versija spausdinimui
(0)
Iškraipymai pasaulio ekonomikoje, kurie prisidėjo prie kilusios finansų ir tuo pačiu ekonomikos krizės, gali vėl išsiplėsti ir sutrikdyti pasaulio ekonomikos atsigavimą, perspėja Europos Centrinis bankas.
Minimo banko atstovai aiškiai išreiškė, kad baiminasi, jog šalių vyriausybės daro nepakankamai daug, nepaisant tarptautinės politikos iniciatyvos per pastaruosius metus, kad pasaulio ekonomika vėl įgautų tvarų augimą.
„Esant dabartinėms aplinkybėms, pasaulinis disbalansas ir toliau kelią pagrindinę riziką pasaulio makroekonominiam ir finansiniam stabilumui. Numatomos investicijos yra didžiulės, siekiant ateityje užkirsti kelią nevaldomai korekcijai, kuri labai brangiai kainuotų visoms šalių ekonomikoms“ – teigiama specialiame straipsnyje, kuris įdėtas šiandien paskelbtoje mėnesinėje Europos Centrinio banko ataskaitoje.
Minėtame straipsnyje reiškiamas Europos Centrinio banko susirūpinimas dėl dabartinio ekonomikos atsigavimo. Savo mėnesinėje ataskaitoje Europos Centrinio banko atstovai komentuodami pasaulio ekonomikos pokyčius, taip pat daro išvadą, kad Amerikos ekonomiką sugrįžo į augimo fazę, na o tolesnis ekonomikos augimas priklausys nuo padėties darbo rinkoje gerėjimo.
Europos Centrinio banko atstovai savo atskaitoje nesivėlė į diskusijas apie būtinybę Kinijai sustiprinti juanio kursą kitų valiutų atžvilgiu. Minimoje atskaitoje taip pat pažymima, kad šešiolikos šalių euro zonoje išliko labai artimas užsienio prekybos balansas. Labai didelį teigiamą užsienio prekybos balansą turi didžiausia euro zonos šalis Vokietija, ir daugelis ekonomistų pažymi, kad šis faktorius riboja augimo perspektyvas kitose regiono šalyse.
2007 metų rugpjūtį prasidėjęs pasaulinės ekonomikos krizės protrūkis buvo susijęs su išaugusiu disbalansu pasaulio ekonomikoje, kaip pavyzdžiui didelis Amerikos einamosios sąskaitos deficitas bei tuo pačiu didelis Kinijos užsienio prekybos perteklius.
Europos Centrinis bankas savo ataskaitoje pažymi, kad dėl tokio disbalanso vaidmens pasaulio ekonomikoje kylant finansų krizei, ekonomistai ir toliau labai stipriai ginčijasi. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog jau seniau buvo identifikuota, kad toks disbalanso arba iškraipymo didėjimas pasaulio ekonomikoje, kelia jai didelę riziką.
Nuo krizės pradžios minėtas nesubalansuotumas sumažėjo, tačiau ataskaitoje perspėjama, kad tokios tendencijos gali būti laikinos. Cikliniai faktoriai, tokie kaip pavyzdžiui naftos ir kitų žaliavų kainų mažėjimas, kurie lėmė disbalanso mažėjimą pasaulio ekonomikoje, pakeitė savo trendus, t.y. nafta ir žaliavos vėl ėmė brangti.
Tuo tarpu struktūriniai faktoriai, kurie lėmė nesubalansuotumo didėjimą, išlieka ir toliau, tarp jų ir socialinio saugumo tinklo stoka besivystančiose Azijos šalyse, kuri paskatino vidaus taupymą ir šalių norą sukurti rezervus, kaip apsidraudimo priemonę nuo galimų krizių ateityje.
Europos Centrinis bankas pažymi, kad padidėjo skirtumas tarp šalių ekonomikų augimo tempų, nes į eksportą nukreiptų šalių ekonomikos šiuo metu ima daryti vis rimtesnę įtaką pasauliniam ekonomikos augimui.
Tarp pasaulio politikos iniciatyvų, kurių imtasi siekiant ištaisyti susidariusius iškraipymus pasaulio ekonomikoje, Europos Centrinis bankas išskiria praėjusių metų rugsėjo mėnesį įvykusį dvidešimties stambiausių šalių vadovų susitikimą Pitsburge, kur buvo įsipareigota geriau subalansuoti šalių einamąsias sąskaitas. Tačiau, anot minimo banko atstovų, priimti įsipareigojimai geriau subalansuoti šalių einamąsias sąskaitas, nebuvo faktiškai įgyvendinti.
Minimo banko atstovai aiškiai išreiškė, kad baiminasi, jog šalių vyriausybės daro nepakankamai daug, nepaisant tarptautinės politikos iniciatyvos per pastaruosius metus, kad pasaulio ekonomika vėl įgautų tvarų augimą.
„Esant dabartinėms aplinkybėms, pasaulinis disbalansas ir toliau kelią pagrindinę riziką pasaulio makroekonominiam ir finansiniam stabilumui. Numatomos investicijos yra didžiulės, siekiant ateityje užkirsti kelią nevaldomai korekcijai, kuri labai brangiai kainuotų visoms šalių ekonomikoms“ – teigiama specialiame straipsnyje, kuris įdėtas šiandien paskelbtoje mėnesinėje Europos Centrinio banko ataskaitoje.
Minėtame straipsnyje reiškiamas Europos Centrinio banko susirūpinimas dėl dabartinio ekonomikos atsigavimo. Savo mėnesinėje ataskaitoje Europos Centrinio banko atstovai komentuodami pasaulio ekonomikos pokyčius, taip pat daro išvadą, kad Amerikos ekonomiką sugrįžo į augimo fazę, na o tolesnis ekonomikos augimas priklausys nuo padėties darbo rinkoje gerėjimo.
Europos Centrinio banko atstovai savo atskaitoje nesivėlė į diskusijas apie būtinybę Kinijai sustiprinti juanio kursą kitų valiutų atžvilgiu. Minimoje atskaitoje taip pat pažymima, kad šešiolikos šalių euro zonoje išliko labai artimas užsienio prekybos balansas. Labai didelį teigiamą užsienio prekybos balansą turi didžiausia euro zonos šalis Vokietija, ir daugelis ekonomistų pažymi, kad šis faktorius riboja augimo perspektyvas kitose regiono šalyse.
2007 metų rugpjūtį prasidėjęs pasaulinės ekonomikos krizės protrūkis buvo susijęs su išaugusiu disbalansu pasaulio ekonomikoje, kaip pavyzdžiui didelis Amerikos einamosios sąskaitos deficitas bei tuo pačiu didelis Kinijos užsienio prekybos perteklius.
Europos Centrinis bankas savo ataskaitoje pažymi, kad dėl tokio disbalanso vaidmens pasaulio ekonomikoje kylant finansų krizei, ekonomistai ir toliau labai stipriai ginčijasi. Tačiau tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, jog jau seniau buvo identifikuota, kad toks disbalanso arba iškraipymo didėjimas pasaulio ekonomikoje, kelia jai didelę riziką.
Nuo krizės pradžios minėtas nesubalansuotumas sumažėjo, tačiau ataskaitoje perspėjama, kad tokios tendencijos gali būti laikinos. Cikliniai faktoriai, tokie kaip pavyzdžiui naftos ir kitų žaliavų kainų mažėjimas, kurie lėmė disbalanso mažėjimą pasaulio ekonomikoje, pakeitė savo trendus, t.y. nafta ir žaliavos vėl ėmė brangti.
Tuo tarpu struktūriniai faktoriai, kurie lėmė nesubalansuotumo didėjimą, išlieka ir toliau, tarp jų ir socialinio saugumo tinklo stoka besivystančiose Azijos šalyse, kuri paskatino vidaus taupymą ir šalių norą sukurti rezervus, kaip apsidraudimo priemonę nuo galimų krizių ateityje.
Europos Centrinis bankas pažymi, kad padidėjo skirtumas tarp šalių ekonomikų augimo tempų, nes į eksportą nukreiptų šalių ekonomikos šiuo metu ima daryti vis rimtesnę įtaką pasauliniam ekonomikos augimui.
Tarp pasaulio politikos iniciatyvų, kurių imtasi siekiant ištaisyti susidariusius iškraipymus pasaulio ekonomikoje, Europos Centrinis bankas išskiria praėjusių metų rugsėjo mėnesį įvykusį dvidešimties stambiausių šalių vadovų susitikimą Pitsburge, kur buvo įsipareigota geriau subalansuoti šalių einamąsias sąskaitas. Tačiau, anot minimo banko atstovų, priimti įsipareigojimai geriau subalansuoti šalių einamąsias sąskaitas, nebuvo faktiškai įgyvendinti.