versija spausdinimui
(0)
Skolos vertybinių popierių krizė dar labiau pagilės ir gali paliesti net tokias dideles pagal ekonomiką šalis kaip Ameriką bei Japoniją, po to kai ji išsiplėtos labiausiai pažeidžiamose Europos šalyse, perspėja gerai žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
Šiuo metu visame pasaulyje daugelio šalių skolos sparčiai didėja, na o žmogus, kuris tiksliai nuspėjo kilsiančią kreditų krizę, perspėja apie artėjančią skolos vertybinių popierių krizę.
„Dabartinės problemos, su kuriomis susidūrė Graikija, tai tik dalis skolų krizės ledkalnio viršūnės, nes su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos išsivysčiusios šalys“ – pareiškė Nouriel Roubini.
„Jau galime stebėti pirmuosius galimos krizės požymius skolos vertybinių popierių rinkoje, kuomet Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Islandijos išleistų vyriausybinių obligacijų pelningumas ėmė didėti. Laikui bėgant šis procesas gali pasiekti ir kitas šalis, ir netgi Japoniją bei Ameriką, kur vykdoma fiskalinė politika kuria netvaraus ekonomikos vystymo kelią“ – atkreipia dėmesį jis.
Nouriel Roubini prisipažino, kad jis baiminasi, kad nesugebėjimas pasimokyti iš kreditų krizės pamokų, tiesiog lems, kad sulauksime daug didesnės ir kur kas pavojingesnės krizės, kuri gali laukti jau už kampo.
„Yra daug kalbama apie geresnį finansų sistemos reguliavimą ir griežtesnę priežiūrą, tačiau finansų sektorius grįžo atgal prie savo įprastinės veiklos, vėl atstatomas didelių finansinių svertų naudojimas, prekiaujama nuosavomis sąskaitomis ir kitaip įsitraukiama į labai rizikingą veiklą, bankininkai ir prekiautojai vėl gauna nepadorias premijas, be to yra vykdoma lobizmo veikla prieš didesnę finansų rinkų priežiūrą ir reguliavimą“ – ironizuoja minimas ekonomistas.
„Šalių vyriausybių atstovai daug kalba apie reformas, tačiau beveik niekas jų neįgyvendina“ – konstatuoja Nouriel Roubini.
Jis taip pat teigia, kad tie, kurie sako, kad neįmanoma pastebėti turto burbulų, klysta. Nes besivystančius burbulus yra lengva pamatyti, nes jie visi turi faktiškai tas pačias charakteristikas, kurios yra būdingos septynioliktame amžiuje kilusiai Tulpių manijai Olandijoje.
„Turto burbulai dažniausiai susiformuoja nekilnojamo turto, akcijų rinkose arba naujose pramonės šakose. Jie veda link finansinės euforijos, kurios metu imama pernelyg stipriai rizikuoti, tam panaudojant per didelį įsiskolinimą ir aukštus finansinius svertus“ – atkreipia dėmesį ekonomistas.
„Taigi šio etapo metu susidaro turto burbulai, na o toliau seka burbulo sprogimas ir krachas rinkoje, ir tai yra gana lengvai nuspėjama, jei atidžiai pasižiūrėtume į ekonominius ir finansinius rodiklius, kurie rodo tokius besikaupiančius perviršius“ – tęsia jis.
Nouriel Roubini perspėja, kad mes matome ir susiduriame su vis daugiau ir daugiau krizių, ir jų poveikis ekonomikai ir visuomenei vis labiau didėja, tačiau žmonės ir toliau nepastebi bei pražiopso signalus.
„Bėda yra tame, kad beveik visi burbulo atsiradimo etapo metu, išskyrus keletą kritiškai nusiteikusių analitikų, yra įtraukiami į didybės burbulo manija ir iracionalią euforiją. Namų ūkiai, finansų institucijos, investuotojai, vyriausybės - visi jie pelnosi iš burbulo pūtimosi“ – konstatuoja minimas ekonomistas.
Per dideli namų ūkių, kompanijų, ir finansų sektoriaus atstovių įsiskolinimai, kurie galiausiai privedė prie kreditų krizės, ir toliau išlieka rimta problema, na o dabar prie šios problemos prisideda ir didėjantis šalių vyriausybių įsiskolinimas, mano Nouriel Roubini.
„Nors daug kalbama apie finansinius įsiskolinimus ir jų mažinimą bei kad juos sumažino kilusi krizė, tačiau realybė yra ta, kad privataus sektoriaus skolos santykis stabilizavosi labai aukštame lygyje. Kaip kontrastas fiskalinėms paskatoms ir dalies privataus sektoriaus nuostolių nacionalizavimui, šiuo metu labai stipriai didėja viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Biudžeto deficitas, kuris viršija dešimties procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, gali būti aptinkamas daugelyje išsivysčiusių šalių, įskaitant ir Ameriką. Ir yra laukiama, kad šalių skolos bei bendrojo vidaus produkto santykis pastebimai padidės, o kai kuriais atvejais, per keletą artimiausių metų, netgi padvigubės“ – reziumuoja gerai žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.
Šiuo metu visame pasaulyje daugelio šalių skolos sparčiai didėja, na o žmogus, kuris tiksliai nuspėjo kilsiančią kreditų krizę, perspėja apie artėjančią skolos vertybinių popierių krizę.
„Dabartinės problemos, su kuriomis susidūrė Graikija, tai tik dalis skolų krizės ledkalnio viršūnės, nes su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos išsivysčiusios šalys“ – pareiškė Nouriel Roubini.
„Jau galime stebėti pirmuosius galimos krizės požymius skolos vertybinių popierių rinkoje, kuomet Graikijos, Ispanijos, Portugalijos, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Islandijos išleistų vyriausybinių obligacijų pelningumas ėmė didėti. Laikui bėgant šis procesas gali pasiekti ir kitas šalis, ir netgi Japoniją bei Ameriką, kur vykdoma fiskalinė politika kuria netvaraus ekonomikos vystymo kelią“ – atkreipia dėmesį jis.
Nouriel Roubini prisipažino, kad jis baiminasi, kad nesugebėjimas pasimokyti iš kreditų krizės pamokų, tiesiog lems, kad sulauksime daug didesnės ir kur kas pavojingesnės krizės, kuri gali laukti jau už kampo.
„Yra daug kalbama apie geresnį finansų sistemos reguliavimą ir griežtesnę priežiūrą, tačiau finansų sektorius grįžo atgal prie savo įprastinės veiklos, vėl atstatomas didelių finansinių svertų naudojimas, prekiaujama nuosavomis sąskaitomis ir kitaip įsitraukiama į labai rizikingą veiklą, bankininkai ir prekiautojai vėl gauna nepadorias premijas, be to yra vykdoma lobizmo veikla prieš didesnę finansų rinkų priežiūrą ir reguliavimą“ – ironizuoja minimas ekonomistas.
„Šalių vyriausybių atstovai daug kalba apie reformas, tačiau beveik niekas jų neįgyvendina“ – konstatuoja Nouriel Roubini.
Jis taip pat teigia, kad tie, kurie sako, kad neįmanoma pastebėti turto burbulų, klysta. Nes besivystančius burbulus yra lengva pamatyti, nes jie visi turi faktiškai tas pačias charakteristikas, kurios yra būdingos septynioliktame amžiuje kilusiai Tulpių manijai Olandijoje.
„Turto burbulai dažniausiai susiformuoja nekilnojamo turto, akcijų rinkose arba naujose pramonės šakose. Jie veda link finansinės euforijos, kurios metu imama pernelyg stipriai rizikuoti, tam panaudojant per didelį įsiskolinimą ir aukštus finansinius svertus“ – atkreipia dėmesį ekonomistas.
„Taigi šio etapo metu susidaro turto burbulai, na o toliau seka burbulo sprogimas ir krachas rinkoje, ir tai yra gana lengvai nuspėjama, jei atidžiai pasižiūrėtume į ekonominius ir finansinius rodiklius, kurie rodo tokius besikaupiančius perviršius“ – tęsia jis.
Nouriel Roubini perspėja, kad mes matome ir susiduriame su vis daugiau ir daugiau krizių, ir jų poveikis ekonomikai ir visuomenei vis labiau didėja, tačiau žmonės ir toliau nepastebi bei pražiopso signalus.
„Bėda yra tame, kad beveik visi burbulo atsiradimo etapo metu, išskyrus keletą kritiškai nusiteikusių analitikų, yra įtraukiami į didybės burbulo manija ir iracionalią euforiją. Namų ūkiai, finansų institucijos, investuotojai, vyriausybės - visi jie pelnosi iš burbulo pūtimosi“ – konstatuoja minimas ekonomistas.
Per dideli namų ūkių, kompanijų, ir finansų sektoriaus atstovių įsiskolinimai, kurie galiausiai privedė prie kreditų krizės, ir toliau išlieka rimta problema, na o dabar prie šios problemos prisideda ir didėjantis šalių vyriausybių įsiskolinimas, mano Nouriel Roubini.
„Nors daug kalbama apie finansinius įsiskolinimus ir jų mažinimą bei kad juos sumažino kilusi krizė, tačiau realybė yra ta, kad privataus sektoriaus skolos santykis stabilizavosi labai aukštame lygyje. Kaip kontrastas fiskalinėms paskatoms ir dalies privataus sektoriaus nuostolių nacionalizavimui, šiuo metu labai stipriai didėja viešojo sektoriaus įsiskolinimas. Biudžeto deficitas, kuris viršija dešimties procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertę, gali būti aptinkamas daugelyje išsivysčiusių šalių, įskaitant ir Ameriką. Ir yra laukiama, kad šalių skolos bei bendrojo vidaus produkto santykis pastebimai padidės, o kai kuriais atvejais, per keletą artimiausių metų, netgi padvigubės“ – reziumuoja gerai žinomas ekonomistas Nouriel Roubini.