versija spausdinimui
(0)
Švedijoje ir toliau griežtinama pinigų politika. Bazinė palūkanų norma šioje šalyje nuo praėjusių metų vidurio jau buvo pakelta net šeštą kart, šiandien kaip ir laukė analitikai, ji buvo kilstelta 0,25 procentais iki 1,75 procentų.
Be to Švedijos Centrinis bankas Riksbank nepakeitė savo anksčiau skelbtų prognozių, ir teigia, kad kitų metų pirmame ketvirtį bazinė palūkanų norma šalyje ūgtels iki 2,5 procentų, na o 2013 metų pirmajame ketvirtyje ji turėtų sudaryti jau 3,2 procentus.
Praėjusį mėnesį infliacija Švedijoje šoktelėjo iki 2.9 procentų, ir tuo pačiu ir toliau viršija Švedijos Centrinio banko nustatytą dviejų procentų tikslinę infliacijos ribą. Be to Riksbank bankas padidino šių metų infliacijos prognozę, kuri buvo kilstelta nuo 2.5 iki 3.2 procentų, na o kitų metų Švedijos infliacijos prognozė buvo padidinta nuo 2.1 iki 2.8 procentų.
Praėjusiais metais Švedijos ekonomika ūgtelėjo net 5.5 procentais, arba bene sparčiausiai tarp visų Europos sąjungos narių. Šiais metais Švedijos Centrinis bankas prognozuoja, kad šalies ekonomika augs 4.6 procentais, arba bene dvigubai sparčiau nei 27 Europos sąjungos šalių bendras ekonomikos augimo vidurkis. Kitais metais prognozuoja, kad Švedijos ekonomikos augimas sulėtės iki 2.3 procentų, na o 2013 metais paspartės iki 2.5 procentų.
Švedijos Centrinis bankas didiną bazinę palūkanų normą šalyje ne tik norėdamas sumažinti infliaciją, tačiau ir tam, kad būtų pristabdytas būsto paskolų ir tuo pačiu kainų augimas. Vasario mėnesį metinis paskolų augimo tempas šalyje sudarė 7.5 procentus, kai per praėjusius metus Švedijos paskolų rinka ūgtelėjo devyniais procentais. Nuo šių metų pradžios per tris mėnesius Švedijos būstų kainos sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu balandžio viduryje Švedijos statistikos departamentas buvo paskelbęs, kad per metus šalyje būsto kainų augimas sudarė tris procentus.
Švedijos ekonomikos atsigavimą ir augimą labiausiai skatina augantis eksportas, kuris pastebimai šoktelėjo dėl ūgtelėjusios paklausos besivystančiose rinkose. Todėl prognozuojama, kad šiais metais Švedijos vyriausybei pavyks pasiekti, kad jos biudžetas būtų perteklinis. Jei tai pavyktų pasiekti, tai Švedijos premjeras Fredrik Reinfeldt, tuomet kai daugelis Europos valstybių negailestingai mažina savo išlaidas ir stengiasi taupyti, galėtų šalyje dar labiau sumažinti mokesčius.
Švedijos krona šiandien visų pagrindinių valiutų atžvilgiu stiprėja. Krona euro atžvilgiu kyla 0.29 procentais iki 11.246 eurų už šimtą kronų, dolerio atžvilgiu brangsta net 1.64 procentais iki 16.332 dolerių už šimtą kronų, svaro atžvilgiu kyla virš vieno procento iki 9.9717 svarų už šimtą kronų.
Per pastaruosius vienerius metus Švedijos krona euro atžvilgiu jau spėjo pabrangti aštuoniais procentais, dolerio – net beveik septyniolika procentų, na o svaro atžvilgiu pakilo virš devynių procentų.
Praėjusį mėnesį infliacija Švedijoje šoktelėjo iki 2.9 procentų, ir tuo pačiu ir toliau viršija Švedijos Centrinio banko nustatytą dviejų procentų tikslinę infliacijos ribą. Be to Riksbank bankas padidino šių metų infliacijos prognozę, kuri buvo kilstelta nuo 2.5 iki 3.2 procentų, na o kitų metų Švedijos infliacijos prognozė buvo padidinta nuo 2.1 iki 2.8 procentų.
Švedijos Centrinis bankas didiną bazinę palūkanų normą šalyje ne tik norėdamas sumažinti infliaciją, tačiau ir tam, kad būtų pristabdytas būsto paskolų ir tuo pačiu kainų augimas. Vasario mėnesį metinis paskolų augimo tempas šalyje sudarė 7.5 procentus, kai per praėjusius metus Švedijos paskolų rinka ūgtelėjo devyniais procentais. Nuo šių metų pradžios per tris mėnesius Švedijos būstų kainos sumažėjo vienu procentu, tuo tarpu balandžio viduryje Švedijos statistikos departamentas buvo paskelbęs, kad per metus šalyje būsto kainų augimas sudarė tris procentus.
Per pastaruosius vienerius metus Švedijos krona euro atžvilgiu jau spėjo pabrangti aštuoniais procentais, dolerio – net beveik septyniolika procentų, na o svaro atžvilgiu pakilo virš devynių procentų.