versija spausdinimui
(1)
Šių metų vasario 24-25 d. Vilniuje Baltijos ir Šiaurės šalių bankus atstovaujančių asociacijų vadovai aptarė šalių ir regiono finansinę ir ekonominę situaciją, ekonominės krizės pasekmes bankininkystei bei pasikeitė nuomonėmis apie bankų sistemos tolimesnės veiklos perspektyvą.
Regiono finansų sektoriaus integracija ir finansinių institucijų stabili veikla buvo vienas iš veiksnių, leidusių lengviau ir greičiau įveikti krizę. Todėl susitikimo dalyviai sveikino vyriausybių pastangas ruošiant tarptautinį finansinio stabilumo ir krizių valdymo bendradarbiavimo susitarimą tarp Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos centrinių bankų, ministerijų bei Finansų priežiūros institucijų. Toks susitarimas pasitarnaus tolesniam stabilumo ir integracijos stiprinimui regione. Be to, pasak vadovų, ateityje asociacijos turėtų daugiau bendradarbiauti bei intensyviau apsikeiti nuomonėmis, svarstant regionui aktualius klausimus Europos forumuose.
Baltijos šalių vyriausybių veiksmai įgyvendinant ryžtingas fiskalinės konsolidacijos priemones ir įgyvendinant struktūrines reformas duoda teigiamų rezultatų – tai rodo mažėjantys šalių rizikos premijų indikatoriai ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos. Euro įvedimo planai ir perspektyvos Baltijos šalyse didina pasitikėjimą vykdoma vyriausybių ekonomine politika ir finansinių sistemų stabilumu ir mažina šalių riziką.
Šiaurės ir Baltijos regiono, bei atskirų šalių tolesnio ūkio augimo tempų spartinimui itin didelę reikšmę turi kredito pasiūla. Šiuo aspektu asociacijoms nerimą kelia kai kurios siūlomos Europinės ir nacionalinės kredito įstaigų veiklos reglamentavimo teisinės iniciatyvos, galinčios sumažinti kredito pasiūlą ir padidinti paslaugų kainą. Todėl, pasak asociacijų vadovų, labai svarbu, kad siūlomos bankų reguliavimo iniciatyvos išlaikytų tinkamą balansą tarp reguliavimo griežtinimo ir palankios kreditavimui teisinės aplinkos.
Regiono finansų sektoriaus integracija ir finansinių institucijų stabili veikla buvo vienas iš veiksnių, leidusių lengviau ir greičiau įveikti krizę. Todėl susitikimo dalyviai sveikino vyriausybių pastangas ruošiant tarptautinį finansinio stabilumo ir krizių valdymo bendradarbiavimo susitarimą tarp Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos centrinių bankų, ministerijų bei Finansų priežiūros institucijų. Toks susitarimas pasitarnaus tolesniam stabilumo ir integracijos stiprinimui regione. Be to, pasak vadovų, ateityje asociacijos turėtų daugiau bendradarbiauti bei intensyviau apsikeiti nuomonėmis, svarstant regionui aktualius klausimus Europos forumuose.
Baltijos šalių vyriausybių veiksmai įgyvendinant ryžtingas fiskalinės konsolidacijos priemones ir įgyvendinant struktūrines reformas duoda teigiamų rezultatų – tai rodo mažėjantys šalių rizikos premijų indikatoriai ir tarpbankinių paskolų palūkanų normos. Euro įvedimo planai ir perspektyvos Baltijos šalyse didina pasitikėjimą vykdoma vyriausybių ekonomine politika ir finansinių sistemų stabilumu ir mažina šalių riziką.
Šiaurės ir Baltijos regiono, bei atskirų šalių tolesnio ūkio augimo tempų spartinimui itin didelę reikšmę turi kredito pasiūla. Šiuo aspektu asociacijoms nerimą kelia kai kurios siūlomos Europinės ir nacionalinės kredito įstaigų veiklos reglamentavimo teisinės iniciatyvos, galinčios sumažinti kredito pasiūlą ir padidinti paslaugų kainą. Todėl, pasak asociacijų vadovų, labai svarbu, kad siūlomos bankų reguliavimo iniciatyvos išlaikytų tinkamą balansą tarp reguliavimo griežtinimo ir palankios kreditavimui teisinės aplinkos.
