Kalbėdamas šalies Kongreso sukurtoje specialioje komisijoje, kuri tiria priežastis, kurios sukėlė finansų ir tuo pačiu ekonomikos krizę, Alan Greenspan dar kartą gynė jo vadovauto FED veiksmus. Kai kurie ekonomistai ir analitikai teigia, kad per ilgai išlaikydamas žemą bazinę palūkanų norma Amerikos Federalinis Rezervų bankas tokiu būdu prisidėjo prie vėliau kilusios krizės, nes dėl per žemos buvusios bazinės palūkanų normos šalies nekilnojamo turto rinkoje susidarė burbulai.
„Gyvenamojo nekilnojamo turto burbulas, kuris yra vienas iš žymiausių per visą istoriją, kilo dėl buvusios žemos bazinės palūkanų normos, tačiau kainų pūtimąsi lėmė ilgalaikės paskolų palūkanų normos, o ne vienos nakties palūkanų normos, kurias nustato Centrinis bankas, būtent tai ir tapo esminis krizės veiksnys“ – atkreipė dėmesį buvęs ilgalaikis Amerikos Federalinio Rezervų banko vadovas.
Daugelis teigia, kad 2001 – 2003 metais buvusi žema bazinė palūkanų norma, kurią nustatinėja FED, lėmė būsto kainų kilimą ir tuo pačiu mažėjusius paskolų išdavimo standartus, kuriuos lėmė bankų ir kredito agentūrų veiksmai.
„Leiskite man su pagarba pareikšti, kad mano nuomone, rizikingų hipotekos paskolų inicijavimas kaip priešprieša augusiai pasaulinei rizikingų hipotekos vertybinių popierių paklausai, nebuvo esminis veiksnys lėmęs kilusią finansų ir tuo pačiu ekonomikos krizę“ – pareiškė Alan Greenspan.
Jis taip pat dar kartą pakartojo, kad tokie globalūs reiškiniai, kaip Sovietų sąjungos žlugimas bei Kinijos ekonomikos ir galios augimas, padidino pasaulinę darbo jėgos pasiūlą, o tai savo ruoštu lėmė didesnį pasaulinį ekonomikos augimą bei santaupų didėjimą, bei tuo pačiu nusmukdė ilgalaikes palūkanas.
Alan Greenspan, kuris vadovavo Amerikos Federaliniam Rezervų bankui 1987 – 2006 metų laikotarpyje, sutiko, kad už rinkų reguliavimą ir priežiūrą atsakingos institucijos bei kiti netinkamai įvertino galimą rizikos laipsnį, susijusį su Amerikos nekilnojamo turto kainų didėjimu.
„Euforijos didėjimo metu finansų institucijų vadovai kartu su reguliatoriais, tačiau ne tik FED, suklydo ir nesuvokė rinkos rizikos galimo dydžio ir poveikio“ – pareiškė jis.
Reitingų agentūros, kurios priskirdavo rizikos reitingus vertybiniams popieriams, sugebėjo ne ką daugiau numatyti artėjančią krizę nei kitos institucijos, pridėjo buvęs FED vadovas.
Jo nuomone, vertybinių popierių susijusių su rizikingomis būsto paskolomis platinimas labai stipriai prisidėjo prie kilusios krizės, na o Amerikos valdžios valdomos rizikingų būsto paskolų išdavimo kompanijos Fannie Mae ir Freddie Mac padėjo dar labiau išplėsti ir padidinti šį procesą.
Žvelgdamas į ateitį, buvęs FED vadovas Alan Greenspan rekomendavo padidinti bankams taikomus standartus susijusius su rizikingu kapitalu, be to, jo nuomone, reikėtų padidinti globaliai prekiaujamų, nesvarbu kas jais prekiauja, finansų produktų reikalavimus ir priežiūrą.
„Jei kapitalas bus pakankamas remiantis reikalavimu, nebus jokių problemų dėl blogų paskolų ir tai nesukels grandininės reakcijos“ – pridėjo jis.
Alan Greenspan taip pat mano, kad iš bankų ir galbūt visų finansų sektoriaus atstovių reikėtų reikalauti, kad jos turėtų atitinkama kiekį obligacijų, kurias galėtų konvertuoti į nuosavybę, jei jų kapitalas nukristų žemiau nustatytų lygių. Tai sumažintų problemas susijusias su taip vadinamu moraliniu rizikavimu, tuo pačiu sumažinant lūkesčius, kad šalies valdžia išties laiku pagalbos ranką, jei dėl per didelės rizikos prisiėmimo finansų institucija pateks į bėdą.