
Kinijos valdžios žengtas žingsnis mažinant turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį ilgalaikėje perspektyvoje ir toliau turėtų tęstis, tuo tarpu baimės dėl euro dar turėtų kurį laiką išlikti, prognozuoja gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys prarodė, kad praėjusių metų gruodį paklausa Amerikos valdžios leidžiamiems skolos vertybiniams popieriams rekordiškai smuko. Kinija savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį užsienio rezervuose sumažino 34.2 mlrd. dolerių iki 755.4 mlrd. dolerių, tokiu būdu užleisdama lyderės poziciją pagal turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertę Japonijai.
Japonai taip pat sumažino savo užsienio rezervuose turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį 11.5 mlrd. dolerių, arba mažiau nei Kinai, iki 768.8 mlrd. dolerių.
„Aš esu nustebęs, kodėl Kinai dar labiau nesumažino turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį“ – pareiškė gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Paklaustas apie tai, ar Amerikos valdžia turėtų pradėti nerimauti, dėl krentančios jos leidžiamų skolos vertybinių popierių paklausos rinkoje, ir dėl to, kad stambiausi jų turėtojai mažina savo dalis, minimas investuotojas, kuris neturi įsigijęs Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių, atsakė jog taip.
„Žinoma. Amerikos valdžia turi pradėti nerimauti ne tik dėl Kinų, tačiau ir kitų nenoro pirkti obligacijas“ – teigė gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Sumažėjusi Amerikos valdžios leidžiamų skolos vertybinių popierių paklausa rinkoje privertė šalies valdžią padidinti siūlomas palūkanų normas už parduodamus skolos vertybinius popierius, kadangi skolinamos lėšos yra būtinos norint finansuoti didelį šalies biudžeto deficitą.
„Šį trendą šiuo metu gali pristabdyti atsiradusios problemos euro zonoje, kurios gali užtrukti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje paklausa Amerikos valdžios išleidžiamoms obligacijoms ir kitiems skolos vertybiniams popieriams neabejotinai mažės“ – reziumavo gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Praėjusią savaitę paskelbti duomenys prarodė, kad praėjusių metų gruodį paklausa Amerikos valdžios leidžiamiems skolos vertybiniams popieriams rekordiškai smuko. Kinija savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį užsienio rezervuose sumažino 34.2 mlrd. dolerių iki 755.4 mlrd. dolerių, tokiu būdu užleisdama lyderės poziciją pagal turimų Amerikos skolos vertybinių popierių vertę Japonijai.
Japonai taip pat sumažino savo užsienio rezervuose turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį 11.5 mlrd. dolerių, arba mažiau nei Kinai, iki 768.8 mlrd. dolerių.
„Aš esu nustebęs, kodėl Kinai dar labiau nesumažino turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį“ – pareiškė gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Paklaustas apie tai, ar Amerikos valdžia turėtų pradėti nerimauti, dėl krentančios jos leidžiamų skolos vertybinių popierių paklausos rinkoje, ir dėl to, kad stambiausi jų turėtojai mažina savo dalis, minimas investuotojas, kuris neturi įsigijęs Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių, atsakė jog taip.
„Žinoma. Amerikos valdžia turi pradėti nerimauti ne tik dėl Kinų, tačiau ir kitų nenoro pirkti obligacijas“ – teigė gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.
Sumažėjusi Amerikos valdžios leidžiamų skolos vertybinių popierių paklausa rinkoje privertė šalies valdžią padidinti siūlomas palūkanų normas už parduodamus skolos vertybinius popierius, kadangi skolinamos lėšos yra būtinos norint finansuoti didelį šalies biudžeto deficitą.
„Šį trendą šiuo metu gali pristabdyti atsiradusios problemos euro zonoje, kurios gali užtrukti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje paklausa Amerikos valdžios išleidžiamoms obligacijoms ir kitiems skolos vertybiniams popieriams neabejotinai mažės“ – reziumavo gerai žinomas investuotojas Jim Rogers.