Tai paskatino dalies rinkos dalyvių sprendimą prieš nedarbo dieną atpirkti skolintas akcijas, kurios anksčiau buvo parduotos tikintis kainų korekcijos. Prekybos apyvartos buvo menkesnės, nei įprasta stebėti pastaruoju metu.
Vienas pagrindinių akcijų rinkos variklių buvo technologijų sektorius. Informacinių technologijų bendrovių „Intel" ir „Microsoft" akcijos brango atitinkamai 1,1 proc. ir 2,1 proc. „Intel" vadovas pareiškė, kad dėl netrukus rinkoje pasirodysiančios „Window's 7" operacinės sistemos daugelis verslo klientų turėtų padidinti išlaidas kompiuterinei įrangai. Puslaidininkių gamintojų sektoriaus indeksas PHLX Semiconductor pakilo 2,7 proc. Puslaidininkių įmonės „Novellus" akcijos brango 2,9 proc., įmonei pagerinus savo einamojo ketvirčio veiklos prognozes. Mikroschemų gamintojo „Rambus Inc." akcijų kaina pakilo 11,4 proc. pasklidus gandams, kad įmonę gali nupirkti „Samsung Electronics".
Tarp finansų sektoriaus įmonių daugiausiai brango hipotekos įmonių „Fannie Mae" ir „Freddie Mac" akcijos - atitinkamai 7,9 proc. ir 5,4 proc. Bendrovių akcijos vėl pradėjo atitikti Niujorko biržos listingo taisyklių reikalavimus, dėl to ūgtelėjo jų patikimumas ir patrauklumas investuotojams.
Darbo vietų skaičius ne žemės ūkyje JAV rugpjūtį sumažėjo 216 tūkst., arba mažiausiai šiemet ir mažiau, nei prognozuota analitikų - 230 tūkst. Patikslintais duomenimis, liepos mėnesį darbo vietų sumažėjo 276 tūkst., o ne 247 tūkst., kaip skelbta anksčiau.
Nedarbo lygis JAV, liepą siekęs 9,4 proc., rugpjūčio mėnesį pakilo iki 9,7 proc. ir buvo didžiausias nuo 1983 metų, nors analitikai spėjo, kad šis rodiklis ūgtels tik iki 9,5 proc. Nuo recesijos pradžios darbo vietų JAV sumažėjo apie 6,9 mln. - daugiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
„Reuters" agentūros žiniomis, G-20 šalių bloko finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai šeštadienį vykusiame susitikime Londone aptarė planus priversti bankus riboti rizikingą skolinimą ir apsisaugoti nuo didžiulių nuostolių, kurie buvo vieni pagrindinių pasaulinę finansų krizę nulėmusių veiksnių. Numatoma įpareigoti bankus sukaupti daugiau ir aukštesnės kokybės kapitalo, kuris veiktų kaip tam tikras saugumo buferis.
Taip pat susitarta dėl vadinamų'ų bankų „pasaulinių testamentų" sukūrimo, kad juos būtų galima saugiai uždaryti iškilus bankroto pavojui ir apsaugoti indėlininkus. Be to, planuojama susitarti dėl galimo bankų vadovams mokamų premijų „kepurių" dydžio, taip siekiant apriboti prisiimamą riziką.
Vakarų Europa
Tarptautinis valiutos fondas (^F) pagerino pasaulio ūkio plėtros šiais ir ateinančiais metais prognozes. Tikimasi, kad šiemet pasaulio ekonomika smuks 1,3 proc., o ne 1,4 proc., kaip prognozuota anksčiau. Kitąmet tikimasi augimo 2,9 proc., tuo tarpu anksčiau buvo prognozuojamas 2,5 proc. augimas. TVF skaičiavimais, išsivysčiusios ekonomikos šiemet susitrauks 3,7 proc., o ne 3,8 proc., kaip numatyta anksčiau, o 2010-ais metais augs 1 proc. vietoj anksčiau skelbtų 0,6 proc.
TVF vadovo Dominique'o Strauss-Kahno teigimu, pasaulio ekonomika pamažu atsigauna ir šalys turėtų pagalvoti apie savalaikį skatinimo priemonių stabdymą. Tačiau TVF manymu, atsigavimas nebus greitas, nedarbo lygis kitąmet vis dar augs, o galimos socialinės pasekmės kelia vis didesnį susirūpinimą. Nors tokios šalys kaip Prancūzija ir Vokietija techniškai jau įveikė nuosmukį, o besivystančių šalių, tokių kaip Kinija, atsigavimas atrodo dar stipresnis, problemos finansų sektoriuje išliko ar net padidėjo, ypač ten, kur bankų gelbėjimo programos nebuvo pabaigtos.
Kita vertus, Europos centrinio banko (ECB) vadovo Jeanas-Claude'o Trichet teigimu, dar per anksti skelbti finansų krizės pabaigą, o ECB taikomos neeilinės pinigų politikos priemonės dar nebus atšaukiamos, nes situacija dar nepagerėjo pakankmai. Neaišku, kiek atsigavimas bus patvarus, o finansų sektoriaus būklė išlieka trapi. ECB neatmeta dvigubos recesijos euro zonoje galimybės, o ūkio atsigavimas greičiausiai bus labai vangus. Didesnio pakilimo tikimasi tik labai trumpalaikėje perspektyvoje dėl laikinų veiksnių, tokių kaip paramos programos. Keletą ketvirčių augimas gali būti kiek didesnis už nulį, vėliau jis gali būti maždaug nulinis, o kai kuriais ketvirčiais plėtra vėl gali būti neigiama.
Penktadienį Europos akcijų rinkos pakilo į viršų po keturių nuosmukio dienų. FTSEurofirst 300 indeksas pasistiebė į viršų 1,3 proc., daugiausiai brango bankų ir kalnakasybos sektorių bendrovių akcijos.
Vokietijos paslaugų sektoriaus pardavimai antrąjį ketvirtį, palyginus su ankstesniais metais, sumažėjo 11 procentų. Antrąjį ketvirtį, lyginant su pirmuoju, viso paslaugų sektoriaus pardavimai smuktelėjo tik 1,6 procento.
Azija
Kinijos akcijų indeksas CSI300 šiandien kilo į viršų penktą dieną iš eilės, daugiausiai brango farmacijos ir finansų sektoriaus bendrovių akcijos. Antrą dieną besitęsiantį kilimą lėmė penktadienį paskelbti planai leisti užsienio investuotojams investuoti iki 1 mlrd. JAV dolerių į akcijų rinką - tai 25 proc. daugiau nei galima dabar. Be to, kai kuriems užsienio rinkos dalyviams bus sumažintas draudimo parduoti akcijas po jų įsigijimo laikotarpis. Tokių žingsnių ketinama imtis siekiant padidinti rinkos likvidumą bei pritraukti naujų lėšų, bet panašu, kad jos leis akcijų indeksams vėl toliau lipti į viršų nepaisant to, kad dauguma Kinijos akcijų yra vertinamos gana brangiai.
Baltijos šalys
Lietuvos statistikos departamento apklausų duomenimis, II ketv. Lietuvos nedarbo lygis sudarė 13,6 proc., t.y. buvo 1,7 proc. punkto didesnis nei I ketv. ir ženkliai viršijo 4,5 proc. lygį, matytą prieš metus. Ekonomikos recesija smukdė darbo rinką ir kitose šalyse. Latvijos nedarbo lygis II ketv. buvo 16,7 proc., Estijos -13,5 proc.
Estijos vartotojų kainų indeksas per rugpjūtį nepakito, tačiau buvo 0,9 proc. mažesnis palyginus su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Sparčiausiai, t.y. 6,2 proc. per metus, pigo transporto paslaugos. Maisto prekės ir nealkoholiniai gėrimai kainavo 5,7 proc. mažiau, o tarp labiausiai pigo pieno produktai ir švieži vaisiai bei daržovės.
Vidurio ir Rytų Europa
Penktadienį Serbijos centrinis bankas paliko galioti 12 proc. siekiančią bazinę palūkanų normą. Banko atstovo teigimu,trumpuoju laikotarpiu palūkanų karpymas pasiekė ribą, nebent įvyktų nenumatytų pokyčių.Prognozuojama, kad metų pabaigoje infliacija bus 9 proc., taigi tilps į tikslinį 8-9 proc. rėžį.
Rusijos finansų ministras pareiškė, kad 2012 m. šalies BVP pasieks laikotarpio prieš krizę lygį, o šių metų III ketvirtis bus Rusijos išėjimo iš recesijos laikotarpis. Penktadienį Rusijos indeksai stiebėsi į viršų. Pastebėtinas pastaruoju metu didelis susidomėjimas „Sberbank" akcijomis. Prekyba šio banko akcijomis sudarė daugiau nei pusę indekso MICEX apyvartos.
Lenkijos ekonomika, pasak šalies Finansų ministerijos, šiemet turėtų augti 0,9 proc., o 2010 metais - 1,2 proc. Pasak finansų ministro, būtų kvaila toliau laikytis nuomonės, kad šalies BVP kitais metais augs tik 0,5 proc., nes jau žinoma, kad šiemet ekonomika augs ne mažiau kaip 0,7 proc. Be to, vieningai sutariama, kad kiti metai ne tik Lenkijos, bet ir viso pasaulio ekonomikai bus geresni nei šie. Vis tik, norint pasiekti šį augimą kitais metais numatytas beveik dvigubai didesnis nei šiemet biudžeto deficitas (52,2 mlrd. zlotų). Ministerija taip pat daugiau nebediskutuoja dėl Europos Komisijos prognozės, kad šiemet biudžeto deficitas sieks 6,6 proc. nuo BVP. Lenkijos biržos indeksas WIG20 penktadienį smuko 0,2 proc., daugiausia dėl pramonės, naftos ir dujų bei finansų sektorių akcijų pigimo.
Čekijos ekonomika kitais metais, pasak Ministro Pirmininko Jano Fischerio, augs nuo 0,3 proc. iki 0,5 proc. Liepos mėnesį šalies finansų ministerija prognozavo, kad ekonomika šiemet smuks 4,3 proc., o kitais metais augs 0,3 proc. Pasak J. Fischerio, Čekijos ekonomika yra santykinai atspari ekonomikos nuosmukiui, nes turi sveiką bankų ir finansų sektorių be jokio „toksiško" turto. Čekijos biržos indeksas PX augo 1,29 proc., o labiausiai brango nekilnojamojo turto sektoriuje dirbanti bendrovė „ECM".
Rumunijos metinis atlyginimų augimas liepą mažėjo, nes Vyriausybė įšaldė viešojo sektoriaus atlyginimus, o privačios įmonės toliau atleidinėjo darbuotojus. Liepą lyginant su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu vidutinis atlyginimas augo 6,3 proc. iki 1390 lėjų (apie 1130 litų). Rumunijos Vyriausybė, praėjusiais metais viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus padidinusi 20 proc., šiemet juos įšaldė vykdydama 20 mlrd. eurų Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paramos teikimo šaliai sąlygas. Vyriausybė taip pat nebemokės už viršvalandžius ir visus tarnautojus vers eiti 10 dienų nemokamų atostogų. Taip siekiama sumažinti biudžeto deficitą iki 7,3 proc. BVP, kaip reikalauja TVF. Antrąjį šių metų ketvirtį Rumunijos ekonomika smuko 8,7 proc., o nedarbo lygis ūgtelėjo iki 6,3 proc.
Žaliavos
Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją šviesiosios „WTI" naftos ateities sandorių kaina „NYMEX" biržoje sugebėjo pasipriešinti augančiai nerimo nuotaikai naftos rinkoje ir jai pavyko po keturių dienų pertraukos pasiekti teigiamą dienos prieaugį. Visgi prekybos metu kaina buvo nusiritusi beveik iki 67 JAV dolerių už barelį, paskelbus apie rekordinį JAV nedarbo lygį rugpjūčio mėn., bet vėliau ji atsistatė. Prie to prisidėjo ir augę akcijų kursai bei didžiųjų valiutų atžvilgiu stipriai smukęs JAV doleris. Šią savaitę daugiausiai dėmesio bus skirta rugsėjo 9-ą'ą vyksiančiam OPEC susirinkimui Vienoje, kuriame organizacijos narės aptars esamą naftos rinkos padėtį ir priims sprendimą dėl tolimesnių veiksmų naftos gavybos kiekių klausimu. Visi 26 naujienų agentūros „Bloomberg" apklausti naftos rinkos ekspertai tvirtina, kad OPEC paliks galioti tas pačias kvotas, kurios buvo nustatytos dar 2008 m. gruodžio mėn. ir siekia 24,845 mln. barelių per dieną. Daugiausiai dėmesio susirinkime gali būti skirta aiškinimuisi, kodėl kai kurios šalys nesilaiko nustatytų kvotų ir šitaip silpnina viso kartelio įtaką. Beje, vakar Brazilijos, kuri yra gavusi kvietimą prisijungti prie OPEC, prezidentas kategoriškai atmetė šalies galimybę artimiausiu metu prisijungti prie šios organizacijos, nes jis nori, kad valstybė būtų naftos produktų, o ne žaliavinės naftos eksportuotoja. Šiandien dėl nedarbo dienos nedirbs „NYMEX" pagrindinė prekybos salė, tad tikėtinas pasyvumas prekyba „WTI" naftos ateities sandoriais.
Aukso kaina penktadienį augo ketvirtą dieną iš eilės, o dienos metu ji svyravo nuo 985 iki 995 JAV dolerių už Trojos unciją. Praėjusi savaitė buvo labai įdomi aukso rinkoje, nes susiformavo mažas trumpalaikis šio metalo kainos burbulas, kuris per trumpą laiką išpūtė kainą daugiau nei 40 JAV dolerių. Pakilimui nebuvo didesnių fundamentalių pokyčių aukso rinkoje, tad daugiausiai prie aukso šuolio prisidėjo spekuliantai ir trumpųjų pozicijų uždarinėjimas. Be to, prisijungė ir trumpalaikiai investuotojai, kurie, nenorėdami praleisti progos, greitai skubėjo įeiti į aukso rinką. Tą geriausiai atspindėjo stipriai išaugęs aukso kiekis biržose prekiaujamuose fonduose. Tačiau penktadienį jis didžiausiame fonde „SPDR Gold" sumažėjo 0,38 tonomis. Nereiktų nustebti, kad padidėjęs pardavėjų noras fiksuoti pelną gali privesti prie stipresnės aukos kainos korekcijos.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį šiek tiek ūgtelėjo, nepaisant to, kad nedarbo lygis JAV rugpjūtį šoktelėjo į viršų, o tai rodo, kad ekonomikos atsigavimas gali užsitęsti pakankamai ilgai. Prie vario kainos padidėjimo prisidėjo ir kitų valiutų atžvilgiu pabrangęs JAV doleris bei išaugę akcijų kursai. Beje, vario atsargos Londono metalų biržos sandėliuose penktadienį dar kartą išaugo 1,85 tūkst. tonų ir jau siekė 308,2 tūkst. tonų, o tai rodo, kad gerokai sumažėjo šio metalo pirkimas iš Kinijos, tad vario gamintojai yra priversti laikinai didinti savo atsargas biržos sandėliuose. Kinijos pirkimų sulėtėjimą parodo ir tai, kad labiausiai atsargos auga Pietų Korėjos sandėliuose, iš kurių paprastai Kinija įsiveža trūkstamą metalą.