versija spausdinimui
(2)
Visų dalyvių prezentacijos yra biržos tinklapyje: http://www.lt.omxgroup.com/php?id=7091
Norėčiau apžvelgti įdomesnius pranešimų akcentus ir atsakymus į klausimus (kurie įdomesni ir kuriuos spėjau pasižymėti). Taip pat pabaigoje pateikiu savo komentarą, tikiuosi jums bus įdomu.
Olympic Entertainment Group, Andri Avila, finansų direktorius
Atstovas pradėjo nuo įmonės vizijos: iki 2010m. tapti didžiausiu kazino operatoriumi Centrinėje Europoje pagal apyvartą, vykdant veiklą ne mažiau 10-yje šalių (šiuo metu 7 šalyse).
Toliau buvo pateikta nemažai skaičių, rodančių spartų pardavimų ir kazino skaičiaus augimą (apie pelną to negalima pasakyti, jis išlieka pernai metų lygyje).
Anot atstovo, lošimai- sparčiausiai auganti šaka malonumų industrijoje, taip pat atsidaro naujos rinkos.
Įmonė naudoja tik naujausius lošimo automatus, daugelyje kazino įrengta EZ Pay- atsiskaitymo ne grynaisiais sistema. Daug dėmesio skiriama darbuotojų apmokymams ir serviso kokybei gerinti.
Klausimai
Kl.: Koks jūsų kazino organinis augimas (neatsižvelgiant į plėtrą)?
At.: Maždaug 15-20%, skaičiuojant 5 metams- 15% augimas
Kl.: Koks kazino “subrendimo” laikotarpis (nuo atidarymo iki stabilios apyvartos)?
At.: Apie 18mėn., bet gali būti ir 6-8 mėn.
Kl.: Ką galite pasakyti apie savo konkurentus?
At.: Europos kazino operatoriai yra gana maži (skirtingai nuo JAV), dažnai veikia tik vienoje šalyje, todėl rimtų konkurentų nėra daug, pagrindinis būtų rusų operatorius, turintis Lietuvoje City Casino.
Kl. Ar planuojate plėtrą į Rusiją?
At.: Rusija yra Rusija, ten per daug pavojinga. Buvo planų žengti į Kaliningradą, bet atsisakėme, nes buvo labai daug neapibrėžtumo.
Komentaras
Apibendrinant visą pranešimą, prezentacija nebuvo ryški, bet akcentai sudėlioti teisingai. Matyti kad įmonė turi ambicingą viziją, kurią ji deklaravo dar IPO prospekte, ir sėkmingai eina link jos įgyvendinimo. Be to, sektorius yra tikrai dėkingas, nes Centrinėje Europoje jo plėtros galimybės yra didžiulės, turint omeny atsilikimą nuo Vakarų Europos.
Grindex, Vadims Rabša, Finansų direktorius
Pranešėjas akcentavo, kad pagrindiniai įmonės produktai- vaistai Mildronate (70% visų pardavimų) ir Ftorafur.
Daug kalbėta apie aukštą gamybos kokybę: geros gamybos praktikos sertifikatas, tyrimų centras (R&D) ir kt.
Atstovas akcentavo, kad įmonėje labai maža darbuotojų kaita: vidutinis darbo laikotarpis- 10m.
Beveik visa produkcija eksportuojama (94%, į 40 šalių), pagrindinės šalys yra: Rusija (47%, dalis mažėja), NVS (33%, dalis didėja), Japonija ir kitos šalys (11%, dalis didėja).
Šiais metais pradėtos procedūros įžengimui į Kinijos ir Turkijos rinkas.
Klausimai
Kl.: Olainfarm paskelbė, kad mildronatą gali pagaminti pigiau, ar tiesa?
At.: Nelabai galiu pakomentuoti, bet abejoju.
Kl.: Kiek laiko užima vaisto registravimo procedūros?
At.: Europoje 2-3 metus, Rusijoje apie 1,5 metų.
Komentaras
Įmonė įrodė, kad sugeba auginti pardavimus ir plėsti jų geografiją. Tačiau 70% pardavimų generuoti iš vienintelio produkto- mano nuomone, labai rizikinga. Pranešėjas akcentavo aukštą gamybos technologinį lygį bei mokslinę ir tiriamąją pusę, bet aš kaip investuotojas pasigedau atsakymo, o kaip iš to įmonė galės uždirbti pinigus?
Šiaulių bankas, Donatas Savickas, Valdybos pirmininko pavaduotojas
Atstovas pažymėjo, kad didžiausias banko akcininkas yra Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)- 16%akcijų. Bankas senai pradėjo bendradarbiauti su ERPB, ir 2005m. pastarasis investavo tapdamas didžiausiu akcininku.
Šiaulių bankas orientuojasi į smulkų ir vidutinį verslą (SVV) ir šiuo metu turi apie 25% SVV rinkos Lietuvoje.
Pranešėjas pasigyrė, kad Moody‘s 2007m. vasario mėn. suteikė ilgalaikio skolinimosi reitingą Ba2, reitingo perspektyva stabili. Moody‘s ataskaitoje pažymima, kad Šiaulių banko stipriosios pusės, be kitų, yra teigiama ERPB įtaka plečiant veiklą bei gera paskolų portfelio kokybė.
Atstovas akcentavo, kad š.m. birželio mėn. gavo 30mln. Eur sindikuotą paskolą, kurioje norėjo dalyvauti labai daug finansinių institucijų.
Kalbėdamas apie šių metų planus, pranešėjas paminėjo kad pelno planas (26mln) bus tikrai įvykdytas (akivaizdu, nes per 8 š.m. mėn. uždirbta beveik 23mln. pelno). Planuose numatyta investuoti į užsienio finansinę instituciją bei plėsti banko padalinių plėtrą Lietuvoje (š.m.: 3-4 nauji padaliniai).
Klausimai
Kl.: Jūsų nuosavybės grąža yra tik 10-12%, kokia grąža jus tenkintų?
At.: Šiuo metu grąža yra tokia kokia yra, vėliau pelningumas turėtų didėti. Tuo tarpu bankinio sektoriaus augimas ateityje turėtų sulėtėti.
Kl.: Kur matote banką po 5-7 metų?
At.: Po 5-7m. bankas dirbs su SVV Lietuvoje ir užsieny, ERPB greičiausiai pelningai parduos savo akcijų paketą.
Kl.: Ką jūs galite pakomentuoti apie banko išlaidas, nes pusė visų išlaidų atlyginimams- tai gana daug?
At.: Dabar išlaidų daug dėl naujų filialų steigimo, kurie duos grąžą po 1-2 metų.
Kl.: Ar vyksta derybos dėl banko pardavimo?
At.: Tokios kalbos girdimos labai seniai, bet tokių derybų nėra.
Kl.: 11% banko turto sudaro vertybiniai popieriai, ar jie negali prarasti vertės dėl dabartinės situacijos finasų rinkose?
At.: Ne, nes tai yra Lietuvos ir kitų šalių vyriausybių vertybiniai popieriai.
Komentaras
Prezentacija buvo, sakyčiau, nelabai informatyvi, pasigedau aiškesnės strategijos ir ateities planų. Panašu, kad banko vadovai neturi ambicingų planų (arba apie juos neužsiminta), bankas auga naudodamasis palankia situacija bankiniame sektoriuje ir akcininko ERPB vardu.
Po šio pranešimo buvo 15min. pertrauka, kuri išsitęsė iki gero pusvalandžio. Dalyviai galėjo išgerti kavos, arbatos, suvalgyti sumuštinuką ar pyragėlį.
Panevėžio statybos trestas, gen.direktorius Dalius Gesevičius
Pranešėjas nemažai laiko skyrė įmonės vertybėms, istorijai, vizijai ir etikai. Akcentavo, kad įmonė turi aiškią valdymo schemą, taip pat 8 dukterines bendroves, kurios specializuojasi pagal darbus arba geografiškai. Įmonė turi projektavimo padalinį, tai leidžia jai lanksčiau veikti rinkoje.
Įmonės 96% darbų atliekama Lietuvoje, dalis Lietuvos statybų rinkoje po truputį didėja ir šiuo metu yra 5,2%.
Toliau direktorius apžvelgė svarbiausius vykdomus projektus: sporto arena Panevėžyje, Megrame gamykla, BIG 2 Klaipėdoje, Panevėžio ir Kėdainių valymo įrenginiai ir kt.
Vykdomi ir nekilnojamojo turto projektai įmonės lėšomis: Gėlužės (gyvenamieji namai), Sakališkės (privatūs namai), Verkių (biurų pastatas), Šeškinės verslo centras. Viso į šiuos projektus planuojama investuoti 288mln. Lt.
Be to, įmonė dalyvaus konkursuose Ignalinos AE uždarymo ir naujos AE statybos projektuose.
Įmonės strateginiai tikslai: 5% viršyti statybos sektoriaus augimą; ne mažiau 20% pardavimų gauti iš NT vystymo.
Klausimai
Atsakydamas į klausimus, kurių buvo itin daug, Dalius Gesevičius buvo labai lakoniškas.
Kl.: Kokia bus ateityje NT projektų grąža?
At.: Grąža mažės, bet liks virš 10%
Kl.: Kokią dalį darbų atlieka subrangovai? – 50%
Kl.: Koks vidutinis darbuotojo atlyginimas?- 2400Lt
Kl.: Ar turite strategiją, kaip spręsti darbuotojų trūkumo problemą?
At.: Strategijos neturime, tik mintis (nusišypso)
Kl.: Ar planuojate žengti į kitas rinkas?
At.: Daugiausia dirbsime Lietuvoje, bet dairomės ir į kitas rinkas, pavyzdžiui Latviją, tik ne Estiją (nusišypso). Rusijoje išlaikysime panašią 3% dalį.
Kl.: Kaip įvertinta žemė balanse?
At.: Įsigijimo kaina.
Kl.: Ar tikitės laimėti Ignalinos AE uždarymo konkursą? (replika salėje: “Žinom kad laimėsime!”, visi juokiasi)
At.: Dalyvausime ir tikimės laimėti, nes turime reikalingos patirties.
Komentaras
Apibendrinant man paliko įspūdį PST dabartiniai ir būsimi projektai, o ypač galimybė laimėti projektus, susijusius su AE. Nors įmonė didelė ir žinoma, bet rinkos dalis nėra žymi, todėl yra perspektyvos augimui. Didžiausia problema turbūt išlieka darbuotojų trūkumas ir atlyginimų kilimas.
Stumbras, gen. direktorius Česlovas Audrius Matulevičius
Prieš prezentaciją buvo paleistas juokingas ir erotiškas Stumbro degtinės reklaminis klipas, kuriame dalyvavo mums puikiai pažįstami personažai- dvi blondinės.
Prezentacija prasidėjo akcentuojant pokyčius nuo privatizacijos 2003m.- darbuotojų skaičiaus sumažinimas daugiau nei dvigubai, įvairių šalutinių veiklų atsisakymas.
Veikla koncentruota į stipriuosius alkoholinius gėrimus (44% rinkos), ypač į degtinę (66% produkcijos).
Daug dėmesio skiriama rinkodarai ir marketingui, išlaidos reklamai išaugo kartais.
Pranešėjas ypač pasidžiaugė tuo, kad Stumbro degtinė gavo aukso medalio apdovanojimą Rusijoje, degtinės gimtinėje.
Direktorius pasigyrė puikiais I pusmečio rezultatais ir 2007m. prognozuojamais rezultatais (pardavimai 144,8mln., pelnas prieš mokesčius 35,1mln).
Įmonės ateities planai (iki 2011m.): išauginti pardavimus iki 250mln.Lt, o eksporto dalį pardavimuose padidinti nuo 10 iki 40%. Eksportas yra vienas svarbiausių prioritetų, pagrindinės rinkos: Latvija, Estija, ir ypač Lenkija, kurioje siekiama turėti 3% rinkos.
Klausimai
Kl.: Ar užtenka esamų gamybos pajėgumų?
At.: Kol kas užtenka ir turime rezervo, nors vėliau galbūt reikės iškelti gamybą už miesto.
Kl.: Kaip planuojate padidinti eksporto dalį iki 40%?
At.: Stiprindami prekės ženklą ir sudarydami kontraktus su distributoriais.
Kl.: Kokią įtaką įmonei turės stipriai pakilusios grūdų kainos?
At.: Kol kas spirito kainos dar nepakilo, o kai pakils, tai visiems gamintojams vienodai, todėl bus vienodos sąlygos.
Kl.: Kaip tai įtakotų jūsų veiklą, jeigu būtų uždrausta alkoholinių gėrimų reklama?
At.: Situacija stipriai nepasikeistų, nes esame lyderiai, tačiau padidėtų pilstuko ir pigių produktų vartojimas.
Kl.: Ar žvalgotės sklypo gamyklos iškelimui už miesto?
At.: Žvalgomės, bet kol kas nesiruošiame išsikelti.
Kl.: Pasakysiu atvirai, neskiriu Stumbro dagtinės nuo kitų (juokas salėje). Ar ji kažkuo ypatinga, ar tai tik marketingo triukai?
At.: O jūs nusipirkite Stumbro bei kitos degtinės ir paragaukite vienos ir kitos- skirtumą iškart pajusite. Ne veltui mes aukso medalį Rusijoje gavome.
Kl.: Kiek skiriasi pelno marža Lietuvoje ir užsienyje?
At.: Užsienyje mažesnė, nes ten reikia įeiti į rinką.
Komentaras
Apibendrinant prezentaciją, man susidarė nuomonė, kad direktorius taip įsitikinęs įmonės sėkminga veikla ateityje, kad, atrodo, nei karas nei maras negalėtų jos sustabdyti. Tikėjimas gerai bet ar tai nėra ribotumo požymis? Juk jeigu nepaisoma galimų grėsmių, joms nesiruošiama, tai jos užklumpa netikėtai. Vis dėlto šiuo metu įmonė turi strategiją ir ją sėkmingai įgyvendina.
Invalda, prezidentas Darius Šulnis
Šis pranešimas buvo ypač ilgas ir pilnas gausybės informacijos- buvo akivaizdu, kad pranešėjas niekaip netilps į 15min. reglamentą. O kadangi jis ir kalbėjo greitai, tai informacijos kiekis buvo didžiulis, laimė prezentacija yra internete.
Pagrindinė tema buvo, žinoma, Invalda reorganizavimas prisijungiant „Nenuoramą“.
Svarbiausia mintis- iš buvusios painios įmonių schemos po pertvarkos bus aiški struktūra: skaidrūs akcininkai bei Invalda kaip tiesioginė atskirų verslų valdytoja.
Painios struktūros pavyzdys galėtų būti vienas pastatas, kurio pusė priklausė vienai iš „Invaldos“ įmonių, pusė kitai.
Toliau buvo nuosekliai dėstomas atskirų „Invaldos“ įmonių vertinimas- kokiais principais atlikta ir kokia vertė.
Finansų sektoriuje akcentuota, kad „Finasta“ greitai gaus banko licenciją- tai bus kokybinis šuolis.
Pabrėžta, kad nors „Invaldai“ priklauso 10% akcijų kontrolės premija, kuri turi būti taikoma, 10% „Nenuoramos“ akcijų nėra keičiamos į „Invaldos“ akcijas, todėl premijos nelieka.
Įdomūs buvo skirtingų sektorių įvertinimai (po reorganizacijos), pateiksiu galutinius skaičius:
„Invaldos“ grynųjų nuosavų aktyvų vertė – 724-1192mln.Lt, akcijų skaičius 42,57mln. Paėmę kalkuliatorius ir padalinę, suskaičiuotume akcijos kainą (pagal vertinimą): 17-28Lt.
Nenuostabu, kad sekančią dieną po prezentacijos akcijos kaina pakilo beveik 7%, iki 19,54Lt!
Klausimai
Kl.: Ar investuosite daugiau į “Sanitą”, o gal svarstote galimybę jį parduoti?
At.: Mes esame gana ciniški ir pragmatiški, pagrindinis mūsų sprendimų kriterijus- maksimali nauda „Invaldai“. Jeigu kaina būtų gera, pardavimas galimas, bet šiuo metu taip nėra. Investuoti nėra numatoma, nes „Sanito“ pinigų srauto visiškai užtenka investicijoms, tame tarpe ir naujai gamyklai Kaune.
Kl.: Kurie sektoriai yra jūsų prioritetiniai?
At.: Nepakeičiamų verslų nėra, bet mūsų pagrindiniai yra farmacija, NT ir finansai, čia mes matome geras perspektyvas.
Kl.: Kaip pakomentuosite „Vilniaus Baldų“ situaciją?
At.: Gerais laikais įmonė užmigo ant laurų, nemažino išlaidų ir minkštai derėjosi su užsakovais. „Invalda“ turi tvirtesnes pozicijas kalbėdama su užsakovais, kuo mes ir naudojamės. Be to, baldų kainos šiuo metu pakilo visame pasaulyje, taip pat ir Azijos gamintojų.
Kl.: Kaip atrodys „Invaldos“akcininkų struktūra po reorganizavimo?
At.: Aš turėsiu apie 20-30% „Invaldos“ akcijų, apie kitus akcininkus nenoriu komentuoti.
Komentaras
Dariaus Šulnio pranešimas mane įtikino reorganizacijos nauda ir skaidrumu. Ši prezentacija gali būti ir puiki mokomoji priemonė apie verslų vertinimą, siūlau pasižiūrėti.
Kalbant apie „Invaldos“ perspektyvas, reikia įvertinti pagrindinius sektorius. Finansai- perspektyvus sektorius, ypač turint omeny banko licencijos gavimą. Farmacija- taip pat, „Sanitas“ išsprendė pagrindines problemas ir augina pardavimus bei pelną. NT vystymas gal nebėra tiek perspektyvus būsto sektoriuje, bet viešbučiai, komercinės patalpos išlieka patrauklios.
Reziumuojant visą renginį, jis buvo tikrai įdomus ir naudingas, tikiuosi tokių susitikimų bus daugiau ir dažniau.
Pastaba: straipsnyje pateikta informacija negali būti vertinama kaip pasiūlymas pirkti ar parduoti kurių nors įmonių akcijas.
Aldas Pipinys
Sėkminga Investicija
http://www.investuokime.lt