versija spausdinimui
(0)
Antradienį JAV akcijų indeksai minėjo banko „Lehman Brothers" žlugimą, kuris lygiai prieš metus sukėlė pasaulinę finansų griūtį. Dėl to pasistūmėta į naują aukščiausią tašką per pastaruosius dvylika mėnesių. Prie to prisidėjo JAV centrinio banko (FED) vadovo Beno Bernankės komentarai, kad ūkio recesija greičiausiai baigėsi, ir rugpjūčio mėnesio mažmeninės prekybos apyvartos duomenys, kurie viršijo lūkesčius.
Pastarosiomis dienomis nenutrūkstantis akcijų rinkos optimizmo proveržis rodo, kad į ją plūsta prasidėjus raliui nespėtos įdarbinti lėšos. Dėl to investuotojai, baimindamiesi nepatekti į „atsigavimo traukinį", beatodairiškai perka akcijas, negalvodami, kad kiekvienas toks pakilimas neišvengiamai sulaukia korekcijos ir kad už bet kokią turto rūšį permokėti neverta.
Antradienio akcijų rinkos šuoliui „dirigavo" ciklinės finansų, pramonės ir žaliavų gamybos sektorių akcijos, kurios brango daugiausia.
FED vadovas B. Bernankė iš esmės pakartojo savo jau šiek tiek anksčiau išsakytus žodžius, jog labai tikėtina, kad ūkio nuosmukis priėjo pabaigą. Tačiau atsigavimo tempas kitąmet bus vangus, o ekonomika turėtų ilgai likti silpna.
JAV mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, ūgtelėjo 2,7 proc. Buvo prognozuojama, kad ji didės 1,9 proc. Liepos mėnesį šalies mažmeniniai pardavimai smuko 0,2 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo automobilių pardavimų padidėjimas 10,6 proc. dėl vyriausybės paramos programos, benzino kainų kilimas 5,1 proc. ir maisto brangimas 0,3 proc. Neskaitant jų efekto, pardavimai augo vos 0,6 proc., nors tai ir buvo pirmas ūgtelėjimas per pastaruosius šešis mėnesius. Kita vertus, augantis nedarbas, darbo užmokesčio augimo tempų lėtėjimas, neatsigaunanti kredito rinka ir mokesčių didinimas, kuris greičiausiai pakeis vyriausybės paramos programą, greičiausiai stabdys vartojimo atsigavimą ateityje.
Nepaisydamos šių naujienų, mažmeninės prekybos bendrovių akcijos pigo dėl prastesnių, nei tikėtasi, bendrovių „Best Buy" ir „Kroger" ketvirčio veiklos rezultatų. Jų akcijos pigo atitinkamai 5,1 ir 7,5 proc.
Bankas „Citigroup" pranešė norintis, kad JAV iždas parduotų per krizę mainais į 45 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą įsigytą 34 proc. banko akcijų paketą. Pagerėjus finansų rinkų situacijai, „Citigroup" ketina pritraukti privataus kapitalo pasiūlęs investuotojams naujų akcijų. Valstybės valdomo akcijų paketo pardavimas gali būti pradėtas jau spalio mėnesį ir truktų 6-8 mėnesius. „Bloomberg" teigimu, mokesčių mokėtojų pelnas iš šio sandorio siektų apie 9,7 mlrd. JAV dolerių. Paskelbus pranešimą banko akcijos pigo 9 proc.
Po prekybos buvo pranešta, kad programinės įrangos gamintoja „Adobe Systems" ketina už 1,8 mlrd. JAV dolerių įsigyti konkurentę „Omniture Inc.". Taip ketinama spręsti smunkančio bendrovės produktų „Photoshop" ir „Acrobat" pardavimo problemą.
Gamybos sektoriaus indeksas Empire State rugsėjį padidėjo nuo 12,1 iki 18,9 punkto ir rodo, kad pramonės sektoriaus atsigavimas įgauna pagreitį. Buvo prognozuojama, kad jis sieks 15 punktų.
Gamintojų kainų indeksas rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,7 proc., kai buvo tikėtasi, kad jis augs 0,8 proc. (liepą smuko 0,9 proc.). Metinis gamintojų kainų nuosmukio tempas sumažėjo nuo -6,8 proc. iki -4,3 proc. Tačiau bazinė infliacija, neskaitant energijos prekių ir maisto kainų, padidėjo vos 0,2 proc., kai liepą smuko 0,1 proc., o metinis augimo tempas smuko nuo 2,6 iki 2,3 proc.
Liepą verslo atsargos smuko 1 proc., birželį - 1,1 proc. Buvo tikimasi, kad jos sumažės 0,9 proc.
JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal" cituoja tyrimų grupę „Global Trade Alert", kad pasaulio šalių vyriausybės planuoja įvesti 130 įvairių protekcionistinių priemonių, įskaitant muitus, valstybės subsidijas, pagalbos fondus ir įvairius netarifinius apribojimus, nors viešai skelbia kovojančios su protekcionizmu.
„Global Trade Alert" ataskaitos duomenimis, diskriminuojančių prekybos sprendimų priimama šešis kartus daugiau negu sprendimų, kuriais siekiama liberalizuoti prekybą, o tarp protekcionistines priemones įvesti ketinančių šalių minimos JAV, Kinija, Pietų Afrika, Rusija, Japonija. Tikėtina, kad protekcionizmas gali sutrikdyti pasaulio ekonomikos atsigavimą. Prognozuojama, kad tarptautinės prekybos apimtys šiemet smuks 10 proc.
Vakarų Europa
Europos akcijų kainos kilo po netikėtai gerų JAV mažmeninės prekybos apyvartos rezultatų ir pagerėjus investuotojų pasitikėjimui Vokietijos ekonomika. Indeksas FTSEurofirst 300 .FTEU3 pakilo 0,4 proc. iki 995,16 punkto. Daugiausia brango bankų ir žaliavų gamybos bendrovių akcijos.
Investuotojų pasitikėjimas Vokietijos ekonomika rugsėjį padidėjo. Pasitikėjimo indeksas, kurį skelbia tyrimų institutas „ZEW", per mėnesį padidėjo nuo 56,1 iki 57,7 punkto. Buvo prognozuojama, kad indeksas paūgės iki 60 punktų.
Prancūzijos einamosios sąskaitos deficitas per liepos mėnesį sumažėjo 63,6 proc. Vartojimo kainų smukimas Prancūzijoje rugpjūtį sudarė 0,2 proc., nors analitikai prognozavo 0,4 proc. defliaciją. Palyginti su liepos mėnesiu, vartojimo kainos padidėjo 0,5 proc., kai prognozuota 0,3 proc.
Automobilių pardavimai Europoje rugpjūtį augo trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su 2008 metų rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 3 proc. Naujų automobilių pardavimai praėjusį mėnesį sparčiausiai augo Vokietijoje - 28,4 proc. Tam įtakos turėjo vyriausybių paskatos naujų automobilių pirkėjams. Dar liepą metinis pardavimų prieaugis siekė 2,8 proc. Vakarų Europos pardavimai padidėjo 7,8 proc., o naujų Europos Sąjungos (ES) šalių smuko 35,2 proc. Didžiausias pardavimų nuosmukis buvo užfiksuotas Vengrijoje (68,4 proc.) ir Rumunijoje (71,9 proc.).
Liepos mėnesio duomenimis, Vokietijos sportinių automobilių gamintojos „Porsche" pardavimai per metus sumažėjo 24 proc., tačiau į 2010 metus bendrovė teigia žvelgianti su atsargiu optimizmu.
Suomijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 6 proc., o kitąmet augs 0,3 proc. Šiemet nedarbas gali siekti 9 proc., o kitąmet nuo eksporto priklausančioje šalyje dar labiau augs ir gali pasiekti 10,5 proc.
Didžiosios Britanijos metinė infliacija rugpjūtį sudarė 1,6 proc. ir buvo mažesnė negu liepą, kai metinis vartojimo kainų prieaugis siekė 1,8 proc. Rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, vartojimo kainos paūgėjo 0,4 proc., kai prognozuota 0,3 proc.
Viena didžiausių Švedijos finansų grupių „Swedbank", siekdama atsisakyti vyriausybės finansinės paramos ir garantijų, ketina išplatinti investuotojams 15,1 mlrd. Švedijos kronų vertės naujų akcijų emisiją. Akcijas įsigyti pirmumo teisę turi dabartiniai akcininkai. Stambieji akcininkai akcininkų susirinkime įsipareigojo pasirašyti 46,6 proc. akcijų emisijos, o emisiją platinantis investicinių bankų konsorciumas pažadėjo garantuoti likusių 53,4 proc. akcijų išplatinimą.
Vidurio ir Rytų Europa
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) prognozuoja, kad Rytų Europos ekonomikų atsigavimą gali pristabdyti finansų sektoriaus problemos, įskaitant nepakankamą skaidrumą, dėl kurio mažėja pasitikėjimas regionu ir mažėja tarpbankinio kreditavimo srautai. Auganti Vakarų Europos paklausa turės teigiamos įtakos Rytų Europos šalims, bet ERPB ekonomistai neatmeta, kad finansų krizė Rytų Europoje gali pasikartoti, nes regiono bankininkystės sistemą vis dar kamuoja daug problemų. ERPB ekonomistai tvirtina, kad Europos valstybėms būtina atlikti griežtą bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o tų patikrų rezultatai turi būti skelbiami viešai. Taip būtų suteiktas pagrindas bankų veiklos skaidrumui ir pasitikėjimui, kuris padėtų atgaivinti tarpbankinio kreditavimo plėtrą ne tik Rytų, bet ir visoje Vakarų Europoje.
Čekijos pramonės prekių gamintojų kainos, laikomos ankstyvu infliacijos rodikliu, rugpjūčio mėnesį smuko devintą mėnesį iš eilės. Šįkart - 5,1 proc., daugiausia nuo 1991 m.
Čekijos biudžeto deficito augimas, pasak šalies Centrinio banko (CB) atstovo Pavelo Rezabeko, gali lemti CB sprendimą padidinti bazinę palūkanų normą, nors Čekija vis dar atsigauna iš recesijos. Pasak jo, didelis biudžeto deficitas gali neigiamai veikti Čekijos kaip šalies kreditingumą. Kitais metais biudžeto deficitas gali siekti 7,4 proc. BVP, daugiausia dėl sumažėjusių pajamų iš mokesčių. Antradienį Čekijos biržos prekyba vyko gan permainingai, o jai pasibaigus indekso reikšmė buvo 0,1 proc. mažesnė nei prekybai prasidedant.
Lenkijos metinė infliacija antrą mėnesį iš eilės viršijo Centrinio banko nustatytą tikslinę. Rugpjūtį infliacija siekė 3,7 proc., arba kiek daugiau nei liepą (3,6 proc.). Tai didina tikimybę, kad bazinės palūkanų normos mažinimo ciklas baigėsi. Lenkijos centrinio banko nustatyta didžiausia galima infliacijos riba - 3,5 proc. Infliacijos lygiui įtakos turėjo per pirmus tris metų mėnesius 11 proc. euro atžvilgiu atpigęs zlotas. Lenkijos biržos indeksas WIG 20 smuko 0,1 proc., o prekyba taip pat buvo permaininga.
Ukrainos mažmeninės prekybos apimtys nuo metų pradžios smuko 15,9 proc., pranešė šalies Statistikos departamentas. Bet investuotojams antradienį kur kas labiau rūpėjo kita naujiena -Ukraina anksčiau laiko išpirko 768 mln. Šveicarijos frankų (apie 1,75 mlrd. litų) obligacijų emisiją. 2006 m. gruodį šalis išleido 12 metų trukmės obligacijų emisiją, mokėjo 3,5 proc. metines palūkanas. Investuotojai turėjo teisę reikalauti išpirkti jų obligacijas po trejų metų ir šia teise pasinaudojo, tad obligacijų emisija rugsėjo 14 dieną buvo visiškai išpirkta.
Vakar abu Rusijos akcijų indeksai augo po 2,5 proc. Akcijų indeksas RTS per pastarąsias 7 prekybos sesijas išaugo 15,32 proc. Biržoje RTS akcijų kainų augimo lyderiais tapo „Sberbank" (+4,05 proc.) ir „Rosneft" (+8,85 proc.).
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje šoktelėjo, pasipylus teigiamoms naujienoms ir komentarams, susijusiems su didžiausios pasaulio ekonomikos JAV atsigavimu. Pirmąjį kainos šuolį vakar sukėlė paskelbti JAV mažmeninės prekybos rugpjūčio mėn. rezultatai, kurie stipriai viršijo ekonomistų lūkesčius ir suteikė vilties, kad augantis vartojimas netruks išvesti šalį iš susidariusios recesijos. Taip pat prisidėjo ir OPEC išleista mėnesio pasaulio naftos rinkos apžvalga, kurioje dar kartą pagerintos organizacijos prognozės dėl naftos suvartojimo šiais ir 2010 metais. Antrasis ir didesnis naftos kainos šuolis įvyko vėliau vakare, kai FED vadovas B. Bernankė garsiai pripažino, kad recesija JAV greičiausiai jau baigėsi. Tokie žodžiai paskatino naftos rinkos dalyvių optimizmą, kad atsigaunanti ekonomika natūraliai turi atgaivinti ir naftos produktų paklausą, o jai didėjant dar kiltų ir naftos kaina. Be to, vakar pigęs JAV doleris taip pat prisidėjo prie naftos kainos kilimo.
Šiandien daugiausia dėmesio reikėtų skirti po pietų JAV energetikos administracijos kas savaitę skelbiamai naftos atsargų pokyčių ataskaitai. Anot naujienų agentūros „Bloomberg" atliktos naftos ekspertų apklausos, laukiama 2,5 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų kritimo ir benzino atsargų išaugimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į mazuto ir dyzelio atsargas, kurių didesnis išaugimas galėtų lemti tam tikrą kainos korekciją.
Aukso kaina vakar šoktelėjo, kai dar kartą kitų valiutų atžvilgiu susilpnėjo JAV doleris. Kaina kilo aukščiau 1010 JAV dolerių už Trojos unciją. Ilgiau išliekanti didesnė nei 1000 JAV dolerių kaina gali atitolinti smarkesnę korekciją. Šiandien labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į rugpjūčio mėn. skelbiamą JAV vartotojų kainų indekso reikšmę, kuri parodys, ar ima teisintis į auksą investuojančių'ų lūkesčiai dėl infliacijos sugrįžimo į ekonomiką.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar pakilo daugiau nei 1 proc., tai gana nuosaikus kilimas, atsižvelgiant į tai, kad naujienų srautas, susijęs su vario perspektyvomis, buvo pakankamai optimistinis. B. Bernankės pripažinimas, kad recesija JAV, matyt, jau baigiasi, Niujorko „Empire" gamybos indekso šuolis, JAV dolerio silpnėjimas ir kiti veiksniai apskritai lėmė visų metalų brangimą. Vienintelės niūrios žinios - Londono metalų biržos sandėliuose nenutrūkstamai augančios vario atsargos. Vakar jos dar kartą padidėjo 2,8 tūkst. iki 322,55 tūkst. tonų, o tai rodo, kad metalo paklausa bent jau iš Kinijos ima lėtėti.
Pastarosiomis dienomis nenutrūkstantis akcijų rinkos optimizmo proveržis rodo, kad į ją plūsta prasidėjus raliui nespėtos įdarbinti lėšos. Dėl to investuotojai, baimindamiesi nepatekti į „atsigavimo traukinį", beatodairiškai perka akcijas, negalvodami, kad kiekvienas toks pakilimas neišvengiamai sulaukia korekcijos ir kad už bet kokią turto rūšį permokėti neverta.
Antradienio akcijų rinkos šuoliui „dirigavo" ciklinės finansų, pramonės ir žaliavų gamybos sektorių akcijos, kurios brango daugiausia.
FED vadovas B. Bernankė iš esmės pakartojo savo jau šiek tiek anksčiau išsakytus žodžius, jog labai tikėtina, kad ūkio nuosmukis priėjo pabaigą. Tačiau atsigavimo tempas kitąmet bus vangus, o ekonomika turėtų ilgai likti silpna.
JAV mažmeninės prekybos apyvarta rugpjūtį, palyginti su liepa, ūgtelėjo 2,7 proc. Buvo prognozuojama, kad ji didės 1,9 proc. Liepos mėnesį šalies mažmeniniai pardavimai smuko 0,2 proc. Daugiausia įtakos tam turėjo automobilių pardavimų padidėjimas 10,6 proc. dėl vyriausybės paramos programos, benzino kainų kilimas 5,1 proc. ir maisto brangimas 0,3 proc. Neskaitant jų efekto, pardavimai augo vos 0,6 proc., nors tai ir buvo pirmas ūgtelėjimas per pastaruosius šešis mėnesius. Kita vertus, augantis nedarbas, darbo užmokesčio augimo tempų lėtėjimas, neatsigaunanti kredito rinka ir mokesčių didinimas, kuris greičiausiai pakeis vyriausybės paramos programą, greičiausiai stabdys vartojimo atsigavimą ateityje.
Nepaisydamos šių naujienų, mažmeninės prekybos bendrovių akcijos pigo dėl prastesnių, nei tikėtasi, bendrovių „Best Buy" ir „Kroger" ketvirčio veiklos rezultatų. Jų akcijos pigo atitinkamai 5,1 ir 7,5 proc.
Bankas „Citigroup" pranešė norintis, kad JAV iždas parduotų per krizę mainais į 45 mlrd. JAV dolerių finansinę paramą įsigytą 34 proc. banko akcijų paketą. Pagerėjus finansų rinkų situacijai, „Citigroup" ketina pritraukti privataus kapitalo pasiūlęs investuotojams naujų akcijų. Valstybės valdomo akcijų paketo pardavimas gali būti pradėtas jau spalio mėnesį ir truktų 6-8 mėnesius. „Bloomberg" teigimu, mokesčių mokėtojų pelnas iš šio sandorio siektų apie 9,7 mlrd. JAV dolerių. Paskelbus pranešimą banko akcijos pigo 9 proc.
Po prekybos buvo pranešta, kad programinės įrangos gamintoja „Adobe Systems" ketina už 1,8 mlrd. JAV dolerių įsigyti konkurentę „Omniture Inc.". Taip ketinama spręsti smunkančio bendrovės produktų „Photoshop" ir „Acrobat" pardavimo problemą.
Gamybos sektoriaus indeksas Empire State rugsėjį padidėjo nuo 12,1 iki 18,9 punkto ir rodo, kad pramonės sektoriaus atsigavimas įgauna pagreitį. Buvo prognozuojama, kad jis sieks 15 punktų.
Gamintojų kainų indeksas rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,7 proc., kai buvo tikėtasi, kad jis augs 0,8 proc. (liepą smuko 0,9 proc.). Metinis gamintojų kainų nuosmukio tempas sumažėjo nuo -6,8 proc. iki -4,3 proc. Tačiau bazinė infliacija, neskaitant energijos prekių ir maisto kainų, padidėjo vos 0,2 proc., kai liepą smuko 0,1 proc., o metinis augimo tempas smuko nuo 2,6 iki 2,3 proc.
Liepą verslo atsargos smuko 1 proc., birželį - 1,1 proc. Buvo tikimasi, kad jos sumažės 0,9 proc.
JAV verslo dienraštis „The Wall Street Journal" cituoja tyrimų grupę „Global Trade Alert", kad pasaulio šalių vyriausybės planuoja įvesti 130 įvairių protekcionistinių priemonių, įskaitant muitus, valstybės subsidijas, pagalbos fondus ir įvairius netarifinius apribojimus, nors viešai skelbia kovojančios su protekcionizmu.
„Global Trade Alert" ataskaitos duomenimis, diskriminuojančių prekybos sprendimų priimama šešis kartus daugiau negu sprendimų, kuriais siekiama liberalizuoti prekybą, o tarp protekcionistines priemones įvesti ketinančių šalių minimos JAV, Kinija, Pietų Afrika, Rusija, Japonija. Tikėtina, kad protekcionizmas gali sutrikdyti pasaulio ekonomikos atsigavimą. Prognozuojama, kad tarptautinės prekybos apimtys šiemet smuks 10 proc.
Vakarų Europa
Europos akcijų kainos kilo po netikėtai gerų JAV mažmeninės prekybos apyvartos rezultatų ir pagerėjus investuotojų pasitikėjimui Vokietijos ekonomika. Indeksas FTSEurofirst 300 .FTEU3 pakilo 0,4 proc. iki 995,16 punkto. Daugiausia brango bankų ir žaliavų gamybos bendrovių akcijos.
Investuotojų pasitikėjimas Vokietijos ekonomika rugsėjį padidėjo. Pasitikėjimo indeksas, kurį skelbia tyrimų institutas „ZEW", per mėnesį padidėjo nuo 56,1 iki 57,7 punkto. Buvo prognozuojama, kad indeksas paūgės iki 60 punktų.
Prancūzijos einamosios sąskaitos deficitas per liepos mėnesį sumažėjo 63,6 proc. Vartojimo kainų smukimas Prancūzijoje rugpjūtį sudarė 0,2 proc., nors analitikai prognozavo 0,4 proc. defliaciją. Palyginti su liepos mėnesiu, vartojimo kainos padidėjo 0,5 proc., kai prognozuota 0,3 proc.
Automobilių pardavimai Europoje rugpjūtį augo trečią mėnesį iš eilės ir, palyginti su 2008 metų rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 3 proc. Naujų automobilių pardavimai praėjusį mėnesį sparčiausiai augo Vokietijoje - 28,4 proc. Tam įtakos turėjo vyriausybių paskatos naujų automobilių pirkėjams. Dar liepą metinis pardavimų prieaugis siekė 2,8 proc. Vakarų Europos pardavimai padidėjo 7,8 proc., o naujų Europos Sąjungos (ES) šalių smuko 35,2 proc. Didžiausias pardavimų nuosmukis buvo užfiksuotas Vengrijoje (68,4 proc.) ir Rumunijoje (71,9 proc.).
Liepos mėnesio duomenimis, Vokietijos sportinių automobilių gamintojos „Porsche" pardavimai per metus sumažėjo 24 proc., tačiau į 2010 metus bendrovė teigia žvelgianti su atsargiu optimizmu.
Suomijos vyriausybė prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 6 proc., o kitąmet augs 0,3 proc. Šiemet nedarbas gali siekti 9 proc., o kitąmet nuo eksporto priklausančioje šalyje dar labiau augs ir gali pasiekti 10,5 proc.
Didžiosios Britanijos metinė infliacija rugpjūtį sudarė 1,6 proc. ir buvo mažesnė negu liepą, kai metinis vartojimo kainų prieaugis siekė 1,8 proc. Rugpjūtį, palyginti su liepos mėnesiu, vartojimo kainos paūgėjo 0,4 proc., kai prognozuota 0,3 proc.
Viena didžiausių Švedijos finansų grupių „Swedbank", siekdama atsisakyti vyriausybės finansinės paramos ir garantijų, ketina išplatinti investuotojams 15,1 mlrd. Švedijos kronų vertės naujų akcijų emisiją. Akcijas įsigyti pirmumo teisę turi dabartiniai akcininkai. Stambieji akcininkai akcininkų susirinkime įsipareigojo pasirašyti 46,6 proc. akcijų emisijos, o emisiją platinantis investicinių bankų konsorciumas pažadėjo garantuoti likusių 53,4 proc. akcijų išplatinimą.
Vidurio ir Rytų Europa
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) prognozuoja, kad Rytų Europos ekonomikų atsigavimą gali pristabdyti finansų sektoriaus problemos, įskaitant nepakankamą skaidrumą, dėl kurio mažėja pasitikėjimas regionu ir mažėja tarpbankinio kreditavimo srautai. Auganti Vakarų Europos paklausa turės teigiamos įtakos Rytų Europos šalims, bet ERPB ekonomistai neatmeta, kad finansų krizė Rytų Europoje gali pasikartoti, nes regiono bankininkystės sistemą vis dar kamuoja daug problemų. ERPB ekonomistai tvirtina, kad Europos valstybėms būtina atlikti griežtą bankų sistemos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, o tų patikrų rezultatai turi būti skelbiami viešai. Taip būtų suteiktas pagrindas bankų veiklos skaidrumui ir pasitikėjimui, kuris padėtų atgaivinti tarpbankinio kreditavimo plėtrą ne tik Rytų, bet ir visoje Vakarų Europoje.
Čekijos pramonės prekių gamintojų kainos, laikomos ankstyvu infliacijos rodikliu, rugpjūčio mėnesį smuko devintą mėnesį iš eilės. Šįkart - 5,1 proc., daugiausia nuo 1991 m.
Čekijos biudžeto deficito augimas, pasak šalies Centrinio banko (CB) atstovo Pavelo Rezabeko, gali lemti CB sprendimą padidinti bazinę palūkanų normą, nors Čekija vis dar atsigauna iš recesijos. Pasak jo, didelis biudžeto deficitas gali neigiamai veikti Čekijos kaip šalies kreditingumą. Kitais metais biudžeto deficitas gali siekti 7,4 proc. BVP, daugiausia dėl sumažėjusių pajamų iš mokesčių. Antradienį Čekijos biržos prekyba vyko gan permainingai, o jai pasibaigus indekso reikšmė buvo 0,1 proc. mažesnė nei prekybai prasidedant.
Lenkijos metinė infliacija antrą mėnesį iš eilės viršijo Centrinio banko nustatytą tikslinę. Rugpjūtį infliacija siekė 3,7 proc., arba kiek daugiau nei liepą (3,6 proc.). Tai didina tikimybę, kad bazinės palūkanų normos mažinimo ciklas baigėsi. Lenkijos centrinio banko nustatyta didžiausia galima infliacijos riba - 3,5 proc. Infliacijos lygiui įtakos turėjo per pirmus tris metų mėnesius 11 proc. euro atžvilgiu atpigęs zlotas. Lenkijos biržos indeksas WIG 20 smuko 0,1 proc., o prekyba taip pat buvo permaininga.
Ukrainos mažmeninės prekybos apimtys nuo metų pradžios smuko 15,9 proc., pranešė šalies Statistikos departamentas. Bet investuotojams antradienį kur kas labiau rūpėjo kita naujiena -Ukraina anksčiau laiko išpirko 768 mln. Šveicarijos frankų (apie 1,75 mlrd. litų) obligacijų emisiją. 2006 m. gruodį šalis išleido 12 metų trukmės obligacijų emisiją, mokėjo 3,5 proc. metines palūkanas. Investuotojai turėjo teisę reikalauti išpirkti jų obligacijas po trejų metų ir šia teise pasinaudojo, tad obligacijų emisija rugsėjo 14 dieną buvo visiškai išpirkta.
Vakar abu Rusijos akcijų indeksai augo po 2,5 proc. Akcijų indeksas RTS per pastarąsias 7 prekybos sesijas išaugo 15,32 proc. Biržoje RTS akcijų kainų augimo lyderiais tapo „Sberbank" (+4,05 proc.) ir „Rosneft" (+8,85 proc.).
Žaliavos
Antradienį šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje šoktelėjo, pasipylus teigiamoms naujienoms ir komentarams, susijusiems su didžiausios pasaulio ekonomikos JAV atsigavimu. Pirmąjį kainos šuolį vakar sukėlė paskelbti JAV mažmeninės prekybos rugpjūčio mėn. rezultatai, kurie stipriai viršijo ekonomistų lūkesčius ir suteikė vilties, kad augantis vartojimas netruks išvesti šalį iš susidariusios recesijos. Taip pat prisidėjo ir OPEC išleista mėnesio pasaulio naftos rinkos apžvalga, kurioje dar kartą pagerintos organizacijos prognozės dėl naftos suvartojimo šiais ir 2010 metais. Antrasis ir didesnis naftos kainos šuolis įvyko vėliau vakare, kai FED vadovas B. Bernankė garsiai pripažino, kad recesija JAV greičiausiai jau baigėsi. Tokie žodžiai paskatino naftos rinkos dalyvių optimizmą, kad atsigaunanti ekonomika natūraliai turi atgaivinti ir naftos produktų paklausą, o jai didėjant dar kiltų ir naftos kaina. Be to, vakar pigęs JAV doleris taip pat prisidėjo prie naftos kainos kilimo.
Šiandien daugiausia dėmesio reikėtų skirti po pietų JAV energetikos administracijos kas savaitę skelbiamai naftos atsargų pokyčių ataskaitai. Anot naujienų agentūros „Bloomberg" atliktos naftos ekspertų apklausos, laukiama 2,5 mln. barelių žaliavinės naftos atsargų kritimo ir benzino atsargų išaugimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į mazuto ir dyzelio atsargas, kurių didesnis išaugimas galėtų lemti tam tikrą kainos korekciją.
Aukso kaina vakar šoktelėjo, kai dar kartą kitų valiutų atžvilgiu susilpnėjo JAV doleris. Kaina kilo aukščiau 1010 JAV dolerių už Trojos unciją. Ilgiau išliekanti didesnė nei 1000 JAV dolerių kaina gali atitolinti smarkesnę korekciją. Šiandien labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į rugpjūčio mėn. skelbiamą JAV vartotojų kainų indekso reikšmę, kuri parodys, ar ima teisintis į auksą investuojančių'ų lūkesčiai dėl infliacijos sugrįžimo į ekonomiką.
Vario kaina Londono metalų biržoje vakar pakilo daugiau nei 1 proc., tai gana nuosaikus kilimas, atsižvelgiant į tai, kad naujienų srautas, susijęs su vario perspektyvomis, buvo pakankamai optimistinis. B. Bernankės pripažinimas, kad recesija JAV, matyt, jau baigiasi, Niujorko „Empire" gamybos indekso šuolis, JAV dolerio silpnėjimas ir kiti veiksniai apskritai lėmė visų metalų brangimą. Vienintelės niūrios žinios - Londono metalų biržos sandėliuose nenutrūkstamai augančios vario atsargos. Vakar jos dar kartą padidėjo 2,8 tūkst. iki 322,55 tūkst. tonų, o tai rodo, kad metalo paklausa bent jau iš Kinijos ima lėtėti.