versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų rinkos svyravo, visa prekyba buvo gana permaininga. Investuotojai po praėjusios savaitės nuosmukių ir šios augimo bei Graikijos naujienų pasidarė atsargūs. Pirmadienio euforiją dėl 1 trln. JAV dolerių vertės paketo skyrimo Graikijai vakar pakeitė svarstymai, ar šio paketo užteks ir ar jis bus veiksmingas, jei Graikija ir kitos įsiskolinusios euro zonos šalys nesiims pakankamų veiksmų mažinti augančius biudžeto deficitus.
Tarp daugiausia pigusių buvo naftos ir vario bendrovių akcijos, nes šios žaliavos pigo investuotojams ėmus skeptiškai vertinti pagalbos Graikijai paketą.
JAV biržos priežiūros komisija toliau tiria praėjusio ketvirtadienio įvykius, kai vos per kelias minutes indeksai prarado 8-9 proc. savo vertės, o dalis akcijų, kainavusių po 30-40 JAV dolerių, staiga atpigo iki centų. Komisijos teigimu, jai reikia daugiau laiko išsiaiškinti situacijai, tačiau jau atmestos tokios versijos kaip kompiuterinis įsilaužimas, ataka ar kiti piktavališki ketinimai. Rinkos priežiūros institucijos ir biržos imasi veiksmų, kad panaši situacija ateityje nepasikartotų.
Didmeninės atsargos kovą augo 0,4 proc., arba kiek mažiau nei tikėtasi. Ankstesnį mėnesį atsargos augo 0,6 proc.
Iždo obligacijos antradienį pigo, tad jų pajamingumas augo.
Vakarų Europa
Graikija antradienį paprašė 18,4 mlrd. JAV dolerių iš Europos Sąjungos žadėtos paramos ir dar turi gauti 7 mlrd. JAV dolerių iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Iš viso Graikija prašo 25 mlrd. JAV dolerių, tad jų turėtų pakakti išpirkti šio mėnesio 19 d. obligacijas (apie 11 mlrd. JAV dolerių vertės).
Europos akcijos pigo investuotojams nerimaujant, kad tas 1 trln. JAV dolerių, pažadėtas Europos lyderių ir TVF bei pirmadienį lėmęs didžiausius Europos akcijų indeksų vienos dienos prieaugius per 17 mėnesių, gali neišspręsti Europos skolos krizės, o šalių vyriausybių obligacijų supirkimas gali sukelti didelių problemų. Dalis rinkos dalyvių mano, kad didesnis skolinimasis negali išspręsti per didelės skolos krizės. Daugiausia pigo bankų ir žaliavų kompanijų akcijos.
Po pranešimo apie gelbėjimo paketo suteikimą sumažėjo skolinimosi kaina rinkoje, tačiau Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos pareigūnai vis dar turės įtikinti rinkas, kad imsis tinkamų priemonių mažinti biudžeto deficitus. Ispanija ir Portugalija įsipareigojo tą daryti, kai gegužės 10 d,. buvo sutarta dėl minėto gelbėjimo paketo plano. Biudžeto deficito mažinimui reikalingos priemonės turės būti griežtesnės nei tos, kurios išprovokavo riaušes Graikijoje.
D.Britanijos apdirbamosios pramonės apimtys per kovą padidėjo 2,3 proc., taigi sparčiau nei vasarį matyti 1,4 proc. ir daugiau nei prognozavo analitikai. Prieaugis yra didžiausias per pastaruosius aštuonerius metus. Visa pramonės gamyba kilo 2 proc. ketvirtiniu ir tokiu pat metiniu tempu. Pagerėję pramonės duomenys leidžia tikėtis teigiamų BVP pokyčių. Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja, kad šalies vidaus produktas per I ketv. paaugo 0,5 proc.
Azija
Smunkant Azijos rinkų akcijų indeksams, Japonijos obligacijos vėl ėmė brangti. Taip rinkos reagavo į nerimą, kad Europos skolos problemos nebus lengvai išspręstos. Rytoj Finansų ministerija sieks parduoti 300 mlrd. jenų vertės 40 metų trukmės obligacijų emisiją.
Vidurio ir Rytų Europa
Rumunija, kuriai Tarptautinis valiutos fondas suteikė 20 mlrd. eurų paskolą, iki metų pabaigos ketina išplatinti eurais denominuotas obligacijas ir taip sumažinti biudžeto deficitą.
Serbijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 8 proc.
Ekonomistai didina Rusijos ekonomikos augimo tempo prognozes. Ekonominės raidos ministerija siūlo didinti Rusijos BVP augimo prognozes 2010 metais nuo 3,1 proc. iki 4 proc. „Nordea" ir „Renesans Kapital" bankų analitikai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais augs atitinkamai 6 proc. ir 8,7 proc.
Žaliavos
Vykstant spekuliacijoms, kad Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai bus sunku suvaldyti savo deficitus, žaliavinės naftos „WTI" kaina smuko žemiau 76 dolerių už barelį. Amerikos naftos instituto duomenimis, žaliavinės naftos atsargos JAV praeitą savaitę išaugo 362 tūkst. barelių. Atsargų augimas atspindi paklausos mažėjimą, todėl tikėtina, kad artimiausiu metų žaliavinės naftos kaina bus „spaudžiama" žemyn.
Tarp daugiausia pigusių buvo naftos ir vario bendrovių akcijos, nes šios žaliavos pigo investuotojams ėmus skeptiškai vertinti pagalbos Graikijai paketą.
JAV biržos priežiūros komisija toliau tiria praėjusio ketvirtadienio įvykius, kai vos per kelias minutes indeksai prarado 8-9 proc. savo vertės, o dalis akcijų, kainavusių po 30-40 JAV dolerių, staiga atpigo iki centų. Komisijos teigimu, jai reikia daugiau laiko išsiaiškinti situacijai, tačiau jau atmestos tokios versijos kaip kompiuterinis įsilaužimas, ataka ar kiti piktavališki ketinimai. Rinkos priežiūros institucijos ir biržos imasi veiksmų, kad panaši situacija ateityje nepasikartotų.
Didmeninės atsargos kovą augo 0,4 proc., arba kiek mažiau nei tikėtasi. Ankstesnį mėnesį atsargos augo 0,6 proc.
Iždo obligacijos antradienį pigo, tad jų pajamingumas augo.
Vakarų Europa
Graikija antradienį paprašė 18,4 mlrd. JAV dolerių iš Europos Sąjungos žadėtos paramos ir dar turi gauti 7 mlrd. JAV dolerių iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Iš viso Graikija prašo 25 mlrd. JAV dolerių, tad jų turėtų pakakti išpirkti šio mėnesio 19 d. obligacijas (apie 11 mlrd. JAV dolerių vertės).
Europos akcijos pigo investuotojams nerimaujant, kad tas 1 trln. JAV dolerių, pažadėtas Europos lyderių ir TVF bei pirmadienį lėmęs didžiausius Europos akcijų indeksų vienos dienos prieaugius per 17 mėnesių, gali neišspręsti Europos skolos krizės, o šalių vyriausybių obligacijų supirkimas gali sukelti didelių problemų. Dalis rinkos dalyvių mano, kad didesnis skolinimasis negali išspręsti per didelės skolos krizės. Daugiausia pigo bankų ir žaliavų kompanijų akcijos.
Po pranešimo apie gelbėjimo paketo suteikimą sumažėjo skolinimosi kaina rinkoje, tačiau Ispanijos, Portugalijos ir Graikijos pareigūnai vis dar turės įtikinti rinkas, kad imsis tinkamų priemonių mažinti biudžeto deficitus. Ispanija ir Portugalija įsipareigojo tą daryti, kai gegužės 10 d,. buvo sutarta dėl minėto gelbėjimo paketo plano. Biudžeto deficito mažinimui reikalingos priemonės turės būti griežtesnės nei tos, kurios išprovokavo riaušes Graikijoje.
D.Britanijos apdirbamosios pramonės apimtys per kovą padidėjo 2,3 proc., taigi sparčiau nei vasarį matyti 1,4 proc. ir daugiau nei prognozavo analitikai. Prieaugis yra didžiausias per pastaruosius aštuonerius metus. Visa pramonės gamyba kilo 2 proc. ketvirtiniu ir tokiu pat metiniu tempu. Pagerėję pramonės duomenys leidžia tikėtis teigiamų BVP pokyčių. Nacionalinis ekonomikos ir socialinių tyrimų institutas (NIESR) prognozuoja, kad šalies vidaus produktas per I ketv. paaugo 0,5 proc.
Azija
Smunkant Azijos rinkų akcijų indeksams, Japonijos obligacijos vėl ėmė brangti. Taip rinkos reagavo į nerimą, kad Europos skolos problemos nebus lengvai išspręstos. Rytoj Finansų ministerija sieks parduoti 300 mlrd. jenų vertės 40 metų trukmės obligacijų emisiją.
Vidurio ir Rytų Europa
Rumunija, kuriai Tarptautinis valiutos fondas suteikė 20 mlrd. eurų paskolą, iki metų pabaigos ketina išplatinti eurais denominuotas obligacijas ir taip sumažinti biudžeto deficitą.
Serbijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą iki 8 proc.
Ekonomistai didina Rusijos ekonomikos augimo tempo prognozes. Ekonominės raidos ministerija siūlo didinti Rusijos BVP augimo prognozes 2010 metais nuo 3,1 proc. iki 4 proc. „Nordea" ir „Renesans Kapital" bankų analitikai prognozuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais augs atitinkamai 6 proc. ir 8,7 proc.
Žaliavos
Vykstant spekuliacijoms, kad Graikijai, Ispanijai ir Portugalijai bus sunku suvaldyti savo deficitus, žaliavinės naftos „WTI" kaina smuko žemiau 76 dolerių už barelį. Amerikos naftos instituto duomenimis, žaliavinės naftos atsargos JAV praeitą savaitę išaugo 362 tūkst. barelių. Atsargų augimas atspindi paklausos mažėjimą, todėl tikėtina, kad artimiausiu metų žaliavinės naftos kaina bus „spaudžiama" žemyn.