versija spausdinimui
(3)
Amerikai gresia dar didesnė finansų krizė, nei ta kuri prasidėjo 2008 metų rudenį, nes bankai ir toliau vykdo itin rizikingas operacijas, tuo tarpu finansų reforma, kuri turėtų sumažinti bei apriboti bankų prisiimamą riziką, vis dar nėra įgyvendinta.
Tokias išvadas pateikia Ruzvelto instituto, kuriam vadovauja Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Joseph Stiglitz, užsakymu atlikto tyrimo autoriai.
Pateiktoje ataskaitoje raginama kuo greičiau ir efektyviau įgyvendinti bankų reguliacijos reformą, kurią jau inicijavo Amerikos prezidentas Barakas Obama, tačiau šiuo metu ji yra vilkinama šalies Kongrese. Jie pažymi, kad ši reforma yra būtina siekiant išvengti tolesnio bankų per didelės rizikos prisiėmimo, kuomet jie atlieka labai rizikingas investicijas, o būtent tai ir sukėlė 2008 metų rudenį prasidėjusią krizę.
Minėto tyrimo ataskaitoje rašoma, kad bankai ir toliau naudoja skolintas lėšas rizikingoms investicijoms vykdyti, tokiu būdu siekdami kuo daugiau uždirbti per trumpalaikį laikotarpį, kad galėtų išmokėti dividendus akcininkams bei premijas vadovams ir darbuotojams. Bankininkai tikisi, kad jei jie patirs nuostolių, jiems ir vėl pagelbės šalies valdžia, tam panaudodama mokesčių mokėtojų lėšas.
„Jei nebus sugriežtinta bankų reguliacija, gali prasidėti nauja krizė, kuri susilpnins mūsų finansų sektorių ir visą ekonomiką“ – teigia vienas iš minėto tyrimo bendraautorių Rob Johnson.
Jis kaip ir kiti jo kolegos kritikuoja Amerikos valdžia, kad ši neįvertina galimas grėsmes.
Tyrimo autoriai siūlo, kad didžiausi bankai mažiausiai 15-25 procentus viso savo turto laikytų likvidaus kapitalo pavidalu, na o šalies valdžia turėtų imtis veiksmų, kad apribotų bankų didžius. Jie taip pat ragina padidinti konkurenciją tarp reitingo agentūrų, ir sugriežtinti išvestinių vertybinių popierių reguliavimą, nes būtent šie rizikingi vertybiniai popieriai ir spekuliacijos jais prisidėjo prie 2008 metų rudenį prasidėjusios krizės.
San Diego universiteto profesorius Frank Portnoy, kuris taip pat yra minėto tyrimo bendraautorius, mano, kad didžiosios dalies Volstrito bankų balansai yra viso labo fikcija.
Amerikos prezidento Barako Obamos administracija inicijavo bankų reguliacijos reformas, kurioms jau pritarė šalies Atstovų rūmai. Tačiau minimas įstatymas ir jo galutinis priėmimas užstrigo Senate, kur Respublikonai dabar gali blokuoti įstatymų priėmimą, nes Demokratai neteko šešiasdešimties balsų daugumos, kuri užtikrino naujų įstatymų priėmimą, nebijant opozicijos blokavimo.
Tokias išvadas pateikia Ruzvelto instituto, kuriam vadovauja Nobelio premijos laureatas bei ekonomistas Joseph Stiglitz, užsakymu atlikto tyrimo autoriai.
Pateiktoje ataskaitoje raginama kuo greičiau ir efektyviau įgyvendinti bankų reguliacijos reformą, kurią jau inicijavo Amerikos prezidentas Barakas Obama, tačiau šiuo metu ji yra vilkinama šalies Kongrese. Jie pažymi, kad ši reforma yra būtina siekiant išvengti tolesnio bankų per didelės rizikos prisiėmimo, kuomet jie atlieka labai rizikingas investicijas, o būtent tai ir sukėlė 2008 metų rudenį prasidėjusią krizę.
Minėto tyrimo ataskaitoje rašoma, kad bankai ir toliau naudoja skolintas lėšas rizikingoms investicijoms vykdyti, tokiu būdu siekdami kuo daugiau uždirbti per trumpalaikį laikotarpį, kad galėtų išmokėti dividendus akcininkams bei premijas vadovams ir darbuotojams. Bankininkai tikisi, kad jei jie patirs nuostolių, jiems ir vėl pagelbės šalies valdžia, tam panaudodama mokesčių mokėtojų lėšas.
„Jei nebus sugriežtinta bankų reguliacija, gali prasidėti nauja krizė, kuri susilpnins mūsų finansų sektorių ir visą ekonomiką“ – teigia vienas iš minėto tyrimo bendraautorių Rob Johnson.
Jis kaip ir kiti jo kolegos kritikuoja Amerikos valdžia, kad ši neįvertina galimas grėsmes.
Tyrimo autoriai siūlo, kad didžiausi bankai mažiausiai 15-25 procentus viso savo turto laikytų likvidaus kapitalo pavidalu, na o šalies valdžia turėtų imtis veiksmų, kad apribotų bankų didžius. Jie taip pat ragina padidinti konkurenciją tarp reitingo agentūrų, ir sugriežtinti išvestinių vertybinių popierių reguliavimą, nes būtent šie rizikingi vertybiniai popieriai ir spekuliacijos jais prisidėjo prie 2008 metų rudenį prasidėjusios krizės.
San Diego universiteto profesorius Frank Portnoy, kuris taip pat yra minėto tyrimo bendraautorius, mano, kad didžiosios dalies Volstrito bankų balansai yra viso labo fikcija.
Amerikos prezidento Barako Obamos administracija inicijavo bankų reguliacijos reformas, kurioms jau pritarė šalies Atstovų rūmai. Tačiau minimas įstatymas ir jo galutinis priėmimas užstrigo Senate, kur Respublikonai dabar gali blokuoti įstatymų priėmimą, nes Demokratai neteko šešiasdešimties balsų daugumos, kuri užtikrino naujų įstatymų priėmimą, nebijant opozicijos blokavimo.
