versija spausdinimui
(1)
Šalyje veikiantys komerciniai bankai ieško būdų spręsti paskolas paėmusių ir laikinus sunkumus šiuo metu patiriančių gyventojų problemas. Paprastai pasiekiami susitarimai, leidžiantys gyventojams įvykdyti finansinius įsipareigojimus ilgalaikiu laikotarpiu ir išsaugojantys jų būstą. Bankų dialogas su klientais padeda mažinti socialinę ir psichologinę įtampą.
Dėl pasaulinės krizės išaugus įmonių bankrotų skaičiui, padidėjus bedarbystei ir sumažėjus žmonių perkamajai galiai, bankai ėmėsi aktyvių veiksmų, padedančių klientams, susidūrusiems su laikinais finansiniais sunkumais, rasti bendrą ir abiem pusėms naudingą sprendimą paskolai restruktūrizuoti. Šis darbas duoda apčiuopiamų rezultatų: bankui ir klientui susitarus, gyventojai gali toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus neprarasdami už suteiktas paskolas įkeisto būsto. Atvejų, kai bankai dėl nemokumo perėmė gyventojų įkeistą turtą, yra vienetai, nes toks problemos sprendimo būdas nepalankus nei paskolos gavėjams, nei bankams. Panašios praktikos bankai ketina laikytis ir ateityje.
Tačiau bankai informuoja, kad, kuo anksčiau klientas praneša bankui apie kylančius sunkumus, tuo yra daugiau galimybių ieškoti ir rasti alternatyvių sprendimų.
Jei kliento pajamos laikinai sumažėjo, bankai išsiaiškinę, kokią sumažėjusią įmoką klientas gali mokėti, gali siūlyti keisti paskolos terminą, pakeisti paskolos mokėjimo metodą, keletui mėnesių atidėti paskolos dalių įmokas. Jei gyventojas neteko darbo ir neturi santaupų įmokų mokėjimui, aptariamos jo ateities perspektyvos – jo numatomi veiksmai ieškant darbo ar kitų pajamų šaltinių (turto nuoma, turto pardavimas, brangesnio turto keitimas į paprastesnį ir pigesnį turtą). Netekusiam darbo bankai dažniausiai gali padėti ir tam tikram periodui atidėdami mėnesinių įmokų mokėjimą.
Jei žmogus turi keletą paskolų, pavyzdžiui, būsto ir vartojamąją paskolą ar keletą vartojamųjų paskolų, tokių įsipareigojimų apjungimas, jų termino prailginimas taip pat padeda subalansuoti kliento finansinius srautus. Priklausomai nuo individualios situacijos gali būti aptariamos ir kitos paskolos sąlygos.
Tačiau labai svarbu, kad nebūtų bandoma naudotis nepalankia ekonomine situacija kaip pretekstu nevykdyti įsipareigojimų. Kylant tokiai grėsmei bankai būna priversti ieškoti kitų išeičių ir įkeistą turtą perduoti antstoliams. Tačiau netgi šis žingsnis kartu dar yra galimybė žmogui pataisyti padėtį savo naudai – paskatintas ieškoti būdų, kaip sumažinti savo įsipareigojimus, klientas dažniausiai susitvarko ir iki iškeldinimo ar varžytinių nebeprieinama.
Bankai, kaip bet kuris ūkio subjektas, dirba sunkmečio sąlygomis, ir jų neigiamas poveikis atsispindi 9 mėn. bankinės sistemos veiklos rezultatuose. Tačiau savo indėlininkams bankai įsipareigoję dirbti efektyviai ir patikimai, kad jiems patikėtos jų lėšos būtų saugios.
Valdžios institucijoms ieškant optimalių sprendimų galinčių padėti atsigauti šalies ūkiui bei gyventojų gerbūviui, Lietuvos bankų asociacijos nariai remia iniciatyvas padedančias vykdyti visus šalies ūkio subjektų įsipareigojimus.
Tikėtina, kad po pastangų skatinti verslą ir kurti darbo vietas, gyventojų finansinis mokumas atsistatys lengviau ir greičiau nei, pvz., verslo subjektų, ir dauguma atvejų net neprireiks imtis gyventojų skolų restruktūrizavimo.
Kartu Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai yra įsitikinę, kad šaliai būtina skaidri ir efektyvi teisinė bazė, kurios tobulinimas turi būti vykdomas kompleksiškai, o operatyviai Vyriausybės parengta nemokumo įstatymo koncepcija padėtų teisiškai išspręsti vienetinių atvejų problemas.
Dėl pasaulinės krizės išaugus įmonių bankrotų skaičiui, padidėjus bedarbystei ir sumažėjus žmonių perkamajai galiai, bankai ėmėsi aktyvių veiksmų, padedančių klientams, susidūrusiems su laikinais finansiniais sunkumais, rasti bendrą ir abiem pusėms naudingą sprendimą paskolai restruktūrizuoti. Šis darbas duoda apčiuopiamų rezultatų: bankui ir klientui susitarus, gyventojai gali toliau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus neprarasdami už suteiktas paskolas įkeisto būsto. Atvejų, kai bankai dėl nemokumo perėmė gyventojų įkeistą turtą, yra vienetai, nes toks problemos sprendimo būdas nepalankus nei paskolos gavėjams, nei bankams. Panašios praktikos bankai ketina laikytis ir ateityje.
Tačiau bankai informuoja, kad, kuo anksčiau klientas praneša bankui apie kylančius sunkumus, tuo yra daugiau galimybių ieškoti ir rasti alternatyvių sprendimų.
Jei kliento pajamos laikinai sumažėjo, bankai išsiaiškinę, kokią sumažėjusią įmoką klientas gali mokėti, gali siūlyti keisti paskolos terminą, pakeisti paskolos mokėjimo metodą, keletui mėnesių atidėti paskolos dalių įmokas. Jei gyventojas neteko darbo ir neturi santaupų įmokų mokėjimui, aptariamos jo ateities perspektyvos – jo numatomi veiksmai ieškant darbo ar kitų pajamų šaltinių (turto nuoma, turto pardavimas, brangesnio turto keitimas į paprastesnį ir pigesnį turtą). Netekusiam darbo bankai dažniausiai gali padėti ir tam tikram periodui atidėdami mėnesinių įmokų mokėjimą.
Jei žmogus turi keletą paskolų, pavyzdžiui, būsto ir vartojamąją paskolą ar keletą vartojamųjų paskolų, tokių įsipareigojimų apjungimas, jų termino prailginimas taip pat padeda subalansuoti kliento finansinius srautus. Priklausomai nuo individualios situacijos gali būti aptariamos ir kitos paskolos sąlygos.
Tačiau labai svarbu, kad nebūtų bandoma naudotis nepalankia ekonomine situacija kaip pretekstu nevykdyti įsipareigojimų. Kylant tokiai grėsmei bankai būna priversti ieškoti kitų išeičių ir įkeistą turtą perduoti antstoliams. Tačiau netgi šis žingsnis kartu dar yra galimybė žmogui pataisyti padėtį savo naudai – paskatintas ieškoti būdų, kaip sumažinti savo įsipareigojimus, klientas dažniausiai susitvarko ir iki iškeldinimo ar varžytinių nebeprieinama.
Bankai, kaip bet kuris ūkio subjektas, dirba sunkmečio sąlygomis, ir jų neigiamas poveikis atsispindi 9 mėn. bankinės sistemos veiklos rezultatuose. Tačiau savo indėlininkams bankai įsipareigoję dirbti efektyviai ir patikimai, kad jiems patikėtos jų lėšos būtų saugios.
Valdžios institucijoms ieškant optimalių sprendimų galinčių padėti atsigauti šalies ūkiui bei gyventojų gerbūviui, Lietuvos bankų asociacijos nariai remia iniciatyvas padedančias vykdyti visus šalies ūkio subjektų įsipareigojimus.
Tikėtina, kad po pastangų skatinti verslą ir kurti darbo vietas, gyventojų finansinis mokumas atsistatys lengviau ir greičiau nei, pvz., verslo subjektų, ir dauguma atvejų net neprireiks imtis gyventojų skolų restruktūrizavimo.
Kartu Lietuvos bankų asociacija ir jos nariai yra įsitikinę, kad šaliai būtina skaidri ir efektyvi teisinė bazė, kurios tobulinimas turi būti vykdomas kompleksiškai, o operatyviai Vyriausybės parengta nemokumo įstatymo koncepcija padėtų teisiškai išspręsti vienetinių atvejų problemas.
