versija spausdinimui
(0)
Trys Baltijos šalys, t.y. Estija, Latvija ir Lietuva, kurios susiduria su didžiausia ekonomikos recesija visoje Europos sąjungoje, anot Nordea banko analitikų patirs didesnį nuosmukį šiais metais, nei jie anksčiau prognozavo, kadangi šių šalių vyriausybių taupymo programos dar labiau prislopins vartojimą Baltijos šalyse.
Nordea banko analitikai prognozuoja, kad per šiuos metus labiausiai ekonominės krizės iš Baltijos šalių paliesta Latvijos ekonomika susitrauks net 18 procentų, tuo tarpu kai dar šių metų birželį minimo banko analitikai šiai šaliai prognozavo tik 16 procentų bendrojo vidaus produkto nuosmukį per šiuos metus. Lietuvai minimo banko analitikai prognozuoja per šiuos metus 16 procentų ekonomikos kritimą, nors anksčiau buvo tikėtasi mažesnio, t.y. 14 procentų ekonomikos smukimo. Na o Estijos ekonomikos kritimo prognozė buvo padidinta nuo 13 iki 14 procentų.
Kol kas Latvija išlieka vienintelė iš trijų Baltijos regiono šalių, kuri kreipėsi paskolos į Tarptautinį Valiutos fondą ir Europos sąjungą. Priminsime, kad Latvijai minimos organizacijos praėjusių metų pabaigoje sutiko paskolinti 7.5 mlrd. eurų. Visai nesenai kaip reali kandidatė kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą paramos buvo minima ir Lietuva, tačiau pagerėjus bendroms pasaulinėms nuotaikoms, ir atsiradus geresnėms skolinimosi galimybėms tarptautinėse rinkose, Lietuvos valdžios atstovai bent kol kas nesvarsto galimybės kreiptis paramos į Tarptautinį Valiutos fondą.
Trys Baltijos regiono šalys per pastaruosius metus patyrė labai staigų ir didelį ekonomikos nuosmukį, kuomet sustojo iki tol jų augimą užtikrinęs kreditavimas. Visų trijų šalių vyriausybės bandydamos užlopyti biudžeto skyles ir atgauti prarastą savo šalių ekonomikų konkurencingumą nutarė pasirinkti biudžeto išlaidų ir algų mažinimo bei mokesčių kėlimo kelią, atsisakydamos galimo savo nacionalinių valiutų devalvavimo scenarijaus.
Šiuo metu tiek litas, tiek Estijos krona yra pririšti prie euro kurso ir nesvyruoja laisvai jo atžvilgiu, tuo tarpu Latvijos latas euro atžvilgiu svyruoja labai siaurame diapazone, t.y. svyravimas taip pat yra apribotas. Mokesčių pakėlimas ir biudžeto išlaidų bei algų mažinimas labai skaudžiai atsiliepė Baltijos šalių vartotojams, kadangi sumažėjo jų realios pajamos ir todėl jie ėmė labiau taupyti ir mažiau pirkti bei išlaidauti. Sumažėjusi paklausa šiose šalyse smogė taip pat pastebimai ir verslui.
Nordea banko analitikai prognozuoja, kad visoms trims Baltijos šalims euro nepavyks išsivesti anksčiau nei 2013 metais, dėl ir toliau išliksiančių didelių jų biudžetų deficitų.
Šio banko atstovai prognozuoja, kad tiek Latvijos, tiek Estijos bei Lietuvos ekonomikos ir toliau smuks ir ateinančiais metais, tiesa kritimas bus kur kas mažesnis, po įspūdingo bei rekordinio šių metų pirmojo pusmečio ir prognozuojamo metinio driokstelėjimo žemyn.
Anot Nordea banko analitikų daugiausiai kitais metais smuktels Lietuvos ekonomika, kuriai prognozuojamas keturių procentų susitraukimas, Latvijos bendrasis vidaus produktas prognozuoja, kad smuktels dar trim procentais, na o mažiausiai tarp Baltijos šalių turėtų kristi kitais metais Estijos ekonomika, kur kritimas sudarys tik 2.5 procentus. Baltijos regiono šalių ekonomikų tolesnį smukimą kitais metais lems ir toliau išliksianti smukusi vidaus paklausa, kurią nesugebės kompensuoti atsigaunantis šių šalių eksportas.
Nordea banko analitikai prognozuoja, kad per šiuos metus labiausiai ekonominės krizės iš Baltijos šalių paliesta Latvijos ekonomika susitrauks net 18 procentų, tuo tarpu kai dar šių metų birželį minimo banko analitikai šiai šaliai prognozavo tik 16 procentų bendrojo vidaus produkto nuosmukį per šiuos metus. Lietuvai minimo banko analitikai prognozuoja per šiuos metus 16 procentų ekonomikos kritimą, nors anksčiau buvo tikėtasi mažesnio, t.y. 14 procentų ekonomikos smukimo. Na o Estijos ekonomikos kritimo prognozė buvo padidinta nuo 13 iki 14 procentų.
Kol kas Latvija išlieka vienintelė iš trijų Baltijos regiono šalių, kuri kreipėsi paskolos į Tarptautinį Valiutos fondą ir Europos sąjungą. Priminsime, kad Latvijai minimos organizacijos praėjusių metų pabaigoje sutiko paskolinti 7.5 mlrd. eurų. Visai nesenai kaip reali kandidatė kreiptis į Tarptautinį Valiutos fondą paramos buvo minima ir Lietuva, tačiau pagerėjus bendroms pasaulinėms nuotaikoms, ir atsiradus geresnėms skolinimosi galimybėms tarptautinėse rinkose, Lietuvos valdžios atstovai bent kol kas nesvarsto galimybės kreiptis paramos į Tarptautinį Valiutos fondą.
Trys Baltijos regiono šalys per pastaruosius metus patyrė labai staigų ir didelį ekonomikos nuosmukį, kuomet sustojo iki tol jų augimą užtikrinęs kreditavimas. Visų trijų šalių vyriausybės bandydamos užlopyti biudžeto skyles ir atgauti prarastą savo šalių ekonomikų konkurencingumą nutarė pasirinkti biudžeto išlaidų ir algų mažinimo bei mokesčių kėlimo kelią, atsisakydamos galimo savo nacionalinių valiutų devalvavimo scenarijaus.
Šiuo metu tiek litas, tiek Estijos krona yra pririšti prie euro kurso ir nesvyruoja laisvai jo atžvilgiu, tuo tarpu Latvijos latas euro atžvilgiu svyruoja labai siaurame diapazone, t.y. svyravimas taip pat yra apribotas. Mokesčių pakėlimas ir biudžeto išlaidų bei algų mažinimas labai skaudžiai atsiliepė Baltijos šalių vartotojams, kadangi sumažėjo jų realios pajamos ir todėl jie ėmė labiau taupyti ir mažiau pirkti bei išlaidauti. Sumažėjusi paklausa šiose šalyse smogė taip pat pastebimai ir verslui.
Nordea banko analitikai prognozuoja, kad visoms trims Baltijos šalims euro nepavyks išsivesti anksčiau nei 2013 metais, dėl ir toliau išliksiančių didelių jų biudžetų deficitų.
Šio banko atstovai prognozuoja, kad tiek Latvijos, tiek Estijos bei Lietuvos ekonomikos ir toliau smuks ir ateinančiais metais, tiesa kritimas bus kur kas mažesnis, po įspūdingo bei rekordinio šių metų pirmojo pusmečio ir prognozuojamo metinio driokstelėjimo žemyn.
Anot Nordea banko analitikų daugiausiai kitais metais smuktels Lietuvos ekonomika, kuriai prognozuojamas keturių procentų susitraukimas, Latvijos bendrasis vidaus produktas prognozuoja, kad smuktels dar trim procentais, na o mažiausiai tarp Baltijos šalių turėtų kristi kitais metais Estijos ekonomika, kur kritimas sudarys tik 2.5 procentus. Baltijos regiono šalių ekonomikų tolesnį smukimą kitais metais lems ir toliau išliksianti smukusi vidaus paklausa, kurią nesugebės kompensuoti atsigaunantis šių šalių eksportas.