versija spausdinimui
(0)
Penktadienį Dow Jones indeksas pakilo 0,3 proc. iki 8799,26 punkto ir šiek tiek viršijo praėjusių metų pabaigoje fiksuotą 8776,39 punkto žymą. Nuo kovo 9 dienos „dugno“ indeksas atsitiesė 34 proc. – daugiausia nuo 1975 metų. S&P 500 indeksas pasiekė aukščiausią tašką per pastaruosius septynis mėnesius ir iš viso nuo „dugno“ jau yra atsispyręs 40 proc. Iš viso JAV akcijų rinka kilo 12 iš pastarųjų 14 savaičių.
Tiesa, visą praėjusią savaitę akcijų kursų atsitiesimo pagreitis slopo. Nors ekonominiai rodikliai, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, akivaizdžiai pagerėjo, nerimą kelia, kad reikšmingesnį ūkio atsigavimą gali riboti prastos darbo, kredito, būstų rinkos, vartojimo perspektyvos.
Penktadienį indeksams reikšmingiau kilti neleido pigusios žaliavos, kurios neigiamai veikė naftos ir kalnakasybos bendrovių akcijas.
Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas ūgtelėjo nuo 68,7 iki 69 punktų, bet mažiau, nei prognozuota – 69,5 punkto. Nerimą kelia tai, kad ligšiolinį gyventojų pasitikėjimo atsigavimą daugiausia lėmė akcijų rinkos atsitiesimas ir viltys dėl ūkio skatinimo programos. Pastariesiems išsisemiant, ateities perspektyvų vertinimą ir tolesnį pasitikėjimo atsigavimą gali užgožti augantis nedarbas, trumpėjantis darbo laikas ir mažėjančios realios pajamos, pabrangę degalai, krentančios namų kainos, augančios palūkanos, didėjantis nemokumas.
Importo kainos, pabrangus degalams, kovą šoktelėjo 1,3 proc. – daugiausia nuo praėjusios liepos. Balandį importo prekės brango 1,1 proc. Nepaisant to, per metus importo kainos smuko 17,6 proc. Eksporto kainos per mėnesį pakilo 0,6 proc., arba daugiau, nei prognozuota (0,4 proc.). Balandį jos kilo 0,4 proc.
Iždo obligacijų kainos kilo, o pajamingumai smuko. Investuotojai lengviau atsikvėpė sėkmingai pasibaigus dar vienai naujų vyriausybės vertybinių popierių (VVP) platinimo savaitei. Per tris aukcionus vyriausybė pasiskolino dar 65 mlrd. JAV dolerių, o nauja 30 metų trukmės VVP emisija sulaukė kur kas daugiau pirkėjų dėmesio, nei tikėtasi.
Baimintasi, kad rinkos dalyviai gali menkai domėtis šiais VVP, nes pastaruoju metu atgijus infliacijos baubui, pastebima tendencija investicijas daugiau nukreipti į trumpalaikius iždo instrumentus ir rizikingesnius aktyvus.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų kainos nustojo augti ir indeksai pasuko žemyn. Paskelbti euro zonos pramonės produkcijos rezultatai (metinis nuosmukis siekia 21,6 proc.), kritusios metalų ir naftos kainos iš paskos tempė ir naftos bei kalnakasybos bendroves. „Bloomberg“ duomenimis, penktadienį 0,9–2,1 proc. smuko tokie naftos gamintojai, kaip „BP“, „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir „Repsol“. O pagrindinės kalnakasybos bendrovės žemyn nukeliavo 1,3–8,5 proc.
Priešinga kryptimi penktadienį išsiskyrė farmacijos įmonės. Jų paklausa išaugo po to, kai Tarptautinė sveikatos organizacija paskelbė kiaulių gripo pandemiją. Investuotojai skubėjo įsigyti farmacijos akcijų, tikėdamiesi, kad šios brangs augant vakcinos ir kitų vaistų pardavimų pajamoms. D. Britanijos „GlaxoSmithKline“ pabrango 5,4 proc., kai paskelbė ketinanti gaminti vakciną nuo šios rūšies gripo. Neatsiliko ir konkurentas „Sanofi-Aventis“, kuris taip pat brango 3 proc.
Euro zonos pramonės produkcija balandžio mėnesį toliau smuko ir didesniu, nei prognozuota, tempu. Per mėnesį ji nukrito 1,9 proc., kai prognozuota 0,4 proc., per metus – 21,6 proc., prognozuota 19,8 proc. Prastesni, nei tikėtasi, pramonės rezultatai penktadienį padėjo atsitiesti Vokietijos 10 metų VVP kainai, kai jų pajamingumas smuko 6,4 bazinio punkto. Buvo spekuliuojama, kad kol kas saugių aktyvų paklausa neišblėso, nes apie ekonomikos atsigavimą kalbėti tebėra anksti.
Prancūzijos vartotojų kainų indeksas gegužės mėnesį padidėjo 0,1 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, registruota defliacija – 0,3 proc. kainų smukimas. Prancūzijoje tai pirmas kainų kritimas nuo 1996 metų, kurį lėmė ne tik mažesnės nei prieš metus naftos kainos, bet ir dėl ekonomikos recesijos išaugęs nedarbas, dėl to nusilpusi vidaus paklausa ir gamyba.
Azija
Japonijos akcijų indeksą žemyn tempė finansų žaliavų sektorių akcijos. Pasirodžius pranešimui, kad „Sumitomo Mitsui Financial Group“ išleis daugiau akcijų, nei skelbta anksčiau, jo rinkos kursas krito 6,9 proc. Pingant žaliavoms, antro didžiausio naftos išgavėjo kursas sumažėjo 2 proc., o šalies vario rinkos lyderio „Nippon Mining&Metals“ – 2,6 proc.
Baltijos šalys
Latvijos vyriausybė paskelbė ketinanti 20 proc. mažinti atlyginimus ir 10 proc. pensijas. Šalies vadovybė visomis įmanomomis pastangomis ieško būdų, kaip 500 mln. latų sumažinti biudžeto išlaidas. Latvijai būtina mažinti biudžetą, kad šalis patenkintų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus ir jai būtų pervesta sutartos paskolos 1,7 mlrd. eurų dalis.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko atstovas Andrzejus Slawinskis tikisi, kad šalies ekonomika kitais metais augs 2 proc. Lenkijos ekonomika yra viena stipriausių regione ir kol kas išvengusi nuosmukio. Apklausų duomenimis, Lenkijos infliacijos lygis gegužę dėl silpstančios paklausos ėmė mažėti ir pasiekė 3,7 proc. Tai suteikė Centriniam bankui erdvės mažinti bazines palūkanų normas. Oficialius duomenis Statistikos departamentas turėtų skelbti šiandien.
Rusijos vicepremjeras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad JAV dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos reikšmė artimiausiu metu greičiausiai nepasikeis. Toks pareiškimas nuskambėjo po G8 šalių narių finansų ministrų susitikimo Italijoje. JAV dolerio indeksas kaip mat sustiprėjo. Rusijos akcijų biržos penktadienį buvo uždarytos.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „Nymex“ biržoje pirmą kartą per praėjusią savaitę smuko žemyn. Tai lėmė dalis investuotojų, kurie fiksavo pelną, uždirbtą naftai brangus keturias dienas iš eilės. Be to, prisidėjo ir kitų valiutų atžvilgiu sustiprėjęs JAV doleris. Penktadienį buvo skelbiami Kinijos, Japonijos ir euro zonos pramonės gamybos rodikliai, kurie rodo, kaip vystosi viena svarbiausių ekonomikos dalių, lemianti ir naftos paklausą. Optimistiškiausius rodiklius pateikė Kinija, kurios pramonės gamyba gegužę buvo 8,9 proc. didesnė nei prieš metus. Priešingai, euro zona paskelbė, kad balandžio mėn. pramonė buvo net 21,6 proc. mažesnė nei 2008 m. Vien iš šių duomenų nesunku suprasti, kad pastaruoju metu naftos ir kitų žaliavų paklausą daugiausia palaiko Kinija. Aišku, Kinijos suvartojamas naftos kiekis dar neprilygsta euro zonos naftos paklausai.
OPEC penktadienį paskelbė kas mėnesį išleidžiamą pasaulio naftos rinkos apžvalgą, kuria vėl sumažino 2009 m. naftos paklausos prognozę dar 200 tūkst. barelių iki 83,8 mln. barelių per dieną, lyginant nuo gegužės mėn. prognozių. Nepaisant to, OPEC išlieka optimistiškiausia iš trijų didžiausių naftos rinką stebinčių institucijų dėl šių metų naftos suvartojimo pasaulyje. Be to, apžvalgoje teigiama, kad OPEC gegužę išgavo 25,9 mln. barelių naftos per dieną, arba 119 tūkst. barelių daugiau nei balandžio mėn. Toks naftos gavybos išaugimas nėra didelis, tačiau tai, kad pasaulyje žaliavos atsargų lygis nebeauga, gali rodyti, kad tam tikras balansas yra pasiektas. Tačiau, ar jis išsilaikys ilgiau tiek išaugus naftos kainai, kyla vis daugiau abejonių.
Aukso kaina penktadienį krito gana smarkiai ir nusileido žemiau nei 940 JAV dolerių už trojos unciją. Daugiausia nuosmukį lėmė kitų valiutų atžvilgiu stiprėjęs JAV doleris. Auksas paprastai laikomas nuo dolerio smukimo apsaugančia investicija, o koreliacija tarp jo ir JAV dolerio pastaruoju metu yra ypač sustiprėjusi. Be to, auksui vėl nepavykus pakilti aukščiau svarbaus 980 JAV dolerių už trojos unciją pasipriešinimo lygmens, investuotojai pradėjo fiksuoti uždirbtus pelnus, pardavinėti auksą rinkoje. Ši tendencija artimiausiu metu dar gali tęstis, ypač jeigu JAV doleriui pavyks kurį laiką išsilaikyti. Įdomu, kad „BNP Paribas“ banko analitikai prognozuoja, kad 2009 m. vidutinė aukso kaina bus 925 JAV doleriai už trojos unciją, o 2010 m. vos 825 JAV doleriai. Didžiausią aukso kainos kilimo apribojimą jie laiko artimiausiais mėnesiais vis dar išsilaikysiančią didelę defliacijos grėsmę.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį krito 2,6 proc., daugiausia paveikta paskelbtų silpnų euro zonos pramonės gamybos rezultatų ir stiprėjusio JAV dolerio. Londono biržos sandėliuose vario atsargos vėl krito 2,9 tūkst. tonų iki 290,3 tūkst. tonų. Tačiau mažėja ir pažymų, kad varis palieka sandėlius, o tai rodo, jog atsargų mažėjimo tempai lėtėja. Daugumos nuostabai, Šanchajaus metalų biržoje vario atsargos išaugo net 33 proc. ir tai taip pat perspėja apie mažėjančius vario pirkimus. Šiandien ryte Šanchajuje vario kaina yra smukusi net 4,9 proc.
Tiesa, visą praėjusią savaitę akcijų kursų atsitiesimo pagreitis slopo. Nors ekonominiai rodikliai, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, akivaizdžiai pagerėjo, nerimą kelia, kad reikšmingesnį ūkio atsigavimą gali riboti prastos darbo, kredito, būstų rinkos, vartojimo perspektyvos.
Penktadienį indeksams reikšmingiau kilti neleido pigusios žaliavos, kurios neigiamai veikė naftos ir kalnakasybos bendrovių akcijas.
Mičigano universiteto skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas ūgtelėjo nuo 68,7 iki 69 punktų, bet mažiau, nei prognozuota – 69,5 punkto. Nerimą kelia tai, kad ligšiolinį gyventojų pasitikėjimo atsigavimą daugiausia lėmė akcijų rinkos atsitiesimas ir viltys dėl ūkio skatinimo programos. Pastariesiems išsisemiant, ateities perspektyvų vertinimą ir tolesnį pasitikėjimo atsigavimą gali užgožti augantis nedarbas, trumpėjantis darbo laikas ir mažėjančios realios pajamos, pabrangę degalai, krentančios namų kainos, augančios palūkanos, didėjantis nemokumas.
Importo kainos, pabrangus degalams, kovą šoktelėjo 1,3 proc. – daugiausia nuo praėjusios liepos. Balandį importo prekės brango 1,1 proc. Nepaisant to, per metus importo kainos smuko 17,6 proc. Eksporto kainos per mėnesį pakilo 0,6 proc., arba daugiau, nei prognozuota (0,4 proc.). Balandį jos kilo 0,4 proc.
Iždo obligacijų kainos kilo, o pajamingumai smuko. Investuotojai lengviau atsikvėpė sėkmingai pasibaigus dar vienai naujų vyriausybės vertybinių popierių (VVP) platinimo savaitei. Per tris aukcionus vyriausybė pasiskolino dar 65 mlrd. JAV dolerių, o nauja 30 metų trukmės VVP emisija sulaukė kur kas daugiau pirkėjų dėmesio, nei tikėtasi.
Baimintasi, kad rinkos dalyviai gali menkai domėtis šiais VVP, nes pastaruoju metu atgijus infliacijos baubui, pastebima tendencija investicijas daugiau nukreipti į trumpalaikius iždo instrumentus ir rizikingesnius aktyvus.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų kainos nustojo augti ir indeksai pasuko žemyn. Paskelbti euro zonos pramonės produkcijos rezultatai (metinis nuosmukis siekia 21,6 proc.), kritusios metalų ir naftos kainos iš paskos tempė ir naftos bei kalnakasybos bendroves. „Bloomberg“ duomenimis, penktadienį 0,9–2,1 proc. smuko tokie naftos gamintojai, kaip „BP“, „Royal Dutch Shell“, „Total“ ir „Repsol“. O pagrindinės kalnakasybos bendrovės žemyn nukeliavo 1,3–8,5 proc.
Priešinga kryptimi penktadienį išsiskyrė farmacijos įmonės. Jų paklausa išaugo po to, kai Tarptautinė sveikatos organizacija paskelbė kiaulių gripo pandemiją. Investuotojai skubėjo įsigyti farmacijos akcijų, tikėdamiesi, kad šios brangs augant vakcinos ir kitų vaistų pardavimų pajamoms. D. Britanijos „GlaxoSmithKline“ pabrango 5,4 proc., kai paskelbė ketinanti gaminti vakciną nuo šios rūšies gripo. Neatsiliko ir konkurentas „Sanofi-Aventis“, kuris taip pat brango 3 proc.
Euro zonos pramonės produkcija balandžio mėnesį toliau smuko ir didesniu, nei prognozuota, tempu. Per mėnesį ji nukrito 1,9 proc., kai prognozuota 0,4 proc., per metus – 21,6 proc., prognozuota 19,8 proc. Prastesni, nei tikėtasi, pramonės rezultatai penktadienį padėjo atsitiesti Vokietijos 10 metų VVP kainai, kai jų pajamingumas smuko 6,4 bazinio punkto. Buvo spekuliuojama, kad kol kas saugių aktyvų paklausa neišblėso, nes apie ekonomikos atsigavimą kalbėti tebėra anksti.
Prancūzijos vartotojų kainų indeksas gegužės mėnesį padidėjo 0,1 proc., o lyginant su atitinkamu praėjusių metų mėnesiu, registruota defliacija – 0,3 proc. kainų smukimas. Prancūzijoje tai pirmas kainų kritimas nuo 1996 metų, kurį lėmė ne tik mažesnės nei prieš metus naftos kainos, bet ir dėl ekonomikos recesijos išaugęs nedarbas, dėl to nusilpusi vidaus paklausa ir gamyba.
Azija
Japonijos akcijų indeksą žemyn tempė finansų žaliavų sektorių akcijos. Pasirodžius pranešimui, kad „Sumitomo Mitsui Financial Group“ išleis daugiau akcijų, nei skelbta anksčiau, jo rinkos kursas krito 6,9 proc. Pingant žaliavoms, antro didžiausio naftos išgavėjo kursas sumažėjo 2 proc., o šalies vario rinkos lyderio „Nippon Mining&Metals“ – 2,6 proc.
Baltijos šalys
Latvijos vyriausybė paskelbė ketinanti 20 proc. mažinti atlyginimus ir 10 proc. pensijas. Šalies vadovybė visomis įmanomomis pastangomis ieško būdų, kaip 500 mln. latų sumažinti biudžeto išlaidas. Latvijai būtina mažinti biudžetą, kad šalis patenkintų Tarptautinio valiutos fondo reikalavimus ir jai būtų pervesta sutartos paskolos 1,7 mlrd. eurų dalis.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos centrinio banko atstovas Andrzejus Slawinskis tikisi, kad šalies ekonomika kitais metais augs 2 proc. Lenkijos ekonomika yra viena stipriausių regione ir kol kas išvengusi nuosmukio. Apklausų duomenimis, Lenkijos infliacijos lygis gegužę dėl silpstančios paklausos ėmė mažėti ir pasiekė 3,7 proc. Tai suteikė Centriniam bankui erdvės mažinti bazines palūkanų normas. Oficialius duomenis Statistikos departamentas turėtų skelbti šiandien.
Rusijos vicepremjeras Aleksejus Kudrinas pareiškė, kad JAV dolerio kaip pasaulinės rezervinės valiutos reikšmė artimiausiu metu greičiausiai nepasikeis. Toks pareiškimas nuskambėjo po G8 šalių narių finansų ministrų susitikimo Italijoje. JAV dolerio indeksas kaip mat sustiprėjo. Rusijos akcijų biržos penktadienį buvo uždarytos.
Žaliavos
Penktadienį šviesiosios „WTI“ naftos ateities sandorių kaina „Nymex“ biržoje pirmą kartą per praėjusią savaitę smuko žemyn. Tai lėmė dalis investuotojų, kurie fiksavo pelną, uždirbtą naftai brangus keturias dienas iš eilės. Be to, prisidėjo ir kitų valiutų atžvilgiu sustiprėjęs JAV doleris. Penktadienį buvo skelbiami Kinijos, Japonijos ir euro zonos pramonės gamybos rodikliai, kurie rodo, kaip vystosi viena svarbiausių ekonomikos dalių, lemianti ir naftos paklausą. Optimistiškiausius rodiklius pateikė Kinija, kurios pramonės gamyba gegužę buvo 8,9 proc. didesnė nei prieš metus. Priešingai, euro zona paskelbė, kad balandžio mėn. pramonė buvo net 21,6 proc. mažesnė nei 2008 m. Vien iš šių duomenų nesunku suprasti, kad pastaruoju metu naftos ir kitų žaliavų paklausą daugiausia palaiko Kinija. Aišku, Kinijos suvartojamas naftos kiekis dar neprilygsta euro zonos naftos paklausai.
OPEC penktadienį paskelbė kas mėnesį išleidžiamą pasaulio naftos rinkos apžvalgą, kuria vėl sumažino 2009 m. naftos paklausos prognozę dar 200 tūkst. barelių iki 83,8 mln. barelių per dieną, lyginant nuo gegužės mėn. prognozių. Nepaisant to, OPEC išlieka optimistiškiausia iš trijų didžiausių naftos rinką stebinčių institucijų dėl šių metų naftos suvartojimo pasaulyje. Be to, apžvalgoje teigiama, kad OPEC gegužę išgavo 25,9 mln. barelių naftos per dieną, arba 119 tūkst. barelių daugiau nei balandžio mėn. Toks naftos gavybos išaugimas nėra didelis, tačiau tai, kad pasaulyje žaliavos atsargų lygis nebeauga, gali rodyti, kad tam tikras balansas yra pasiektas. Tačiau, ar jis išsilaikys ilgiau tiek išaugus naftos kainai, kyla vis daugiau abejonių.
Aukso kaina penktadienį krito gana smarkiai ir nusileido žemiau nei 940 JAV dolerių už trojos unciją. Daugiausia nuosmukį lėmė kitų valiutų atžvilgiu stiprėjęs JAV doleris. Auksas paprastai laikomas nuo dolerio smukimo apsaugančia investicija, o koreliacija tarp jo ir JAV dolerio pastaruoju metu yra ypač sustiprėjusi. Be to, auksui vėl nepavykus pakilti aukščiau svarbaus 980 JAV dolerių už trojos unciją pasipriešinimo lygmens, investuotojai pradėjo fiksuoti uždirbtus pelnus, pardavinėti auksą rinkoje. Ši tendencija artimiausiu metu dar gali tęstis, ypač jeigu JAV doleriui pavyks kurį laiką išsilaikyti. Įdomu, kad „BNP Paribas“ banko analitikai prognozuoja, kad 2009 m. vidutinė aukso kaina bus 925 JAV doleriai už trojos unciją, o 2010 m. vos 825 JAV doleriai. Didžiausią aukso kainos kilimo apribojimą jie laiko artimiausiais mėnesiais vis dar išsilaikysiančią didelę defliacijos grėsmę.
Vario kaina Londono metalų biržoje penktadienį krito 2,6 proc., daugiausia paveikta paskelbtų silpnų euro zonos pramonės gamybos rezultatų ir stiprėjusio JAV dolerio. Londono biržos sandėliuose vario atsargos vėl krito 2,9 tūkst. tonų iki 290,3 tūkst. tonų. Tačiau mažėja ir pažymų, kad varis palieka sandėlius, o tai rodo, jog atsargų mažėjimo tempai lėtėja. Daugumos nuostabai, Šanchajaus metalų biržoje vario atsargos išaugo net 33 proc. ir tai taip pat perspėja apie mažėjančius vario pirkimus. Šiandien ryte Šanchajuje vario kaina yra smukusi net 4,9 proc.