versija spausdinimui
(0)
Rugpjūtis Lietuvos bankų sistemoje išsiskyrė keliais nebūdingais ankstesniems mėnesiams pokyčiais, tačiau pastarieji neturėjo didesnės įtakos pagrindinėms šių metų tendencijoms. Paskolų portfelis sumažėjo nežymiai, bankų klientų elgsenoje dominuoja taupymas.
- Pažymėtina, kad, palyginti su ankstesniais mėnesiais, rugpjūtį bendrasis paskolų portfelis sumažėjo mažiausiai nuo šių metų pradžios – vos 45,4 mln. litų. Ir negalima teigti, kad portfelio traukimąsi kompensavo skolinimas valdžios institucijoms – nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 31 dienos skolų valdžios institucijoms portfelis sumažėjo 58,56 mln. litų iki 1,32 mlrd. litų.
- Malonus siurprizas bankų einamosiose sąskaitose – įmonės rugpjūtį į sąskaitas įliejo beveik milijardą litų naujų pinigų. Tai vienas ryškiausių įmonių likvidumo šuolių per porą metų, tačiau iš turimų duomenų kol kas sunku nustatyti šio reiškinio priežastis. Juolab, būtų neatsargu skelbti naujas tendencijas remiantis vieno mėnesio duomenimis.
- Tuo tarpu gyventojai savo ištekliais naudojosi intensyviau nei įprasta – indėlių iki pareikalavimo sumažėjo 593 mln. litų. Pastarasis pokytis paaiškinamas sezoniškumu, kuris buvo fiksuotas ir pernai – dauguma žmonių atostogauja rugpjūtį, todėl einamosios lėšos senka. Kitą vertus, terminuotųjų indėlių portfelį didino tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – bankų klientai sugeba taupyti nepaisant ekonominės situacijos.
- Bendras fizinių, juridinių asmenų, valdžios institucijų ir finansų institucijų indėlių portfelis rugpjūtį palyginti su liepa, išaugo 622 mln. litų iki 38,93 mlrd. litų.
- Rugpjūčio pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose laikė 23,45 mlrd. litų, įmonės – 11,23 mlrd. litų.
- Rugpjūtį neįvyko jokių ryškesnių pokyčių naujų būsto paskolų rinkoje (išduota už 72,49 mln. litų) ar išduodant vartotojiškas paskolas (22,12 mln. litų).
- Taigi, rugpjūtis pasižymėjo stabilumu, o staigų įmonių likvidumo padidėjimą tenka kol kas laikyti išimtimi, tikintis, kad tai taps tendencija per artimiausius mėnesius.
- Pažymėtina, kad, palyginti su ankstesniais mėnesiais, rugpjūtį bendrasis paskolų portfelis sumažėjo mažiausiai nuo šių metų pradžios – vos 45,4 mln. litų. Ir negalima teigti, kad portfelio traukimąsi kompensavo skolinimas valdžios institucijoms – nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio 31 dienos skolų valdžios institucijoms portfelis sumažėjo 58,56 mln. litų iki 1,32 mlrd. litų.
- Malonus siurprizas bankų einamosiose sąskaitose – įmonės rugpjūtį į sąskaitas įliejo beveik milijardą litų naujų pinigų. Tai vienas ryškiausių įmonių likvidumo šuolių per porą metų, tačiau iš turimų duomenų kol kas sunku nustatyti šio reiškinio priežastis. Juolab, būtų neatsargu skelbti naujas tendencijas remiantis vieno mėnesio duomenimis.
- Tuo tarpu gyventojai savo ištekliais naudojosi intensyviau nei įprasta – indėlių iki pareikalavimo sumažėjo 593 mln. litų. Pastarasis pokytis paaiškinamas sezoniškumu, kuris buvo fiksuotas ir pernai – dauguma žmonių atostogauja rugpjūtį, todėl einamosios lėšos senka. Kitą vertus, terminuotųjų indėlių portfelį didino tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys – bankų klientai sugeba taupyti nepaisant ekonominės situacijos.
- Bendras fizinių, juridinių asmenų, valdžios institucijų ir finansų institucijų indėlių portfelis rugpjūtį palyginti su liepa, išaugo 622 mln. litų iki 38,93 mlrd. litų.
- Rugpjūčio pabaigoje gyventojai bankų sąskaitose laikė 23,45 mlrd. litų, įmonės – 11,23 mlrd. litų.
- Rugpjūtį neįvyko jokių ryškesnių pokyčių naujų būsto paskolų rinkoje (išduota už 72,49 mln. litų) ar išduodant vartotojiškas paskolas (22,12 mln. litų).
- Taigi, rugpjūtis pasižymėjo stabilumu, o staigų įmonių likvidumo padidėjimą tenka kol kas laikyti išimtimi, tikintis, kad tai taps tendencija per artimiausius mėnesius.