versija spausdinimui
(1)
Investuotojų asociacija palaiko operatyvius Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmus nacionalizuojant banką „Snoras“, tačiau įspėja, kad skaidant banką į „gerą“ ir „blogą“ turi būti atsižvelgiama į visų kreditorių, o ne tik indėlininkų interesus.
Vyriausybė lapkričio 16 dieną nutarė visuomenėms poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcijų, nes „Snoro“ turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai. Tai reiškia, kad perimamos ne tik pagrindinių „Snoro“ akcininkų – Vladimiro Antonovo (68,1 proc.) ir Raimondo Baranausko (25,31 proc.), bet ir su jais nesusijusių 3,7 tūkst. smulkiųjų akcininkų (6,59 proc.) akcijų. „Snoro“ akcijų kapitalizacija, skaičiuojant pagal jų kainą NASDAQ OMX Vilnius biržoje, buvo 109,5 mln. eurų, iš jų vien priklausančių smulkiesiems akcininkams – 7,2 mln. eurų.
Akcijas valstybė nusavina nedelsiant, todėl manoma, kad jei investutojas jas buvo pardavęs biržoje, tačiau atsiskaitymas dėl jų dar neįvykęs (atsiskaitymai vyksta trečią darbo dieną po sandorio), sandoris neturėtų įvykti. Tai reiškia, kad akcijas šią savaitę pirkę investuotojai lėšų nepraras, nes už jas dar neatsiskaityta, tuo tarpu jas pardavę – lauktų pinigų negaus.
Akivaizdu, kad pagal paskelbtą informaciją smulkieji akcininkai praras beveik 100 proc. investuotų lėšų. „Snoras“ taip pat buvo pradėjęs platinti 380 mln. litų akcijų emisiją, iš kurios dalį buvo įsigiję ir smulkieji akcininkai – jie turėtų tapti „Snoro“ kreditoriais, nes Lietuvos bankui atsisakius užregistruoti naują emisiją, „Snoras“ turi prievolę grąžinti įmokėtas lėšas. Kol kas neaišku, ar „Snoro“ akcijų emisiją pirkę investuotojai bus traktuojami kaip banko indėlininkai, ar kaip paprasti neapsaugoti kreditoriai – dėl to reiktų laukti Lietuvos banko komentarų.
Vyriausybės atstovai taip pat paskelbė apie planus „Snorą“ išskaidyti į „gerą“ ir „blogą“ bankus. „Geram“ bankui atitektų visi indėliai ir geras „Snoro“ turtas.
Investuotojų asociacija įspėja, kad tokie planai gali pažeisti kitų „Snoro“ kreditorių, visų pirma investuotojų, pirkusių „Snoro“ obligacijas, indėlio sertifikatus bei kitas finansines priemones, interesus. Investuotojų asociacijos nuomone, būtina atskirti banko įsipareigojimus, susijusius su pagrindiniais akcininkais, nuo prievolių nesusijusiems asmenims.
Tuo atveju, jei įsipareigojimai kitiems kreditoriais nebūtų padengti, tai parodytų ir pačių priežiūros institucijų blogą darbą – nes bankas iki šiol skelbė tenkinantis visus Lietuvos banko nustatytus rodiklius, ir vargu ar nemokumas galėjo banką ištikti per vieną dieną.
Taip pat galima manyti, kad jeigu valstybė (kaip draudžianti indėlius) sau taikys palankesnes sąlygas nei kitiems kreditoriams, dėl „Snoro“ skaidymo gali laukti nemažai teisinių ginčų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2011 metų rugsėjo pabaigoje „Snoro“ išleisti skolos vertybiniai popieriai sudarė 267 mln. litų, fizinių asmenų indėliai – 4,035 mlrd. litų, privačių įmonių indėliai – 1,479 mlrd. litų, valdžios instititucijų indėliai – 165 mln. litų, valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai – 264 mln. litų, o skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms – 442 mln. litų.
Vyriausybė lapkričio 16 dieną nutarė visuomenėms poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcijų, nes „Snoro“ turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai. Tai reiškia, kad perimamos ne tik pagrindinių „Snoro“ akcininkų – Vladimiro Antonovo (68,1 proc.) ir Raimondo Baranausko (25,31 proc.), bet ir su jais nesusijusių 3,7 tūkst. smulkiųjų akcininkų (6,59 proc.) akcijų. „Snoro“ akcijų kapitalizacija, skaičiuojant pagal jų kainą NASDAQ OMX Vilnius biržoje, buvo 109,5 mln. eurų, iš jų vien priklausančių smulkiesiems akcininkams – 7,2 mln. eurų.
Akcijas valstybė nusavina nedelsiant, todėl manoma, kad jei investutojas jas buvo pardavęs biržoje, tačiau atsiskaitymas dėl jų dar neįvykęs (atsiskaitymai vyksta trečią darbo dieną po sandorio), sandoris neturėtų įvykti. Tai reiškia, kad akcijas šią savaitę pirkę investuotojai lėšų nepraras, nes už jas dar neatsiskaityta, tuo tarpu jas pardavę – lauktų pinigų negaus.
Akivaizdu, kad pagal paskelbtą informaciją smulkieji akcininkai praras beveik 100 proc. investuotų lėšų. „Snoras“ taip pat buvo pradėjęs platinti 380 mln. litų akcijų emisiją, iš kurios dalį buvo įsigiję ir smulkieji akcininkai – jie turėtų tapti „Snoro“ kreditoriais, nes Lietuvos bankui atsisakius užregistruoti naują emisiją, „Snoras“ turi prievolę grąžinti įmokėtas lėšas. Kol kas neaišku, ar „Snoro“ akcijų emisiją pirkę investuotojai bus traktuojami kaip banko indėlininkai, ar kaip paprasti neapsaugoti kreditoriai – dėl to reiktų laukti Lietuvos banko komentarų.
Vyriausybės atstovai taip pat paskelbė apie planus „Snorą“ išskaidyti į „gerą“ ir „blogą“ bankus. „Geram“ bankui atitektų visi indėliai ir geras „Snoro“ turtas.
Investuotojų asociacija įspėja, kad tokie planai gali pažeisti kitų „Snoro“ kreditorių, visų pirma investuotojų, pirkusių „Snoro“ obligacijas, indėlio sertifikatus bei kitas finansines priemones, interesus. Investuotojų asociacijos nuomone, būtina atskirti banko įsipareigojimus, susijusius su pagrindiniais akcininkais, nuo prievolių nesusijusiems asmenims.
Tuo atveju, jei įsipareigojimai kitiems kreditoriais nebūtų padengti, tai parodytų ir pačių priežiūros institucijų blogą darbą – nes bankas iki šiol skelbė tenkinantis visus Lietuvos banko nustatytus rodiklius, ir vargu ar nemokumas galėjo banką ištikti per vieną dieną.
Taip pat galima manyti, kad jeigu valstybė (kaip draudžianti indėlius) sau taikys palankesnes sąlygas nei kitiems kreditoriams, dėl „Snoro“ skaidymo gali laukti nemažai teisinių ginčų.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2011 metų rugsėjo pabaigoje „Snoro“ išleisti skolos vertybiniai popieriai sudarė 267 mln. litų, fizinių asmenų indėliai – 4,035 mlrd. litų, privačių įmonių indėliai – 1,479 mlrd. litų, valdžios instititucijų indėliai – 165 mln. litų, valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai – 264 mln. litų, o skolos bankams ir kitoms kredito įstaigoms – 442 mln. litų.