versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį didžiausi JAV akcijų indeksai prekybos sesiją baigė skirtingai: Dow Jones Industrial prekybos pabaigoje sugebėjo pasiekti teigiamą grąžą, o S&P 500 pasiliko nusidažęs raudona spalva. Pačioje prekybos sesijos pradžioje akcijų indeksai kilo Tarptautiniam valiutos fondui pakoregavus šių ir ateinančių metų pasaulio ekonomikos vystymosi tempus. Fondo atstovai prognozuoja kad pasaulio ekonomika 2009 m smuks 1,4 proc., kitais metais ji turėtų atsigauti 2,5 proc., arba 0,6 proc. punkto daugiau nei balandžio mėn. prognozėmis.
Tačiau nerimas dėl pradedamų skelbti bendrovių 2009 m. I pusm. finansinių rezultatų prekybos viduryje gerokai nustūmė akcijų indeksus žemyn. Niujorko akcijų biržoje vakar atpigo 65 proc., o brango vos 32 proc. visų įmonių akcijų. Daugiausia pakilo vartojimo paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių bendrovių akcijos, o tipriausią nuosmukį patyrė telekomunikacijų ir finansų, o sektoriaus bendrovės. Vakar Niujorko akcijų biržos prekyba buvo aktyviausia per pastarąsias septynias dienas, tačiau vis vien mažesnė, palyginus su pastarųjų 12 mėn. vidurkiu.
Uždarius prekybą pirmoji iš indekso Dow Jones Industrial atstovių 2009 m. II ketv. rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa“. Duomenys viršijo analitikų lūkesčius, tačiau bendrovė jau trečią ketvirtį iš eilės dirbo nuostolingai. Praėjusį ketv. „Alcoa“ dėl kritusių aliuminio kainų patyrė 454 mln. JAV dolerių nuostolį, kai praėjusių metų atitinkamą ketv. ji buvo uždirbusi 546 mln. JAV dolerių grynojo pelno. Bendrovės pardavimų pajamos krito 41 proc, o prie jų smukimo prisidėjo ir daug mažesni aliuminio pardavimai, nes tokios pramonės šakos kai aeronautika, lėktuvų pramonė, statybos vangiai pirko šį metalą. Geresnius, nei tikėjosi analitikai, rezultatus bendrovei pasiekti padėjo jos vykdyta griežta sąnaudų mažinimo politika. Bendrovė pripažino, kad šiuo metu aliuminio pramonė išgyvena didžiausią nuosmukį savo istorijoje Tačiau panašu, kad metalo gamintojams ir 2009 m II pusm bus sudėtingas, nes kol kas mažai ženklų, kad greitu laiku atsigautų daugiausia aliuminio sunaudojančios pramonės šakos.
Vakar taip pat buvo paskelbtas gana įdomus rodiklis - gegužės mėn vartojimo paskolų pokytis Gegužės mėn JAV vartojimo paskolų dydis sumažėjo 3 23 mlrd JAV dolerių iki 2 52 trilijonų JAV dolerių nors buvo prognozuota kad kreditas kris 8 8 mlrd JAV dolerių Vartojimo paskolų suma mažėja jau keturis mėnesius iš eilės tačiau tai nekelia nuostabos nes augant nedarbo lygiui žmonės linkę mažiau vartoti ir skolintis lėšų pirkiniams.
10 metų JAV iždo VVP pajamingumas smuko iki žemiausio lygmens per pastarąsias septynias savaites Tai lėmė vakar vykęs įspūdingas aukcionas kuriame 10 metų trukmės 19 mlrd JAV dolerių vertės iždo VVP paklausa viršijo pasiūlą 3 28 karto Toks santykis buvo didžiausias nuo 1995 metų o tai rodo milžinišką susidomėjimą šiais VVP nors JAV iždas beveik kasdien platina didžiulių sumų skolos vertybinių popierių Kitos valstybės tokios kaip Vokietija ar Jungtinė Karalystė susiduria su problemomis norėdamos išplatinti visas obligacijų emisijas tačiau JAV šių sunkumų kol kas visai nepatiria.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai krito jau penktą prekybos sesiją iš eilės Šiuo metu į akcijų rinkas yra grįžęs nerimas dėl ekonomikos atsigavimo ir jo tvarumo Tai pat investuotojai jau ima ruoštis II ketv įmonių veiklos rezultatų skelbimo maratonui kuris turės daug įtakos biržų prekybos krypčiai Vakar vykusiame G 8 susitikime buvo susirūpinta kad pasaulio ekonomikai gali nepavykti greitai atsigauti Vakar daugiausia smuko bankų akcijų kainos - 1 9-8 7 proc Pinganti nafta ir OPEC pesimistinės prognozės dėl naftos paklausos atsigavimo lėmė ir naftos bendrovių akcijų nuosmukį Tokios naftos įmonės kaip Royal Dutch Shell“, Total“, Repsol“ ir StatoilHydro“, , Reuters „ “ duomenimis pigo 0 6-1 7 proc Tiesa rinkose tvyrant nerimui buvo sugrįžta prie gynybiniais“ laikomų sektorių įmonių akcijų Neblogai vakar sekėsi farmacijos įmonėms - GlaxoSmithKline“, Roche“ ir Novartis“ Reuters“ duomenimis, brango 0,6-1,5 proc.
Gegužės mėnesio Vokietijos pramonės gamybos duomenys maloniai nustebino ekonomistus. Šalies pramonė per mėnesį paaugo 3,7 proc. kai prognozuota 0,5 proc. Taip smarkiai Vokietijos pramonės produkcija nebuvo augusi bene 16 metų. Metinis smukimas nors mažesnis nei prognozuota vis dar buvo didelis – 17,9 proc. Tokia gera mėnesio statistika, žinoma, suteikė ekonomistams pagrindo džiūgauti dėl galbūt imančios atsigauti ekonomikos. Tačiau vis dar trūksta rimtesnių ir tvirtesnių įrodymų, kad toks atsigavimas yra ilgalaikės tendencijos pradžia.
Vakar patikslintais euro zonos I ketv. BVP duomenimis, regiono ekonomika per ketvirtį smuko 2,5 proc. ir 4,9 proc. per metus. Tai didžiausias euro zonos ūkio nuosmukis nuo tada, kai statistika buvo pradėta rinkti 1995 metais. BVP smukimą lėmė ir 4,1 proc. kritusios investicijos, ir 8,8 proc. sumažėjęs eksportas.
Azija
Japonijos akcijų rinka neigiamus nuostolius fiksuoja septintą dieną iš eilės – tai lemia stiprėjanti jena, kuri kenkia eksportuotojams, baimė dėl ekonomikos atsigavimo trapumo ir pavienės nepalankios bendrovių žinutės. Pusę pardavimų Šiaurės Amerikoje gaunanti „Honda Motor” šįryt pigo 2,5 proc., elektroninių prekių prekybos tinklo „Bic Camera”, paskelbusio apie daugiau nei perpus sumažėjusį devynių mėnesių pelną, kursas sumažėjo 4,7 proc. Ta pačia kryptimi judėjo ir šešto pagal dydį šalies banko „Chuo Mitsui Trust Holdings” akcijos – 3,3 proc. sumažėjimą lėmė pasirodžiusi naujiena, kad vyriausybė ketina nurodyti bankui pagerinti veiklą.
Lotynų Amerika
Čilės centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc. – rodo „Bloomberg“ analitikų apklausa. Čilės centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino daugiau nei bet kuris kitas pasaulio centrinis bankas – dar šiais metais ji siekė 7,5 proc. Pagrindo mažinti bazinę palūkanų normą suteikia gana smarkiai krentanti infliacijos norma – nuo 9,9 proc. spalį iki 1,9 proc. birželį. Ekspansinės pinigų politikos motyvas – siekis atgaivinti jau 7 mėnesius iš eilės smunkančią ekonomiką. Čilės ekonomikai ypač daug įtakos turi kritusios vario kainos, mat šalis bene daugiausia išgauna ir eksportuoja šį metalą.
Baltijos šalys
Latvijos vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį smuko 0,5 proc., kai gegužę sumažėjo 0,4 proc. Metinė infliacija, skirtingai nei vakar duomenis paskelbusios Estijos, vis dar tebėra teigiama ir siekia 3,7 proc. Visų trijų Baltijos šalių kainos nustojo augti dėl šalių ekonomikų sąstingio. Augantis nedarbas ir mažėjanti produkcija lemia vartotojų perkamosios galios mažėjimą. O tai nebesudaro prielaidų pardavėjams palaikyti kainas.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos naftos ir dujų monopolija „Naftogaz“ sumokėjo Rusijai 300 mln. JAV dolerių už 1,1 mlrd. tūkstančių kubinių metrų dujų ir paprašė triskart didesnio tiekimo liepos mėnesį. Prašymą galima sieti su tuo, kad III ketvirtį Ukraina gaus dujų už gerokai mažesnę kainą (27 proc.). Taip bendrovė bandys užpildyti per žiemą aptuštėjusias požemines dujų talpyklas.
Ukrainos vyriausybė įsipareigojo Tarptautiniam valiutos fondui 2009 m. išlaikyti žemesnę nei 13 proc. metinę infliaciją. Pamenant tai, kad vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį paaugo 1,1 proc., arba 15 proc. per metus, tai nėra labai jau lengvas uždavinys. Kita vertus, birželis buvo pirmasis mėnuo po ilgokos pertraukos, kai infliacijos tempai išaugo, o ir Ukrainos vyriausybė šiais metais tikisi žemesnės nei 9,5 proc. infliacijos.
Žaliavos
Vakar JAV energetikos departamentas paskelbė, kad šalies naftos atsargos per pastarąją savaitę, kuri baigėsi liepos 3 d., sumažėjo 2,9 mln. iki 347,3 mln. barelių, o benzino atsargos išaugo 1,9 mln. iki 213,1 mln. barelių. „Bloomberg“ analitikų apklausos duomenimis, buvo tikimasi, kad benzino atsargos augs 900 tūkst. barelių. Distiliatų atsargos išaugo dar daugiau – 3,74 mln. iki 158,7 mln. barelių. Mazuto, dyzelio ir kitų distiliuotų naftos produktų atsargos išaugo iki aukščiausio nuo 1985 metų lygio.
Aukso kaina rinkose vakar krito beveik 20 dolerių. Vienu metu ji pasiekė 905 JAV dolerius už trojos unciją. Aukso rinkoje jaučiamas stiprus pardavėjų antplūdis, tai rodo didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo fondo „SPDR Gold Trust“ turimo aukso kiekio sumažėjimas net 10,38 tonos. JAV dolerio stiprėjimas taip pat skatina aukso kainą kristi. Investuotojai akivaizdžiai ima rinktis kitas investicines priemones, tokias kaip iždo VVP.
Tačiau nerimas dėl pradedamų skelbti bendrovių 2009 m. I pusm. finansinių rezultatų prekybos viduryje gerokai nustūmė akcijų indeksus žemyn. Niujorko akcijų biržoje vakar atpigo 65 proc., o brango vos 32 proc. visų įmonių akcijų. Daugiausia pakilo vartojimo paslaugų ir sveikatos priežiūros sektorių bendrovių akcijos, o tipriausią nuosmukį patyrė telekomunikacijų ir finansų, o sektoriaus bendrovės. Vakar Niujorko akcijų biržos prekyba buvo aktyviausia per pastarąsias septynias dienas, tačiau vis vien mažesnė, palyginus su pastarųjų 12 mėn. vidurkiu.
Uždarius prekybą pirmoji iš indekso Dow Jones Industrial atstovių 2009 m. II ketv. rezultatus paskelbė aliuminio gamintoja „Alcoa“. Duomenys viršijo analitikų lūkesčius, tačiau bendrovė jau trečią ketvirtį iš eilės dirbo nuostolingai. Praėjusį ketv. „Alcoa“ dėl kritusių aliuminio kainų patyrė 454 mln. JAV dolerių nuostolį, kai praėjusių metų atitinkamą ketv. ji buvo uždirbusi 546 mln. JAV dolerių grynojo pelno. Bendrovės pardavimų pajamos krito 41 proc, o prie jų smukimo prisidėjo ir daug mažesni aliuminio pardavimai, nes tokios pramonės šakos kai aeronautika, lėktuvų pramonė, statybos vangiai pirko šį metalą. Geresnius, nei tikėjosi analitikai, rezultatus bendrovei pasiekti padėjo jos vykdyta griežta sąnaudų mažinimo politika. Bendrovė pripažino, kad šiuo metu aliuminio pramonė išgyvena didžiausią nuosmukį savo istorijoje Tačiau panašu, kad metalo gamintojams ir 2009 m II pusm bus sudėtingas, nes kol kas mažai ženklų, kad greitu laiku atsigautų daugiausia aliuminio sunaudojančios pramonės šakos.
Vakar taip pat buvo paskelbtas gana įdomus rodiklis - gegužės mėn vartojimo paskolų pokytis Gegužės mėn JAV vartojimo paskolų dydis sumažėjo 3 23 mlrd JAV dolerių iki 2 52 trilijonų JAV dolerių nors buvo prognozuota kad kreditas kris 8 8 mlrd JAV dolerių Vartojimo paskolų suma mažėja jau keturis mėnesius iš eilės tačiau tai nekelia nuostabos nes augant nedarbo lygiui žmonės linkę mažiau vartoti ir skolintis lėšų pirkiniams.
10 metų JAV iždo VVP pajamingumas smuko iki žemiausio lygmens per pastarąsias septynias savaites Tai lėmė vakar vykęs įspūdingas aukcionas kuriame 10 metų trukmės 19 mlrd JAV dolerių vertės iždo VVP paklausa viršijo pasiūlą 3 28 karto Toks santykis buvo didžiausias nuo 1995 metų o tai rodo milžinišką susidomėjimą šiais VVP nors JAV iždas beveik kasdien platina didžiulių sumų skolos vertybinių popierių Kitos valstybės tokios kaip Vokietija ar Jungtinė Karalystė susiduria su problemomis norėdamos išplatinti visas obligacijų emisijas tačiau JAV šių sunkumų kol kas visai nepatiria.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai krito jau penktą prekybos sesiją iš eilės Šiuo metu į akcijų rinkas yra grįžęs nerimas dėl ekonomikos atsigavimo ir jo tvarumo Tai pat investuotojai jau ima ruoštis II ketv įmonių veiklos rezultatų skelbimo maratonui kuris turės daug įtakos biržų prekybos krypčiai Vakar vykusiame G 8 susitikime buvo susirūpinta kad pasaulio ekonomikai gali nepavykti greitai atsigauti Vakar daugiausia smuko bankų akcijų kainos - 1 9-8 7 proc Pinganti nafta ir OPEC pesimistinės prognozės dėl naftos paklausos atsigavimo lėmė ir naftos bendrovių akcijų nuosmukį Tokios naftos įmonės kaip Royal Dutch Shell“, Total“, Repsol“ ir StatoilHydro“, , Reuters „ “ duomenimis pigo 0 6-1 7 proc Tiesa rinkose tvyrant nerimui buvo sugrįžta prie gynybiniais“ laikomų sektorių įmonių akcijų Neblogai vakar sekėsi farmacijos įmonėms - GlaxoSmithKline“, Roche“ ir Novartis“ Reuters“ duomenimis, brango 0,6-1,5 proc.
Gegužės mėnesio Vokietijos pramonės gamybos duomenys maloniai nustebino ekonomistus. Šalies pramonė per mėnesį paaugo 3,7 proc. kai prognozuota 0,5 proc. Taip smarkiai Vokietijos pramonės produkcija nebuvo augusi bene 16 metų. Metinis smukimas nors mažesnis nei prognozuota vis dar buvo didelis – 17,9 proc. Tokia gera mėnesio statistika, žinoma, suteikė ekonomistams pagrindo džiūgauti dėl galbūt imančios atsigauti ekonomikos. Tačiau vis dar trūksta rimtesnių ir tvirtesnių įrodymų, kad toks atsigavimas yra ilgalaikės tendencijos pradžia.
Vakar patikslintais euro zonos I ketv. BVP duomenimis, regiono ekonomika per ketvirtį smuko 2,5 proc. ir 4,9 proc. per metus. Tai didžiausias euro zonos ūkio nuosmukis nuo tada, kai statistika buvo pradėta rinkti 1995 metais. BVP smukimą lėmė ir 4,1 proc. kritusios investicijos, ir 8,8 proc. sumažėjęs eksportas.
Azija
Japonijos akcijų rinka neigiamus nuostolius fiksuoja septintą dieną iš eilės – tai lemia stiprėjanti jena, kuri kenkia eksportuotojams, baimė dėl ekonomikos atsigavimo trapumo ir pavienės nepalankios bendrovių žinutės. Pusę pardavimų Šiaurės Amerikoje gaunanti „Honda Motor” šįryt pigo 2,5 proc., elektroninių prekių prekybos tinklo „Bic Camera”, paskelbusio apie daugiau nei perpus sumažėjusį devynių mėnesių pelną, kursas sumažėjo 4,7 proc. Ta pačia kryptimi judėjo ir šešto pagal dydį šalies banko „Chuo Mitsui Trust Holdings” akcijos – 3,3 proc. sumažėjimą lėmė pasirodžiusi naujiena, kad vyriausybė ketina nurodyti bankui pagerinti veiklą.
Lotynų Amerika
Čilės centrinis bankas sumažins bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 proc. – rodo „Bloomberg“ analitikų apklausa. Čilės centrinis bankas bazinę palūkanų normą sumažino daugiau nei bet kuris kitas pasaulio centrinis bankas – dar šiais metais ji siekė 7,5 proc. Pagrindo mažinti bazinę palūkanų normą suteikia gana smarkiai krentanti infliacijos norma – nuo 9,9 proc. spalį iki 1,9 proc. birželį. Ekspansinės pinigų politikos motyvas – siekis atgaivinti jau 7 mėnesius iš eilės smunkančią ekonomiką. Čilės ekonomikai ypač daug įtakos turi kritusios vario kainos, mat šalis bene daugiausia išgauna ir eksportuoja šį metalą.
Baltijos šalys
Latvijos vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį smuko 0,5 proc., kai gegužę sumažėjo 0,4 proc. Metinė infliacija, skirtingai nei vakar duomenis paskelbusios Estijos, vis dar tebėra teigiama ir siekia 3,7 proc. Visų trijų Baltijos šalių kainos nustojo augti dėl šalių ekonomikų sąstingio. Augantis nedarbas ir mažėjanti produkcija lemia vartotojų perkamosios galios mažėjimą. O tai nebesudaro prielaidų pardavėjams palaikyti kainas.
Vidurio ir Rytų Europa
Ukrainos naftos ir dujų monopolija „Naftogaz“ sumokėjo Rusijai 300 mln. JAV dolerių už 1,1 mlrd. tūkstančių kubinių metrų dujų ir paprašė triskart didesnio tiekimo liepos mėnesį. Prašymą galima sieti su tuo, kad III ketvirtį Ukraina gaus dujų už gerokai mažesnę kainą (27 proc.). Taip bendrovė bandys užpildyti per žiemą aptuštėjusias požemines dujų talpyklas.
Ukrainos vyriausybė įsipareigojo Tarptautiniam valiutos fondui 2009 m. išlaikyti žemesnę nei 13 proc. metinę infliaciją. Pamenant tai, kad vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį paaugo 1,1 proc., arba 15 proc. per metus, tai nėra labai jau lengvas uždavinys. Kita vertus, birželis buvo pirmasis mėnuo po ilgokos pertraukos, kai infliacijos tempai išaugo, o ir Ukrainos vyriausybė šiais metais tikisi žemesnės nei 9,5 proc. infliacijos.
Žaliavos
Vakar JAV energetikos departamentas paskelbė, kad šalies naftos atsargos per pastarąją savaitę, kuri baigėsi liepos 3 d., sumažėjo 2,9 mln. iki 347,3 mln. barelių, o benzino atsargos išaugo 1,9 mln. iki 213,1 mln. barelių. „Bloomberg“ analitikų apklausos duomenimis, buvo tikimasi, kad benzino atsargos augs 900 tūkst. barelių. Distiliatų atsargos išaugo dar daugiau – 3,74 mln. iki 158,7 mln. barelių. Mazuto, dyzelio ir kitų distiliuotų naftos produktų atsargos išaugo iki aukščiausio nuo 1985 metų lygio.
Aukso kaina rinkose vakar krito beveik 20 dolerių. Vienu metu ji pasiekė 905 JAV dolerius už trojos unciją. Aukso rinkoje jaučiamas stiprus pardavėjų antplūdis, tai rodo didžiausio pasaulyje biržoje prekiaujamo fondo „SPDR Gold Trust“ turimo aukso kiekio sumažėjimas net 10,38 tonos. JAV dolerio stiprėjimas taip pat skatina aukso kainą kristi. Investuotojai akivaizdžiai ima rinktis kitas investicines priemones, tokias kaip iždo VVP.