versija spausdinimui
(0)
JAV akcijų indeksai antradienį smarkiai krito. Biržose akivaizdžiai dominavo pardavėjai, kurie nuo pat prekybos pradžios smukdė įmonių akcijų kainas. Investuotojai vis smarkiau nuogąstauja dėl šalies ekonomikos 2009 m. II pusm. atsigavimo galimybių, taip pat kelia sau klausimą, ar ne per greitas buvo akcijų indeksų atšokimas nuo kovo mėn. vidurio.
Vakar biržose buvo sudaryta tik šiek tiek daugiau sandorių nei pirmadienį, o tai patvirtina, kad tiek dėl vasaros atostogų, tiek dėl investuotojų nežinios, kur turėtų pasukti akcijų kainos, prekyba išlieka pasyvoka. Niujorko akcijų rinkoje brango vos 22 proc. visų bendrovių akcijų, kai pigusiųjų buvo net 75 proc. Nenuostabu, kad daugiausia atpigo pramonės ir pagrindinių žaliavų bendrovių akcijos, kritus tiek metalų, tiek žaliavinės naftos kainoms. Įdomiausia, kad geriausiai tvirčiausios buvo bankų sektoriaus įmonių akcijos, kurios sugebėjo bendrai pasiekti teigiamą grąžą. Šiandien rinkose labiausiai bus laukiama uždarius prekybos sesiją skelbiamų „Alcoa“ 2009 m. I pusm. finansinių rezultatų.
Šią savaitę JAV iždo departamentas turėtų paskelbti turto valdymo bendroves, kurios galės dalyvauti garsiojoje blogų aktyvų iš bankų supirkimo programoje. Manoma, kad pirmiausia bus nupirkta nuvertėjusių nekilnojamojo turto paskolomis padengtų skolos vertybinių popierių už 20 mlrd. JAV dolerių, arba daug mažiau, nei buvo tikimasi, kai skelbta apie šią programą kovo mėn. Įdomu, kad pusę šios sumos skirs pats JAV iždas, tad turto valdymo bendrovėms bus daug lengviau derėtis su bankais, kad šie parduotų nuvertėjusius aktyvus už abiem pusėms tinkamą kainą. Visgi dabar ryškėja kita finansų sistemos problema: augant nedarbo lygiui, didėja paprastųjų būsto ir vartojimo paskolų mokėjimo pradelsimų ir nurašymų, kai išvestinių paskolomis padengtų priemonių nurašymų jau mažėja.
10 metų JAV iždo VVP pajamingumas vakar krito 0,06 proc. punkto, vėl stiprėjant susidomėjimui iždo skolos vertybiniais popieriais kaip alternatyva akcijoms. Vakar buvo surengtas dar vienas naujų obligacijų platinimas, per kurį parduota 3 metų trukmės 35 mlrd. JAV dolerių nominalios vertės obligacijų. Jos išplatintos visai nesunkiai, paklausa pasiūlą viršijo 2,62 karto. Be to, stiprėjantis JAV doleris į šiuos aukcionus taip pat pritraukia daugiau užsienio investuotojų. Įdomu, kad vakar JAV prezidento B. Obamos padėjėja konferencijoje pastebėjo, kad valdžia turėtų apsvarstyti galimybę parengti antrąjį ekonomikos gaivinimo planą, kuris būtų mažesnis ir skirtas infrastruktūros projektams. Tokių planų įgyvendinimas reikštų dar stipriau didėjantį JAV biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų rinkos toliau keliavo neigiama kryptimi. Nors šiokio tokio džiugesio investuotojams suteikė gerokai geresni Vokietijos gamyklų užsakymai, tačiau nerimas išliko. Pasigirsta ir kalbų apie naujus ekonomikos skatinimo planus – JAV prezidento patarėja užsiminė apie poreikį parengti antrojo plano apmatus, o D. Britanijos Prekybos rūmai (angl. Chamber of Commerce) Anglijos bankui rekomendavo dar daugiau išplėsti savo aktyvų supirkimo programą.
Tarp daugiausia smukusių akcijų atsidūrė komunalinių paslaugų bendrovės, naftos įmonės sekė iš paskos šios žaliavos kainai. Tiesa, kiek pakilo bankų sektoriaus akcijos. „Standard Chartered“, „Barclays“, „BNP Paribas“, „Natixis“ ir „Commerzbank“, pasak „Reuters“, brango 0,9–2,9 proc.
Vokietijos gamyklų užsakymai gegužės mėnesį netikėtai pašoko 4,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 0,5 proc. padidėjimą. Tokio didelio mėnesio pokyčio nebuvo nuo 2007 birželio. Metinis užsakymų smukimas tebebuvo dviženklis ir sudarė 29,4 proc. Geresnė, nei tikėtasi, gamyklų statistika investuotojams suteikė pagrindo džiūgauti dėl ekonomikos padėties stabilizavimosi. Pasak Vokietijos ūkio ministerijos, užsakymų augimą lėmė tiek 8,2 proc. atsigavęs eksportas, tiek 3,9 proc. didėjusi vidaus paklausa, o visos pagrindinės pramonės šakos kilo.
D. Britanijos pramonės produkcija gegužės mėnesį netikėtai smuko 0,6 proc., kai prognozuotas 0,2 proc. pokytis. Metinis nuosmukis siekė 11,9 proc. Tai vėl sukėlė nerimo bangą, kad ūkis atsigauti gali ne taip greitai, kaip norėtųsi. Anglijos bankas ketina posėdžiauti rytoj. Tada bus sprendžiama dėl galimybės plėsti kiekybinių pinigų politikos priemonių programą. Kol kas „Bloomberg“ apklausa rodo, kad didesnė tikimybė, kad Anglijos bankas paliks dabartinę 125 mlrd. svarų programą.
D. Britanijos vartotojų pasitikėjimo indeksas birželio mėnesį padidėjo nuo 54 iki 58 punktų ir buvo geresnis, nei prognozuota. Panašu, kad nepaisant ūkio nuosmukio masto vartotojų nuotaikos gerėja ir tikimasi recesijos pabaigos. Vis dėlto, kaip parodė pramonės statistika, ekonomikos dar laukia nelygus kelias ir vis dar yra mažokai garantijų greitu metu sulaukti stabilios ilgalaikės ūkio krypties.
Azija
Dėl sparčiai krentančių eksporto pajamų mažėjo Japonijos einamosios sąskaitos perteklius. Gegužę jis buvo 34,3 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Eksportas smuko 42,2 proc., o importas sumažėjo 43,9 proc. Nestebina, kad, išliekant miglotoms rinkų perspektyvoms, Japonijos įrengimų užsakymai netikėtai nukrito trečią mėnesį iš eilės. Gegužę jiems išleista 3 proc. mažiau nei balandį. Be to, birželį šalyje buvo 7,4 proc. daugiau bankrotą paskelbusių įmonių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Per mėnesį iš verslo pasitraukė 1422 bendrovės. Pirmojo 2009 m. pusmečio bankrotų skaičius buvo 8,3 proc. didesnis nei prieš metus. Japonijos centrinio banko (CB) atstovas šią savaitę pripažino, kad, nors kai kurioms įmonėms lengviau skolintis, o CB ir vyriausybė deda daug pastangų, finansavimas išlieka aktuali problema.
Baltijos šalys
Pasak „Bloomberg“ cituojamo Europos Komisijos tyrimo, Latvijai nebereikės papildomų finansinės paramos priemonių. Pagrindine priežastimi įvardijamas išnykęs einamosios sąskaitos deficitas, kuris lemia ir mažesnį išorės finansavimo poreikį. Latvija jau ėmėsi nemažai veiksmų biudžeto deficitui mažinti. Tai, žinoma, lėmė ir toliau lems didelį vidaus paklausos smukimą, tačiau panašu, kad tai dar ne pabaiga. Siekdama 2012 metais turėti Mastrichto kriterijus tenkinantį biudžeto deficitą, Latvijos vyriausybė dar ieškos būdų pajamoms didinti ar išlaidoms mažinti. Tai gali būti mokesčių didinimas, pensijų ir kitų išmokų mažinimas.
Estijos metinė infliacija birželį pasiekė -0,9 proc. – tai pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje jau antras mėnuo iš eilės registruojama metinė defliacija. Estija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo nepriklausomybės laikų, o didelio vidaus paklausos sumažėjimo atsverti nepadeda ir kritusi eksporto rinkų paklausa.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės gamyba gegužę krito 22,1 proc. metiniu tempu – tai lėčiau nei balandį skelbtas 25,3 proc. nuosmukis, tačiau kritimas neabejotinai didelis. Rezultatą sušvelnino per mėnesį šiek tiek atsigavusi automobilių pramonė. Vis dėlto laukti spartaus šalies, kuri į euro zoną eksportuoja 60 proc. produkcijos, atsigavimo artimiausiu laiku nevertėtų.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasirašė vyriausybės nutarimą dėl „Bank VTB“ akcinio kapitalo padidinimo 180 mlrd. rublių. Vicepremjeras Aleksejus Kudrinas paaiškino, kad vieno didžiausių Rusijos bankų įstatinis kapitalas bus padidintas naudojant neseniai Valstybinėje Dūmoje patvirtintą instrumentą – federalinės skolos vertybinius popierius.
Gegužę Čekijos užsienio prekybos deficitas siekė 11,7 mlrd. Čekijos kronų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Importo apimčių smukimo tempai (23,2 proc. preliminariais duomenimis) buvo didesni nei eksporto (-21,2 proc.), o tai rodo, kad paklausa vis dar smarkiai veikiama recesijos. Importo duomenys prasti, eksporto taip pat nedaug geresni. Čekija yra atvira ekonomika, priklausoma nuo eksporto, tad mažėjant pagrindinių eksporto rinkų (Europos Sąjungos šalių) paklausai, mažėja ir gamybos apimtys. Čekijos biržos investuotojai, kaip jau tapo įprasta, reagavo ne į Čekijos makroekonomines naujienas, o į užsienio biržų nuotaikas ir įmonių, kotiruojamų Prahos biržoje, naujienas. Čekijos biržos indeksas PX ūgtelėjo 0,55 proc.
Ukraina gali kiek lengviau atsikvėpti po susitarimo su Rusija importuoti gamtines dujas už 27 proc. žemesnę gamtinių dujų kainą nei II ketvirtį. Ukraina 2009 m. I pusmetį importavo 8,3 mlrd. kubinių metrų dujų mokant 300 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o dabar mokės 198 JAV dolerius, tad tokiam pačiam kiekiui dujų sutaupys 847 mln. JAV dolerių.
Ukrainos vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį paaugo 1,1 proc. arba 15 proc. per metus. Tai reiškia, kad sustojo ilgą laiką besitęsianti disinfliacija. Prieš metus laiko metiniai infliacijos tempai viršijo 30 proc., tad dabartinis lygis nėra pavojingas. Kita vertus, Ukrainos ministerija šiais metais tikisi žemesnės nei 9,5 proc. infliacijos.
Kaip ir rinkimuose į Europarlamentą, daugiausia balsų Bulgarijos parlamento rinkimuose surinko centro dešiniųjų pakraipos GERB partija. Tik šįkart GERB partija pasirodė kur kas tvirčiau ir aplenkė prognozes. Ji surinko 38,5 proc. visų balsų ir 26 atskirai rinktų mandatų, o tai reiškia, kad partija gauna beveik pusę parlamento
vietų (115 iš 240). Koaliciją nuspręsta formuoti su Mėlynosios koalicijos partija, kuri gavo 7,5 proc. balsų ir 17 vietų. GERB partija yra gana jauna, įkurta 2006 m., todėl kyla šiokių tokių abejonių dėl kokybiško šalies valdymo. Partiją įkūrė dabartinis Sofijos meras B. Borisovas, kuris turi gana „kietą ranką“, o kartais veikia kaip radikalios krypties politikas. Pastebėtina, kad pagal „Transparency International“ tyrimus, Bulgarija yra viena labiausiai korumpuotų Europos Sąjungos šalių.
Žaliavos
Amerikos naftos institutui pranešus, kad per savaitę JAV benzino atsargos išaugo 767 tūkst. barelių iki 212,4 mln. barelių, WTI naftos ateities sandorių kaina sumenko ir šiandien ryte svyravo apie 62 dolerius už barelį. Primintina, kad šiuo metu yra pats „automobilių sezono“ įkarštis, todėl tikėtina, kad tolesnis naftos ir jos produktų atsargų augimas gali paskatinti šią žaliavą toliau pigti.
Aukso kaina vakar rinkose blaškėsi nuo 921 iki 932 JAV dolerių už trojos unciją, tačiau stiprėjęs JAV doleris privertė dienos prekybą baigti žemesniame lygmenyje nei užvakar Auksas vis dar atitrūkęs nuo kitų pramoninių metalų kurie pastarosiomis dienomis krinta daug stipriau Tačiau ir auksui dabartinė ekonominė ir finansinė situacija nėra labai palanki nes stiprėjant JAV doleriui daugumoje valstybių besireiškiant defliacijai ir vis dar mažėjant juvelyrikos pramonės paklausai aukso patrauklumas mažėja.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko 1,5 proc. kylant abejonėms ar bus pateisinti lūkesčiai dėl ekonomikos lipimo iš dugno 2009 m II pusm. Be to penktadienį turėtų būti skelbiami Kinijos birželio mėn vario importo duomenys, kurie manoma parodys kad metalo į šią šalį pagaliau įvežama mažiau. Šįryt vario kaina Šanchajaus metalų biržoje smuko 1,8 proc.
Vakar biržose buvo sudaryta tik šiek tiek daugiau sandorių nei pirmadienį, o tai patvirtina, kad tiek dėl vasaros atostogų, tiek dėl investuotojų nežinios, kur turėtų pasukti akcijų kainos, prekyba išlieka pasyvoka. Niujorko akcijų rinkoje brango vos 22 proc. visų bendrovių akcijų, kai pigusiųjų buvo net 75 proc. Nenuostabu, kad daugiausia atpigo pramonės ir pagrindinių žaliavų bendrovių akcijos, kritus tiek metalų, tiek žaliavinės naftos kainoms. Įdomiausia, kad geriausiai tvirčiausios buvo bankų sektoriaus įmonių akcijos, kurios sugebėjo bendrai pasiekti teigiamą grąžą. Šiandien rinkose labiausiai bus laukiama uždarius prekybos sesiją skelbiamų „Alcoa“ 2009 m. I pusm. finansinių rezultatų.
Šią savaitę JAV iždo departamentas turėtų paskelbti turto valdymo bendroves, kurios galės dalyvauti garsiojoje blogų aktyvų iš bankų supirkimo programoje. Manoma, kad pirmiausia bus nupirkta nuvertėjusių nekilnojamojo turto paskolomis padengtų skolos vertybinių popierių už 20 mlrd. JAV dolerių, arba daug mažiau, nei buvo tikimasi, kai skelbta apie šią programą kovo mėn. Įdomu, kad pusę šios sumos skirs pats JAV iždas, tad turto valdymo bendrovėms bus daug lengviau derėtis su bankais, kad šie parduotų nuvertėjusius aktyvus už abiem pusėms tinkamą kainą. Visgi dabar ryškėja kita finansų sistemos problema: augant nedarbo lygiui, didėja paprastųjų būsto ir vartojimo paskolų mokėjimo pradelsimų ir nurašymų, kai išvestinių paskolomis padengtų priemonių nurašymų jau mažėja.
10 metų JAV iždo VVP pajamingumas vakar krito 0,06 proc. punkto, vėl stiprėjant susidomėjimui iždo skolos vertybiniais popieriais kaip alternatyva akcijoms. Vakar buvo surengtas dar vienas naujų obligacijų platinimas, per kurį parduota 3 metų trukmės 35 mlrd. JAV dolerių nominalios vertės obligacijų. Jos išplatintos visai nesunkiai, paklausa pasiūlą viršijo 2,62 karto. Be to, stiprėjantis JAV doleris į šiuos aukcionus taip pat pritraukia daugiau užsienio investuotojų. Įdomu, kad vakar JAV prezidento B. Obamos padėjėja konferencijoje pastebėjo, kad valdžia turėtų apsvarstyti galimybę parengti antrąjį ekonomikos gaivinimo planą, kuris būtų mažesnis ir skirtas infrastruktūros projektams. Tokių planų įgyvendinimas reikštų dar stipriau didėjantį JAV biudžeto deficitą ir augančią valstybės skolą.
Vakarų Europa
Antradienį Vakarų Europos akcijų rinkos toliau keliavo neigiama kryptimi. Nors šiokio tokio džiugesio investuotojams suteikė gerokai geresni Vokietijos gamyklų užsakymai, tačiau nerimas išliko. Pasigirsta ir kalbų apie naujus ekonomikos skatinimo planus – JAV prezidento patarėja užsiminė apie poreikį parengti antrojo plano apmatus, o D. Britanijos Prekybos rūmai (angl. Chamber of Commerce) Anglijos bankui rekomendavo dar daugiau išplėsti savo aktyvų supirkimo programą.
Tarp daugiausia smukusių akcijų atsidūrė komunalinių paslaugų bendrovės, naftos įmonės sekė iš paskos šios žaliavos kainai. Tiesa, kiek pakilo bankų sektoriaus akcijos. „Standard Chartered“, „Barclays“, „BNP Paribas“, „Natixis“ ir „Commerzbank“, pasak „Reuters“, brango 0,9–2,9 proc.
Vokietijos gamyklų užsakymai gegužės mėnesį netikėtai pašoko 4,4 proc., kai ekonomistai prognozavo 0,5 proc. padidėjimą. Tokio didelio mėnesio pokyčio nebuvo nuo 2007 birželio. Metinis užsakymų smukimas tebebuvo dviženklis ir sudarė 29,4 proc. Geresnė, nei tikėtasi, gamyklų statistika investuotojams suteikė pagrindo džiūgauti dėl ekonomikos padėties stabilizavimosi. Pasak Vokietijos ūkio ministerijos, užsakymų augimą lėmė tiek 8,2 proc. atsigavęs eksportas, tiek 3,9 proc. didėjusi vidaus paklausa, o visos pagrindinės pramonės šakos kilo.
D. Britanijos pramonės produkcija gegužės mėnesį netikėtai smuko 0,6 proc., kai prognozuotas 0,2 proc. pokytis. Metinis nuosmukis siekė 11,9 proc. Tai vėl sukėlė nerimo bangą, kad ūkis atsigauti gali ne taip greitai, kaip norėtųsi. Anglijos bankas ketina posėdžiauti rytoj. Tada bus sprendžiama dėl galimybės plėsti kiekybinių pinigų politikos priemonių programą. Kol kas „Bloomberg“ apklausa rodo, kad didesnė tikimybė, kad Anglijos bankas paliks dabartinę 125 mlrd. svarų programą.
D. Britanijos vartotojų pasitikėjimo indeksas birželio mėnesį padidėjo nuo 54 iki 58 punktų ir buvo geresnis, nei prognozuota. Panašu, kad nepaisant ūkio nuosmukio masto vartotojų nuotaikos gerėja ir tikimasi recesijos pabaigos. Vis dėlto, kaip parodė pramonės statistika, ekonomikos dar laukia nelygus kelias ir vis dar yra mažokai garantijų greitu metu sulaukti stabilios ilgalaikės ūkio krypties.
Azija
Dėl sparčiai krentančių eksporto pajamų mažėjo Japonijos einamosios sąskaitos perteklius. Gegužę jis buvo 34,3 proc. mažesnis, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Eksportas smuko 42,2 proc., o importas sumažėjo 43,9 proc. Nestebina, kad, išliekant miglotoms rinkų perspektyvoms, Japonijos įrengimų užsakymai netikėtai nukrito trečią mėnesį iš eilės. Gegužę jiems išleista 3 proc. mažiau nei balandį. Be to, birželį šalyje buvo 7,4 proc. daugiau bankrotą paskelbusių įmonių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Per mėnesį iš verslo pasitraukė 1422 bendrovės. Pirmojo 2009 m. pusmečio bankrotų skaičius buvo 8,3 proc. didesnis nei prieš metus. Japonijos centrinio banko (CB) atstovas šią savaitę pripažino, kad, nors kai kurioms įmonėms lengviau skolintis, o CB ir vyriausybė deda daug pastangų, finansavimas išlieka aktuali problema.
Baltijos šalys
Pasak „Bloomberg“ cituojamo Europos Komisijos tyrimo, Latvijai nebereikės papildomų finansinės paramos priemonių. Pagrindine priežastimi įvardijamas išnykęs einamosios sąskaitos deficitas, kuris lemia ir mažesnį išorės finansavimo poreikį. Latvija jau ėmėsi nemažai veiksmų biudžeto deficitui mažinti. Tai, žinoma, lėmė ir toliau lems didelį vidaus paklausos smukimą, tačiau panašu, kad tai dar ne pabaiga. Siekdama 2012 metais turėti Mastrichto kriterijus tenkinantį biudžeto deficitą, Latvijos vyriausybė dar ieškos būdų pajamoms didinti ar išlaidoms mažinti. Tai gali būti mokesčių didinimas, pensijų ir kitų išmokų mažinimas.
Estijos metinė infliacija birželį pasiekė -0,9 proc. – tai pirmoji iš Baltijos šalių, kurioje jau antras mėnuo iš eilės registruojama metinė defliacija. Estija išgyvena didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo nepriklausomybės laikų, o didelio vidaus paklausos sumažėjimo atsverti nepadeda ir kritusi eksporto rinkų paklausa.
Vidurio ir Rytų Europa
Vengrijos pramonės gamyba gegužę krito 22,1 proc. metiniu tempu – tai lėčiau nei balandį skelbtas 25,3 proc. nuosmukis, tačiau kritimas neabejotinai didelis. Rezultatą sušvelnino per mėnesį šiek tiek atsigavusi automobilių pramonė. Vis dėlto laukti spartaus šalies, kuri į euro zoną eksportuoja 60 proc. produkcijos, atsigavimo artimiausiu laiku nevertėtų.
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas pasirašė vyriausybės nutarimą dėl „Bank VTB“ akcinio kapitalo padidinimo 180 mlrd. rublių. Vicepremjeras Aleksejus Kudrinas paaiškino, kad vieno didžiausių Rusijos bankų įstatinis kapitalas bus padidintas naudojant neseniai Valstybinėje Dūmoje patvirtintą instrumentą – federalinės skolos vertybinius popierius.
Gegužę Čekijos užsienio prekybos deficitas siekė 11,7 mlrd. Čekijos kronų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Importo apimčių smukimo tempai (23,2 proc. preliminariais duomenimis) buvo didesni nei eksporto (-21,2 proc.), o tai rodo, kad paklausa vis dar smarkiai veikiama recesijos. Importo duomenys prasti, eksporto taip pat nedaug geresni. Čekija yra atvira ekonomika, priklausoma nuo eksporto, tad mažėjant pagrindinių eksporto rinkų (Europos Sąjungos šalių) paklausai, mažėja ir gamybos apimtys. Čekijos biržos investuotojai, kaip jau tapo įprasta, reagavo ne į Čekijos makroekonomines naujienas, o į užsienio biržų nuotaikas ir įmonių, kotiruojamų Prahos biržoje, naujienas. Čekijos biržos indeksas PX ūgtelėjo 0,55 proc.
Ukraina gali kiek lengviau atsikvėpti po susitarimo su Rusija importuoti gamtines dujas už 27 proc. žemesnę gamtinių dujų kainą nei II ketvirtį. Ukraina 2009 m. I pusmetį importavo 8,3 mlrd. kubinių metrų dujų mokant 300 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o dabar mokės 198 JAV dolerius, tad tokiam pačiam kiekiui dujų sutaupys 847 mln. JAV dolerių.
Ukrainos vartotojų kainų indeksas birželio mėnesį paaugo 1,1 proc. arba 15 proc. per metus. Tai reiškia, kad sustojo ilgą laiką besitęsianti disinfliacija. Prieš metus laiko metiniai infliacijos tempai viršijo 30 proc., tad dabartinis lygis nėra pavojingas. Kita vertus, Ukrainos ministerija šiais metais tikisi žemesnės nei 9,5 proc. infliacijos.
Kaip ir rinkimuose į Europarlamentą, daugiausia balsų Bulgarijos parlamento rinkimuose surinko centro dešiniųjų pakraipos GERB partija. Tik šįkart GERB partija pasirodė kur kas tvirčiau ir aplenkė prognozes. Ji surinko 38,5 proc. visų balsų ir 26 atskirai rinktų mandatų, o tai reiškia, kad partija gauna beveik pusę parlamento
vietų (115 iš 240). Koaliciją nuspręsta formuoti su Mėlynosios koalicijos partija, kuri gavo 7,5 proc. balsų ir 17 vietų. GERB partija yra gana jauna, įkurta 2006 m., todėl kyla šiokių tokių abejonių dėl kokybiško šalies valdymo. Partiją įkūrė dabartinis Sofijos meras B. Borisovas, kuris turi gana „kietą ranką“, o kartais veikia kaip radikalios krypties politikas. Pastebėtina, kad pagal „Transparency International“ tyrimus, Bulgarija yra viena labiausiai korumpuotų Europos Sąjungos šalių.
Žaliavos
Amerikos naftos institutui pranešus, kad per savaitę JAV benzino atsargos išaugo 767 tūkst. barelių iki 212,4 mln. barelių, WTI naftos ateities sandorių kaina sumenko ir šiandien ryte svyravo apie 62 dolerius už barelį. Primintina, kad šiuo metu yra pats „automobilių sezono“ įkarštis, todėl tikėtina, kad tolesnis naftos ir jos produktų atsargų augimas gali paskatinti šią žaliavą toliau pigti.
Aukso kaina vakar rinkose blaškėsi nuo 921 iki 932 JAV dolerių už trojos unciją, tačiau stiprėjęs JAV doleris privertė dienos prekybą baigti žemesniame lygmenyje nei užvakar Auksas vis dar atitrūkęs nuo kitų pramoninių metalų kurie pastarosiomis dienomis krinta daug stipriau Tačiau ir auksui dabartinė ekonominė ir finansinė situacija nėra labai palanki nes stiprėjant JAV doleriui daugumoje valstybių besireiškiant defliacijai ir vis dar mažėjant juvelyrikos pramonės paklausai aukso patrauklumas mažėja.
Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko 1,5 proc. kylant abejonėms ar bus pateisinti lūkesčiai dėl ekonomikos lipimo iš dugno 2009 m II pusm. Be to penktadienį turėtų būti skelbiami Kinijos birželio mėn vario importo duomenys, kurie manoma parodys kad metalo į šią šalį pagaliau įvežama mažiau. Šįryt vario kaina Šanchajaus metalų biržoje smuko 1,8 proc.