versija spausdinimui
(0)
Antradienį Volstryto indeksai pasuko skirtingomis kryptimis. Technologijų sektoriaus akcijų kainos nekito ir tai neleido kristi indeksui Nasdaq. Kiti indeksai (Dow Jones ir S&P 500) smuko, nes pigo finansų sektoriaus akcijos ir prastesnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus paskelbė bendrovė „Johnson & Johnson" (J&J).
J&J ketvirčio pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 1,2 JAV dolerio ir viršijo prognozes (1,13 JAV dolerio), bet tai buvo pasiekta tik toliau mažinant išlaidas. Bendrovės įplaukos smuko 5,3 proc. ir neatitiko lūkesčių. Bendrovė prognozuoja, kad jos 2009 m. pelnas, kuris tenka vienai akcijai, turėtų svyruoti nuo 4,54 iki 4,59 JAV dolerio, palyginti su 4,55 dolerio prognoze. Nepaisydamos to, J&J akcijos pigo 2,5 proc.
Banko „Goldman Sachs" akcijos pigo 1,5 proc. po to, kai įtakinga analitikė Meredeth Whitney sumažino jo akcijų perspektyvą nuo teigiamos iki neutralios. Finansų sektoriaus įmonės „CIT Group" akcijos pigo 11,5 proc., bendrovės direktoriui informavus apie ketinimą šių metų pabaigoje atsistatydinti.
„Cisco Systems" ketina pirkti konkurentę „Starent Networks" už 2,9 mlrd. JAV dolerių. „Cisco" akcijos, paskelbus naujienas, pabrango 0,5 proc.
Po prekybos technologijų bendrovė „Intel" pranešė savo trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie viršijo prognozes. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,33 JAV dolerio, palyginti su 0,35 dolerio pernai ir 0,28 dolerio prognoze. įplaukos smuko 7,8 proc. iki 9,4 mlrd. JAV dolerių, bet viršijo prognozę - 9,06 mlrd. JAV dolerių.
Bendrovė taip pat pranešė, kad jos gaminamų mikroprocesorių paklausa yra nemenka ir ketvirtąjį metų ketvirtį tikimasi gauti 9,710,5 mlrd. JAV dolerių įplaukų, palyginti su 9,51 mlrd. JAV dolerių vidutine prognoze. Pelno marža turėtų siekti 59-65 proc., kai prognozė sudarė 56,7 proc. Bendrovės akcijos per prekybą po sesijos pabrango 5,2 proc.
Iždo obligacijų kainos šoktelėjo į viršų - 10 metų VVP pajamingumas sumažėjo nuo 3,32 iki 3,3 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės keliavo žemyn. Nuotaikos buvo nekokios tiek dėl pablogėjusio Vokietijos ir euro zonos investuotojų lūkesčių vertinimo, tiek dėl atskirų įmonių naujienų. Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas rodė rinkos dalyvius kamuojantį neapibrėžtumą. Indeksas spalio mėnesį netikėtai smuko nuo 57,7 iki 56, kai ekonomistai prognozavo 58,8 punkto reikšmę.
Atgarsio sulaukė ir žinos iš JAV, kur didžiausia pasaulio higienos ir sveikatos priežiūros priemonių gamintoja „Johnson&Johnson" paskelbė mažesnes, nei prognozuota, pajamas. Vakar nuvylė ir bankų sektorius. Autoritetinga analitikų grupė, vadovaujama Meredith Whithey, pranešė bloginanti banko „Goldman Sachs" rekomendaciją. Vakarų Europos bankų akcijos vakar pigo 0,83,3 proc. „Lloyds" akcijos kaina mažėjo dar 2,1 proc., kai tarp investuotojų pasklido gandas, kad bankui prireiks maždaug 2 mlrd. Svarų, kad „išsipirktų" iš vyriausybės paramos sistemos. Rinkų krypčiai pasidavė ir kitų sektorių įmonių akcijos - smuko ir farmacijos, ir energetikos bendrovių kainos.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas per rugsėjo mėnesį nepakito, ekonomistai tuo metu tikėjosi jį padidėsiant 0,3 proc. Kainoms augti vis dar trukdo didėjantis nedarbas, kuris silpnina vartojimą ir sąnaudų kainas. Anglijos bankas neseniai buvo išsakęs nuomonę, kad infliacija dar negreitai viršys siekiamą tikslą (t. y. 2 proc.), o žemiausia bazinė palūkanų norma gali išlikti iki pat 2011 metų. Nuogąstaujama, kad III ketv. D. Britanijos ūkis neaugs ir Anglijos bankui gali tekti išplėsti savo programą, skirtą didinti pinigų kiekį.
Azija
Japonijos centrinis bankas paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Banko atstovai teigė, kad ekonomika „pradėjo atsigauti", tačiau skatinamosios pinigų aplinkos jai vis dar reikia. 16 iš 17 „Bloomberg" apklaustų analitikų prognozuoja, kad nuliui artimos palūkanos bus pradėtos didinti tik 2010 m. pabaigoje. Namų ūkiai nusiteikę optimistiškiau. Pasitikėjimo indeksas rugsėjį pasiekė 40,5, tai yra 23 mėnesių aukštumas.
Kinija šįryt paskelbė rugsėjo mėn. užsienio prekybos duomenis, kurie turėjo nudžiuginti investuotojus. Šalies prekių eksportas praėjusį mėn. buvo 15,2 proc., o importas 3,5 proc. mažesnis nei prieš metus. Šie skaičiai geresni nei ekonomistų prognozės. Beje, užsienio prekyba rodo tam tikrus atsigavimo ženklus, nes dar rugpjūtį eksportas krito 23,4 proc., o importas - 17 proc. Taip pat po truputį ima stabilizuotis prekyba su JAV ir Europos Sąjungos valstybėmis.
Baltijos šalys
Europos Komijos komisaras Joaquinas Almunia vakar pareiškė Latvijos vyriausybės pastangas laikytis biudžetui iškeltų sąlygų vertinąs labai gerai. Pastaruoju metu Latvijos vyriausybė sulaukia daug kritikos tarptautiniu mastu dėl nesugebėjimo, neryžtingumo mažinti biudžeto deficito. Didindama mokesčius ir mažindama išlaidas Latvija iki 2012 metų biudžeto deficitą įsipareigojusi sumažinti 500 mln. latų.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos einamosios sąskaitos deficitas rugpjūtį sumažėjo, daugiausia dėl sparčiau, nei tikėtasi, smukusių importo apimčių. Pastarosios mažėjo nusilpus zlotui. Einamosios sąskaitos deficitas siekė 69 mln. eurų (tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu -1,1 mlrd. eurų). Lenkijos Vyriausybė tikisi, kad ekonomika šiemet augs 1 proc., taigi kad jai ir toliau pavyks išvengti recesijos. Lenkijos biržos indeksas WIG20 antradienį smuko 0,49 proc., o prekyba ir vėl buvo gan permaininga.
Rusijos indeksai vakar smuktelėjo pirmą kartą per pastarąsias septynias dienas. Antradienį krentant pramoninių metalų kainoms, indeksas MICEX smuko 2,7 proc. Stambiausios kasybos bendrovės „Norilsk Nikel", banko „VTB" ir naftos išgavėjos „Rosneft" akcijų kaina sumažėjo daugiau kaip 4 proc.
Rugsėjį Vengrijos metinė infliacija susitraukė nuo rugpjūtį buvusių 5 proc. iki 4,9 proc., kai „Bloomberg" apklaustų analitikų prognozių mediana siekė 5,2 proc. Tai antrasis mėnuo, kai stebima disinfliacija, t. y. lėtėjantys infliacijos tempai. Per rugsėjį vartotojų kainos sumažėjo 0,1 proc. Nuo liepos 1 d. šalies pridėtinės vertės mokestis padidintas 5 proc. punktais iki 25 proc., tačiau susilpnėjus paklausai kainų lygio tai nepadidino.
Rumunijos einamosios sąskaitos deficitas per pirmus aštuonis mėnesius buvo mažesnis dėl nusilpusios valiutos, mažesnio skolinimo ir vartojimo. Praėjusiais metais reitingų agentūra buvo įspėjusi, kad šalies einamosios sąskaitos deficitas gali pakenkti valiutos stabilumui. Tarptautinis valiutos fondas Rumunijai yra paskolinęs 20 mlrd. eurų deficitui dengti. Jis prognozuoja, kad einamosios sąskaitos deficitas šiemet sieks 5 proc. BVP, palyginti su 12,5 proc. praėjusiais metais. Rumunijos biržos indeksas BET antradienį smuko 0,64 proc.
Bulgarijos infliacijos lygis rugsėjį buvo mažiausias per daugiau nei dešimtmetį ir siekė 0,2 proc.
Infliacijos lygis sparčiai lėtėja dėl ekonomikos krizės. Antrą ketvirtį šalies ekonomika smuko 4,9 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet Bulgarijos ekonomika susitrauks 6,5 proc. Vakar Bulgarijos indeksas SOFIX , kaip ir kaimyninių šalių, smuko (0,87 proc.).
Žaliavos
Vakar „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje vėl kilo ir prekybos pabaigoje nafta kainavo daugiau nei 74 JAV dolerius už barelį. Akivaizdu, kad didėja rinkos dalyvių optimizmas, paremtas augančiais lūkesčiais dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo tempų. Vakar mėnesio naftos rinkos apžvalgą paskelbė OPEC, kuri taip pat pranešė pagerintą tiek šių, tiek ateinančių metų naftos paklausos prognozę. Organizacija tikisi, kad šiais metais naftos paklausa kris 1,4 mln. barelių, o 2010 m. jau išaugs 0,7 mln. barelių per dieną. Visgi OPEC pripažįsta, kad naftos produktų rinkos situacija dar yra ganėtinai sudėtinga, o tai rodo mažos naftos perdirbimo maržos ir vis dar augančios vidurinio distiliavimo produktų atsargos. Beje, kaip visada, laiku savo nuomonę išsako ir „Goldman Sachs", kurie vakar pareiškė, kad naftos kainos turi pralaužti 75 JAV dolerių už barelį ribą, o tam gali padėti prieš Kalėdas išaugsianti dyzelino paklausa. Beje, vakar JAV doleris vėl nusileido iki žemiausio šių metų taško didžiųjų valiutų atžvilgiu, o tai yra geras paskatinimas investuotojams nepalikti naftos rinkos artimiausiu metu. Reikėtų priminti, kad JAV energetikos administracija praėjusios savaitės atsargų pokyčių ataskaitą skelbs ne šiandien, kaip įprasta, o rytoj.
Aukso kaina vakar kilo ir buvo priartėjusi prie 1070 JAV dolerių už Trojos unciją, o šį taurųjį metalą brangti labiausiai skatino vėl rekordiškai šiais metais susilpnėjęs JAV doleris. Vis sunkiau darosi tikėti, kad artimiausiu metu dar gali daugėti optimistiškai dėl aukso kainos nusiteikusių investuotojų, tad dabartinė situacija vis labiau primena besiformuojantį burbulą, kuris turės bent truputį subliukšti.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito 2 proc., o tai yra pakankamai keista, pažvelgus į kitų žaliavų kainos pokyčius. Vario rinkoje vyko pelnų pasiėmimo procesas, nes šįryt skelbiami Kinijos vario importo duomenys. Tačiau jie truputį nustebino, nes šiandien ryte pranešta, kad Kinija rugsėjo mėn. įsivežė 399 tūkst. tonų vario, arba 23 proc. daugiau nei rugpjūčio mėn., nors buvo tikėtasi importo smukimo. Tai artimiausiu metu gali vėl paskatinti teigiamus šio metalo rinkos lūkesčius.
J&J ketvirčio pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 1,2 JAV dolerio ir viršijo prognozes (1,13 JAV dolerio), bet tai buvo pasiekta tik toliau mažinant išlaidas. Bendrovės įplaukos smuko 5,3 proc. ir neatitiko lūkesčių. Bendrovė prognozuoja, kad jos 2009 m. pelnas, kuris tenka vienai akcijai, turėtų svyruoti nuo 4,54 iki 4,59 JAV dolerio, palyginti su 4,55 dolerio prognoze. Nepaisydamos to, J&J akcijos pigo 2,5 proc.
Banko „Goldman Sachs" akcijos pigo 1,5 proc. po to, kai įtakinga analitikė Meredeth Whitney sumažino jo akcijų perspektyvą nuo teigiamos iki neutralios. Finansų sektoriaus įmonės „CIT Group" akcijos pigo 11,5 proc., bendrovės direktoriui informavus apie ketinimą šių metų pabaigoje atsistatydinti.
„Cisco Systems" ketina pirkti konkurentę „Starent Networks" už 2,9 mlrd. JAV dolerių. „Cisco" akcijos, paskelbus naujienas, pabrango 0,5 proc.
Po prekybos technologijų bendrovė „Intel" pranešė savo trečiojo ketvirčio veiklos rezultatus, kurie viršijo prognozes. Pelnas, tenkantis vienai akcijai, siekė 0,33 JAV dolerio, palyginti su 0,35 dolerio pernai ir 0,28 dolerio prognoze. įplaukos smuko 7,8 proc. iki 9,4 mlrd. JAV dolerių, bet viršijo prognozę - 9,06 mlrd. JAV dolerių.
Bendrovė taip pat pranešė, kad jos gaminamų mikroprocesorių paklausa yra nemenka ir ketvirtąjį metų ketvirtį tikimasi gauti 9,710,5 mlrd. JAV dolerių įplaukų, palyginti su 9,51 mlrd. JAV dolerių vidutine prognoze. Pelno marža turėtų siekti 59-65 proc., kai prognozė sudarė 56,7 proc. Bendrovės akcijos per prekybą po sesijos pabrango 5,2 proc.
Iždo obligacijų kainos šoktelėjo į viršų - 10 metų VVP pajamingumas sumažėjo nuo 3,32 iki 3,3 proc.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų indeksų reikšmės keliavo žemyn. Nuotaikos buvo nekokios tiek dėl pablogėjusio Vokietijos ir euro zonos investuotojų lūkesčių vertinimo, tiek dėl atskirų įmonių naujienų. Vokietijos investuotojų pasitikėjimo indeksas rodė rinkos dalyvius kamuojantį neapibrėžtumą. Indeksas spalio mėnesį netikėtai smuko nuo 57,7 iki 56, kai ekonomistai prognozavo 58,8 punkto reikšmę.
Atgarsio sulaukė ir žinos iš JAV, kur didžiausia pasaulio higienos ir sveikatos priežiūros priemonių gamintoja „Johnson&Johnson" paskelbė mažesnes, nei prognozuota, pajamas. Vakar nuvylė ir bankų sektorius. Autoritetinga analitikų grupė, vadovaujama Meredith Whithey, pranešė bloginanti banko „Goldman Sachs" rekomendaciją. Vakarų Europos bankų akcijos vakar pigo 0,83,3 proc. „Lloyds" akcijos kaina mažėjo dar 2,1 proc., kai tarp investuotojų pasklido gandas, kad bankui prireiks maždaug 2 mlrd. Svarų, kad „išsipirktų" iš vyriausybės paramos sistemos. Rinkų krypčiai pasidavė ir kitų sektorių įmonių akcijos - smuko ir farmacijos, ir energetikos bendrovių kainos.
D. Britanijos vartotojų kainų indeksas per rugsėjo mėnesį nepakito, ekonomistai tuo metu tikėjosi jį padidėsiant 0,3 proc. Kainoms augti vis dar trukdo didėjantis nedarbas, kuris silpnina vartojimą ir sąnaudų kainas. Anglijos bankas neseniai buvo išsakęs nuomonę, kad infliacija dar negreitai viršys siekiamą tikslą (t. y. 2 proc.), o žemiausia bazinė palūkanų norma gali išlikti iki pat 2011 metų. Nuogąstaujama, kad III ketv. D. Britanijos ūkis neaugs ir Anglijos bankui gali tekti išplėsti savo programą, skirtą didinti pinigų kiekį.
Azija
Japonijos centrinis bankas paliko galioti 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Banko atstovai teigė, kad ekonomika „pradėjo atsigauti", tačiau skatinamosios pinigų aplinkos jai vis dar reikia. 16 iš 17 „Bloomberg" apklaustų analitikų prognozuoja, kad nuliui artimos palūkanos bus pradėtos didinti tik 2010 m. pabaigoje. Namų ūkiai nusiteikę optimistiškiau. Pasitikėjimo indeksas rugsėjį pasiekė 40,5, tai yra 23 mėnesių aukštumas.
Kinija šįryt paskelbė rugsėjo mėn. užsienio prekybos duomenis, kurie turėjo nudžiuginti investuotojus. Šalies prekių eksportas praėjusį mėn. buvo 15,2 proc., o importas 3,5 proc. mažesnis nei prieš metus. Šie skaičiai geresni nei ekonomistų prognozės. Beje, užsienio prekyba rodo tam tikrus atsigavimo ženklus, nes dar rugpjūtį eksportas krito 23,4 proc., o importas - 17 proc. Taip pat po truputį ima stabilizuotis prekyba su JAV ir Europos Sąjungos valstybėmis.
Baltijos šalys
Europos Komijos komisaras Joaquinas Almunia vakar pareiškė Latvijos vyriausybės pastangas laikytis biudžetui iškeltų sąlygų vertinąs labai gerai. Pastaruoju metu Latvijos vyriausybė sulaukia daug kritikos tarptautiniu mastu dėl nesugebėjimo, neryžtingumo mažinti biudžeto deficito. Didindama mokesčius ir mažindama išlaidas Latvija iki 2012 metų biudžeto deficitą įsipareigojusi sumažinti 500 mln. latų.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos einamosios sąskaitos deficitas rugpjūtį sumažėjo, daugiausia dėl sparčiau, nei tikėtasi, smukusių importo apimčių. Pastarosios mažėjo nusilpus zlotui. Einamosios sąskaitos deficitas siekė 69 mln. eurų (tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu -1,1 mlrd. eurų). Lenkijos Vyriausybė tikisi, kad ekonomika šiemet augs 1 proc., taigi kad jai ir toliau pavyks išvengti recesijos. Lenkijos biržos indeksas WIG20 antradienį smuko 0,49 proc., o prekyba ir vėl buvo gan permaininga.
Rusijos indeksai vakar smuktelėjo pirmą kartą per pastarąsias septynias dienas. Antradienį krentant pramoninių metalų kainoms, indeksas MICEX smuko 2,7 proc. Stambiausios kasybos bendrovės „Norilsk Nikel", banko „VTB" ir naftos išgavėjos „Rosneft" akcijų kaina sumažėjo daugiau kaip 4 proc.
Rugsėjį Vengrijos metinė infliacija susitraukė nuo rugpjūtį buvusių 5 proc. iki 4,9 proc., kai „Bloomberg" apklaustų analitikų prognozių mediana siekė 5,2 proc. Tai antrasis mėnuo, kai stebima disinfliacija, t. y. lėtėjantys infliacijos tempai. Per rugsėjį vartotojų kainos sumažėjo 0,1 proc. Nuo liepos 1 d. šalies pridėtinės vertės mokestis padidintas 5 proc. punktais iki 25 proc., tačiau susilpnėjus paklausai kainų lygio tai nepadidino.
Rumunijos einamosios sąskaitos deficitas per pirmus aštuonis mėnesius buvo mažesnis dėl nusilpusios valiutos, mažesnio skolinimo ir vartojimo. Praėjusiais metais reitingų agentūra buvo įspėjusi, kad šalies einamosios sąskaitos deficitas gali pakenkti valiutos stabilumui. Tarptautinis valiutos fondas Rumunijai yra paskolinęs 20 mlrd. eurų deficitui dengti. Jis prognozuoja, kad einamosios sąskaitos deficitas šiemet sieks 5 proc. BVP, palyginti su 12,5 proc. praėjusiais metais. Rumunijos biržos indeksas BET antradienį smuko 0,64 proc.
Bulgarijos infliacijos lygis rugsėjį buvo mažiausias per daugiau nei dešimtmetį ir siekė 0,2 proc.
Infliacijos lygis sparčiai lėtėja dėl ekonomikos krizės. Antrą ketvirtį šalies ekonomika smuko 4,9 proc., o Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad šiemet Bulgarijos ekonomika susitrauks 6,5 proc. Vakar Bulgarijos indeksas SOFIX , kaip ir kaimyninių šalių, smuko (0,87 proc.).
Žaliavos
Vakar „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje vėl kilo ir prekybos pabaigoje nafta kainavo daugiau nei 74 JAV dolerius už barelį. Akivaizdu, kad didėja rinkos dalyvių optimizmas, paremtas augančiais lūkesčiais dėl pasaulio ekonomikos atsigavimo tempų. Vakar mėnesio naftos rinkos apžvalgą paskelbė OPEC, kuri taip pat pranešė pagerintą tiek šių, tiek ateinančių metų naftos paklausos prognozę. Organizacija tikisi, kad šiais metais naftos paklausa kris 1,4 mln. barelių, o 2010 m. jau išaugs 0,7 mln. barelių per dieną. Visgi OPEC pripažįsta, kad naftos produktų rinkos situacija dar yra ganėtinai sudėtinga, o tai rodo mažos naftos perdirbimo maržos ir vis dar augančios vidurinio distiliavimo produktų atsargos. Beje, kaip visada, laiku savo nuomonę išsako ir „Goldman Sachs", kurie vakar pareiškė, kad naftos kainos turi pralaužti 75 JAV dolerių už barelį ribą, o tam gali padėti prieš Kalėdas išaugsianti dyzelino paklausa. Beje, vakar JAV doleris vėl nusileido iki žemiausio šių metų taško didžiųjų valiutų atžvilgiu, o tai yra geras paskatinimas investuotojams nepalikti naftos rinkos artimiausiu metu. Reikėtų priminti, kad JAV energetikos administracija praėjusios savaitės atsargų pokyčių ataskaitą skelbs ne šiandien, kaip įprasta, o rytoj.
Aukso kaina vakar kilo ir buvo priartėjusi prie 1070 JAV dolerių už Trojos unciją, o šį taurųjį metalą brangti labiausiai skatino vėl rekordiškai šiais metais susilpnėjęs JAV doleris. Vis sunkiau darosi tikėti, kad artimiausiu metu dar gali daugėti optimistiškai dėl aukso kainos nusiteikusių investuotojų, tad dabartinė situacija vis labiau primena besiformuojantį burbulą, kuris turės bent truputį subliukšti.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar krito 2 proc., o tai yra pakankamai keista, pažvelgus į kitų žaliavų kainos pokyčius. Vario rinkoje vyko pelnų pasiėmimo procesas, nes šįryt skelbiami Kinijos vario importo duomenys. Tačiau jie truputį nustebino, nes šiandien ryte pranešta, kad Kinija rugsėjo mėn. įsivežė 399 tūkst. tonų vario, arba 23 proc. daugiau nei rugpjūčio mėn., nors buvo tikėtasi importo smukimo. Tai artimiausiu metu gali vėl paskatinti teigiamus šio metalo rinkos lūkesčius.