vertė smunka, nors tokiu metu būna daugiau palankesnių investavimo galimybių. Reguliarus investavimas – tai investavimo planas, kuriuo pasinaudoję galime saugiai investuoti finansų rinkose vykstant smarkiems svyravimams, nes investuojama nedidelėmis dalimis. Be to, ši strategija yra palanki investuotojams, kurie šiuo metu neturi sukaupę didesnės sumos, kurią galėtų investuoti, tačiau kiekvieną mėnesį gali dalį savo gaunamų pajamų susitaupyti. Taigi, kaip periodinis investavimas užtikrina, kad bus laikomasi trijų rizikos mažinimo taisyklių ir nebus pasiduota emocijoms, rinkose įsivyravus panikai?
Naudojantis periodinio investavimo strategija, investuotojas reguliariai investuoja tą pačią pinigų sumą vienodais laiko intervalais, pavyzdžiui, po 2000 Lt kas 3 mėnesius, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu finansinių priemonių vertė mažėja ar didėja. Finansų rinkose esant smarkiems svyravimams, periodiškai investuojant, priimamų sprendimų neveikia emocijos, nes ilgalaikė investavimo strategija nesikeičia ir investuotojas turi periodiškai įsigyti finansinių priemonių vienetų. Viena didžiausių investuotojų daromų klaidų yra likviduoti savo investicinį portfelį, finansų rinkose įvykus smukimui, nes taip parduodama pigiai ir prarandama galimybė nusipirkti atpigusių finansinių priemonių. Tokią situaciją finansų rinkose matome ir šiuo metu. Be to, naudojantis periodinio investavimo strategija, investuotojas trumpuoju laikotarpiu neturi nuspėti rinkos svyravimų krypties, nes investuoja reguliariai. Dažniausiai pasirenkami mėnesio, 3 mėnesių ar 6 mėnesių investavimo laiko intervalai.
Pasirinkta investuoti suma yra nustatoma pagal kiekvieno investuotojo finansines galimybes. Kas mėnesį investuoti turėtų tik tie investuotojai, kuriems sandorių komisiniai nesudarys reikšmingos investicijų dalies (sudarys mažiau nei 1 proc. investuojamos sumos). Kur derėtų investuoti? Kadangi neramiu rinkos laikotarpiu yra siekiama maksimaliai apsaugoti savo investicijas, reikėtų savo investicijas išskaidyti po įvairias turto klases. Tai gali būti žaliavos, atskirai auksas, nekilnojamasis turtas, akcijos ir obligacijos. Prieš investuojant labai svarbu susidaryti ilgalaikį finansinį planą pagal savo priimtiną rizikos lygį ir norimus pasiekti tikslus, t.y. nuspręsti kokiomis proporcijomis į skirtingas turto klases bus investuojama. Tai investuotojui gali padėti padaryti finansų patarėjas. Suformavus turto klasių proporcijas, vėliau tereikia periodiškai investuoti, t.y. susikurto plano laikytis, kad ir kokia situacija būtų rinkoje. Tačiau, taip pat, kad kiekvieną kartą pačiam investuotojui nereikėtų sudaryti daug sandorių, jis gali susirasti fondą, kuris savo lėšas investuoja į įvairias turto klases. Taip investuotojas turės tik periodiškai įsigyti fondo vienetų.
Kaip periodinio investavimo strategija apsaugotų investuotojo lėšas 2008 m. finansų rinkų griūties metu? Tarkime, kad vienas investuotojas nuo 2007 m. liepos mėnesio, t.y. nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio, nutarė investuoti kas 3 mėnesius po 2000 Lt, o kitas iš karto investavo 34000 Lt. Investavimui buvo pasirinktas fondas, kuris turimas lėšas investuoja į įvairias turto klases –akcijas, obligacijas, žaliavas, nekilnojamąjį turtą ir auksą, lygiomis dalimis. Jei investuotos lėšos būtų atsiimtos 2011 m. trečio ketvirčio pabaigoje, t.y.2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, per visą laikotarpį pirmasis investuotojas, laikęsis periodinio investavimo strategijos, būtų viso investavęs 34000 Lt – tą pačią sumą, kaip ir antrasis investuotojas laikotarpio pradžioje. Tačiau pirmasis investuotojas atgautų 41588,82 Lt laikotarpio pabaigoje pardavęs fondo vienetus, o antrasis 38951,3 Lt. Pirmasis investuotojas su gerokai mažesne rizika būtų pasiekęs apie 38,6 proc. grąžą, o antrasis apie 29,8 proc. grąžą. Be to, antrasis investuotojas būtų rizikavęs panikos metu savo portfelį likviduoti, nes jo investicijų vertė vienu metu būtų nuvertėjusi net 31 procentu.
Šis pavyzdys iliustruoja periodinio investavimo pranašumą, rinkose esant smarkiems svyravimams – mažesne rizika, nebandant nuspėti svyravimų krypties pasiekiama didesnė grąža. Tačiau, žinoma, jei investuoti būtų pradėta rinkos kilimo metu, investavus visą sumą būtų pasiekta didesnė grąža. Pavyzdžiui, kas 3 mėnesius periodiškai investuojant po 2000 Lt į prieš tai aprašytą fondą rinkų kilimo metu, nuo 2004 m. pradžios ir atsiėmus savo investuotas lėšas 2008 m. kovo pabaigoje (viso investuota būtų 34000 Lt), būtų pasiekta 45,5 proc. grąža. Matome, kad ji nedaug skirtųsi nuo grąžos, pasiektos investuojant rinkos griūties metu. Tačiau jei nuo 2004 m. pradžios būtų investuota visa 34000 Lt suma, būtų pasiekta net 81,9 proc. investicijų grąža. Taigi, matyti, kad investuojant periodiškai pasiekiama nuosaiki investicijų grąža, esant nors ir blogiausiai situacijai finansų rinkose. Tuo tarpu, investuojant visą sumą iš karto grąža gali smarkiai skirtis ir yra rizikuojama, pasidavus panikai, savo investicijas likviduoti esant nepalankiausiai situacijai rinkoje – žemiausiame taške.
Šiuo metu, finansų rinkoms nesurandant aiškios svyravimų krypties, reguliaraus investavimo strategija yra viena iš išeičių ilgalaikei grąžai pasiekti. Periodinis investavimas yra viena iš saugiausių investavimo strategijų, leidžianti pasiekti ilgalaikę grąžą, investuojant smarkių finansų rinkų svyravimų metu. Be to, kaip minėta prieš tai, tai strategija palanki investuotojams, kurie neturi šiuo metu susikaupę investavimui didesnės sumos, tačiau gali dalį savo pajamų per tam tikrą periodą (mėnesį, 3 ar 6 mėnesius) susitaupyti ir skirti investuoti.
Straipsnį paruošė FMĮ "Orion securities"
Tokiu metu investuotojai, nuogąstaudami dėl didžiulės finansų rinkų griūties rizikos, dažnai ieško strategijų, kurios galėtų sumažinti nuostolius smarkaus finansinių priemonių verčių smukimo atveju ir, tuo pačiu, nepraleisti atsirandančių investavimo galimybių. Dauguma investuotojų žino tris klasikines investavimo rizikos mažinimo priemones – vengti nuspėti rinkos svyravimų žemiausią ir aukščiausią taškus (1), investuoti ilgam laikotarpiui (2) ir investicijas plačiai paskirstyti po įvairias turto klases (3), tačiau dažnai nesugeba jomis pasinaudoti, nes pasiduoda savo emocijoms, rinkoje įsivyravus panikai.
Periodinis investavimas yra viena iš strategijų, apimančių prieš tai išvardytas rizikos mažinimo priemones ir padedančių nugalėti investuotojo emocines savybes neleidžiančias investuoti, kai finansinių priemonių vertė smunka, nors tokiu metu būna daugiau palankesnių investavimo galimybių. Reguliarus investavimas – tai investavimo planas, kuriuo pasinaudoję galime saugiai investuoti finansų rinkose vykstant smarkiems svyravimams, nes investuojama nedidelėmis dalimis. Be to, ši strategija yra palanki investuotojams, kurie šiuo metu neturi sukaupę didesnės sumos, kurią galėtų investuoti, tačiau kiekvieną mėnesį gali dalį savo gaunamų pajamų susitaupyti. Taigi, kaip periodinis investavimas užtikrina, kad bus laikomasi trijų rizikos mažinimo taisyklių ir nebus pasiduota emocijoms, rinkose įsivyravus panikai?
Naudojantis periodinio investavimo strategija, investuotojas reguliariai investuoja tą pačią pinigų sumą vienodais laiko intervalais, pavyzdžiui, po 2000 Lt kas 3 mėnesius, nepriklausomai nuo to, ar tuo metu finansinių priemonių vertė mažėja ar didėja. Finansų rinkose esant smarkiems svyravimams, periodiškai investuojant, priimamų sprendimų neveikia emocijos, nes ilgalaikė investavimo strategija nesikeičia ir investuotojas turi periodiškai įsigyti finansinių priemonių vienetų. Viena didžiausių investuotojų daromų klaidų yra likviduoti savo investicinį portfelį, finansų rinkose įvykus smukimui, nes taip parduodama pigiai ir prarandama galimybė nusipirkti atpigusių finansinių priemonių. Tokią situaciją finansų rinkose matome ir šiuo metu. Be to, naudojantis periodinio investavimo strategija, investuotojas trumpuoju laikotarpiu neturi nuspėti rinkos svyravimų krypties, nes investuoja reguliariai. Dažniausiai pasirenkami mėnesio, 3 mėnesių ar 6 mėnesių investavimo laiko intervalai.
Pasirinkta investuoti suma yra nustatoma pagal kiekvieno investuotojo finansines galimybes. Kas mėnesį investuoti turėtų tik tie investuotojai, kuriems sandorių komisiniai nesudarys reikšmingos investicijų dalies (sudarys mažiau nei 1 proc. investuojamos sumos). Kur derėtų investuoti? Kadangi neramiu rinkos laikotarpiu yra siekiama maksimaliai apsaugoti savo investicijas, reikėtų savo investicijas išskaidyti po įvairias turto klases. Tai gali būti žaliavos, atskirai auksas, nekilnojamasis turtas, akcijos ir obligacijos. Prieš investuojant labai svarbu susidaryti ilgalaikį finansinį planą pagal savo priimtiną rizikos lygį ir norimus pasiekti tikslus, t.y. nuspręsti kokiomis proporcijomis į skirtingas turto klases bus investuojama. Tai investuotojui gali padėti padaryti finansų patarėjas. Suformavus turto klasių proporcijas, vėliau tereikia periodiškai investuoti, t.y. susikurto plano laikytis, kad ir kokia situacija būtų rinkoje. Tačiau, taip pat, kad kiekvieną kartą pačiam investuotojui nereikėtų sudaryti daug sandorių, jis gali susirasti fondą, kuris savo lėšas investuoja į įvairias turto klases. Taip investuotojas turės tik periodiškai įsigyti fondo vienetų.
Kaip periodinio investavimo strategija apsaugotų investuotojo lėšas 2008 m. finansų rinkų griūties metu? Tarkime, kad vienas investuotojas nuo 2007 m. liepos mėnesio, t.y. nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio, nutarė investuoti kas 3 mėnesius po 2000 Lt, o kitas iš karto investavo 34000 Lt. Investavimui buvo pasirinktas fondas, kuris turimas lėšas investuoja į įvairias turto klases –akcijas, obligacijas, žaliavas, nekilnojamąjį turtą ir auksą, lygiomis dalimis. Jei investuotos lėšos būtų atsiimtos 2011 m. trečio ketvirčio pabaigoje, t.y.2011 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, per visą laikotarpį pirmasis investuotojas, laikęsis periodinio investavimo strategijos, būtų viso investavęs 34000 Lt – tą pačią sumą, kaip ir antrasis investuotojas laikotarpio pradžioje. Tačiau pirmasis investuotojas atgautų 41588,82 Lt laikotarpio pabaigoje pardavęs fondo vienetus, o antrasis 38951,3 Lt. Pirmasis investuotojas su gerokai mažesne rizika būtų pasiekęs apie 38,6 proc. grąžą, o antrasis apie 29,8 proc. grąžą. Be to, antrasis investuotojas būtų rizikavęs panikos metu savo portfelį likviduoti, nes jo investicijų vertė vienu metu būtų nuvertėjusi net 31 procentu.
Šis pavyzdys iliustruoja periodinio investavimo pranašumą, rinkose esant smarkiems svyravimams – mažesne rizika, nebandant nuspėti svyravimų krypties pasiekiama didesnė grąža. Tačiau, žinoma, jei investuoti būtų pradėta rinkos kilimo metu, investavus visą sumą būtų pasiekta didesnė grąža. Pavyzdžiui, kas 3 mėnesius periodiškai investuojant po 2000 Lt į prieš tai aprašytą fondą rinkų kilimo metu, nuo 2004 m. pradžios ir atsiėmus savo investuotas lėšas 2008 m. kovo pabaigoje (viso investuota būtų 34000 Lt), būtų pasiekta 45,5 proc. grąža. Matome, kad ji nedaug skirtųsi nuo grąžos, pasiektos investuojant rinkos griūties metu. Tačiau jei nuo 2004 m. pradžios būtų investuota visa 34000 Lt suma, būtų pasiekta net 81,9 proc. investicijų grąža. Taigi, matyti, kad investuojant periodiškai pasiekiama nuosaiki investicijų grąža, esant nors ir blogiausiai situacijai finansų rinkose. Tuo tarpu, investuojant visą sumą iš karto grąža gali smarkiai skirtis ir yra rizikuojama, pasidavus panikai, savo investicijas likviduoti esant nepalankiausiai situacijai rinkoje – žemiausiame taške.
Šiuo metu, finansų rinkoms nesurandant aiškios svyravimų krypties, reguliaraus investavimo strategija yra viena iš išeičių ilgalaikei grąžai pasiekti. Periodinis investavimas yra viena iš saugiausių investavimo strategijų, leidžianti pasiekti ilgalaikę grąžą, investuojant smarkių finansų rinkų svyravimų metu. Be to, kaip minėta prieš tai, tai strategija palanki investuotojams, kurie neturi šiuo metu susikaupę investavimui didesnės sumos, tačiau gali dalį savo pajamų per tam tikrą periodą (mėnesį, 3 ar 6 mėnesius) susitaupyti ir skirti investuoti.
Straipsnį paruošė FMĮ "Orion securities"
