versija spausdinimui
(2)
Kaip trojiečiai nepaklausė perspėjimų nepriimti dovanų iš graikų, lygiai taip pat Europos sąjungos atstovai nepaklausė perspėjimų dėl Graikijos priėmimo į euro zoną, nes ši šalis visiškai nebuvo tam pasirengusi, šiandien rašo Washington Post dienraštis.
Minimas laikraštis pabrėžia, kad ta pati klaida buvo pakartota į euro zoną priimant ir Ispaniją, Portugaliją bei Airiją.
Washington Post dienraštyje teigiama, kad nors ir atrodo, jog Europos skolų krizė yra ekonominio pobūdžio, iš tiesų tai yra politinė krizė. Pagrindinis euro įvedimo sumanymas buvo idealistinio pobūdžio, tačiau tuo pačiu nebuvo sukurtas koordinuotos fiskalinės politikos mechanizmas. Na o dabar tik iki pusės pastatyti rūmai pradeda skilti.
Stiprus euras turėjo būti paskatinimas neturtingiausioms Europos sąjungoms šalims, kad šios padidintų savo ekonomikos konkurencingumą bei išlaikytų aukštus savo biudžeto standartus, tačiau deja, ši galimybė buvo išvaistyta. Washington Post primena, kad įsiskolinimo krizė Europoje visų pirma prasidėjo Graikijoje, bet ji gali išplisti į Ispanija ir kitas šalis. Minimame dienraštyje taip pat pabrėžiama, kad šios šalys iki euro įsivedimo galėjo atlikti savo nacionalinių valiutų devalvaciją ir tokiu būdu padidinti savo eksporto konkurencingumą ir jo apimtis, na o dabar šios euro zonos narės gali tik imtis taupymo ir išlaidų mažinimo bei mokesčių didinimo veiksmų.
Washington Post žurnalistai teigia, kad Vokietijos pagalbos suteikimas Graikijai gali sukelti tiek vienos, tiek kitos pusės nepasitenkinimą, nes graikai gali nesutikti su pasiūlytu biudžeto deficito mažinimo planu, bei tuo pačiu didesniais mokesčiais ir bedarbyste.
Tačiau yra išeitis iš šios situacijos, tiesa, prireiks politinių pokyčių. Kaip pabrėžia Washington Post žurnalistai, pagrindinis skolos rodiklis yra skolos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu. Taupymas gali sumažinti šio santykio skaitiklį, bet tik ekonomikos augimas gali padidinti šio santykio vardiklį. Daugelyje šalių tą pasiekti trukdo egzistuojantys įstatymai, kurie saugo darbuotojus, bei tuo pačiu egzistuojantis neefektyvus viešasis sektorius ir mokesčių sistema.
Minimas laikraštis pabrėžia, kad ta pati klaida buvo pakartota į euro zoną priimant ir Ispaniją, Portugaliją bei Airiją.
Washington Post dienraštyje teigiama, kad nors ir atrodo, jog Europos skolų krizė yra ekonominio pobūdžio, iš tiesų tai yra politinė krizė. Pagrindinis euro įvedimo sumanymas buvo idealistinio pobūdžio, tačiau tuo pačiu nebuvo sukurtas koordinuotos fiskalinės politikos mechanizmas. Na o dabar tik iki pusės pastatyti rūmai pradeda skilti.
Stiprus euras turėjo būti paskatinimas neturtingiausioms Europos sąjungoms šalims, kad šios padidintų savo ekonomikos konkurencingumą bei išlaikytų aukštus savo biudžeto standartus, tačiau deja, ši galimybė buvo išvaistyta. Washington Post primena, kad įsiskolinimo krizė Europoje visų pirma prasidėjo Graikijoje, bet ji gali išplisti į Ispanija ir kitas šalis. Minimame dienraštyje taip pat pabrėžiama, kad šios šalys iki euro įsivedimo galėjo atlikti savo nacionalinių valiutų devalvaciją ir tokiu būdu padidinti savo eksporto konkurencingumą ir jo apimtis, na o dabar šios euro zonos narės gali tik imtis taupymo ir išlaidų mažinimo bei mokesčių didinimo veiksmų.
Washington Post žurnalistai teigia, kad Vokietijos pagalbos suteikimas Graikijai gali sukelti tiek vienos, tiek kitos pusės nepasitenkinimą, nes graikai gali nesutikti su pasiūlytu biudžeto deficito mažinimo planu, bei tuo pačiu didesniais mokesčiais ir bedarbyste.
Tačiau yra išeitis iš šios situacijos, tiesa, prireiks politinių pokyčių. Kaip pabrėžia Washington Post žurnalistai, pagrindinis skolos rodiklis yra skolos santykis su šalies bendruoju vidaus produktu. Taupymas gali sumažinti šio santykio skaitiklį, bet tik ekonomikos augimas gali padidinti šio santykio vardiklį. Daugelyje šalių tą pasiekti trukdo egzistuojantys įstatymai, kurie saugo darbuotojus, bei tuo pačiu egzistuojantis neefektyvus viešasis sektorius ir mokesčių sistema.
