versija spausdinimui
(0)
Šią savaitę Vengrijos akcijų indeksas BUX pakilo 10,08 proc. Vengrijos akcijų rinka judėjo genama nuotaikų Vakarų Europos biržose, kur akcijos brango rinkos dalyviams spekuliuojant dėl pirmųjų galimo ekonomikos atsigavimo ženklų. Teigiama kryptis rinkoje laikėsi iki pat ketvirtadienio, nors savaitės eigoje ir buvo galima sulaukti trikdžių dėl laukiamų JAV bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų, tačiau šią savaitę Vakaruose daug įmonių paskelbė geresnius nei tikėtasi rezultatus ir tai padėjo rinkoms augti.
Ketvirtadienio prekybos sesijos metu Vakarų Europos indeksai pasuko žemyn, panašios pelnų fiksavimo nuotaikos į prekybos pabaigą persimetė ir į Budapešto biržą. Dalis investuotojų pradėjo nerimauti, kad dabartinis akcijų kainų ralis kol kas neatitinka ekonomikos fundamentų ir per ateinančias prekybos sesijas galime sulaukti pelnų fiksavimo.
Kovą Vengrijos pramonės gamyba buvo 19,6 proc. mažesnė nei prieš metus - tai dešimtas kritimo mėnuo iš eilės. Vis dėlto, mažėjimo tempas lėtesnis (vasarį jis siekė 25,4 proc), be to, buvo geresnis nei 23,2 proc. nuosmukį prognozavusių „Bloomberg“ analitikų lūkesčiai. Kitas rodiklis, šią savaitę paskelbtas Vengrijos statistikų užsienio prekybos balansas. Užsienio prekybos perteklius kovą sudarė 492,8 mln. eurų ir buvo 59 proc. didesnis nei vasario mėnesį. Dėl recesijos bei silpnėjančios valiutos mažėjo importuojamų prekių paklausa, todėl importo apimtys eurais krito 23,4 proc. metiniu tempu. Metinis eksporto mažėjimas sudarė 18,2 proc.
Vengrijos parlamentas, siekdamas gerinti biudžeto surinkimą, sutarė nuo liepos PVM padidinti 5 proc. punktais iki 25 proc. (atskiroms prekių grupėms galiotų 18 proc. tarifas), tačiau nuo 2010 m. 5 proc. punktais sumažinti pajamų mokestį. Taip siekiama padidinti mokesčių naštą vartojimui, o ne pajamoms. Pensijų išlaidas nuspręsta mažinti atsisakant praktikos išmokėti „tryliktą“ pensiją. Galutinis balsavimas turėtų įvykti kitą savaitę.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS pakilo 17,59 proc. Pirmadienį Ukrainos birža buvo uždaryta, o antradienį-ketvirtadienį buvo galima stebėti stiprų akcijų kainų kilimą aukštyn. Ukrainos akcijų rinka šiuo metu pasižymi dideliais svyravimais, panašu, kad akcijų kainos seka nuotaikas Vakarų biržose, tačiau šalies ekonomikos pagrindai kol kas tebėra labai silpni. Ketvirtadienį Ukrainos akcijų kainų indeksas pakilo net 7,8 proc, bene daugiausiai visų aplinkinių rinkų tarpe. Kaip toliau vystysis Ukrainos akcijų rinkos kainos iš dalies priklauso ir nuo bendro rinkų sentimento, tačiau įtakos gali padaryti ir šiandien laukiamas Tarptautinio valiutos fondo sprendimas dėl paskolos dalies pervedimo.
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 2,2 proc. Teigiamas nuotaikas Lenkijos akcijų rinkoje palaikė visą savaitę į viršų stiebęsi JAV ir kitų didžiausių užsienio biržų indeksai. Didžiausia apyvarta buvo pasiekta vykdant sandorius didžiausio Europoje vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijomis, jos per penkias dienas brango net 14,7 proc. (iki penktadienio 15.00 val. Lietuvos laiku), pakilus vario ir kitų gaminamų metalų kainoms. Didžiausio Lenkijos banko „PKO BP“ akcijų kaina pakilo atitinkamai 4,5 proc. Postūmį bankų akcijoms brangti suteikė geresni nei tikėtasi JAV bankų streso testų rezultatai. Vokiečių „Commertsbank“ antrinio banko „BRE bank“ akcijos brango 7 proc. Kitas kotiruojamas bankas „Millenium“ šią savaitę paskelbė pirmojo ketvirčio pelną, kuris lyginant su atitinkamu pernai metų laikotarpiu smuko 90 proc. ir buvo tris kartus mažesnis nei prognozuota. Šio banko akcijos pigo 5,6 proc. Mėsos perdirbimo bendrovės „Duda“ akcijų kaina pakilo 21,3 proc. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos, pakilus naftos kainoms, pabrango 2,9 proc.
Lenkijos vyriausybė sumažino 2009 m. ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 0,5-1 proc. Dabar ji prognozuoja, kad 2010 m. ekonomika augs nuo 0,5 proc. iki 1 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino vienerių metų, 20,6 milijardo dolerių kredito liniją Lenkijai. Lenkijos vyriausybės atstovai šią paskolą laiko atsargine priemone, o tai reiškia, kad neketina ja naudotis. TVF šiemet peržiūrėjo kreditavimo sistemą, sukūrė naujų instrumentų. Kredito linijos yra suteikiamos tik kruopščiai atrenkamoms ir „gerai valdomoms“ ekonomikoms. Valstybė, gavusi tokią paskolą, neturi laikytis tolesnių TVF taisyklių. Ši paskola Lenkijai buvo suteikta dėl jos „stiprios“ ekonominės politikos. Lenkija yra antra šalis po Meksikos, gavusi šią paskolą. TVF nuomone, Lenkijos ekonomika šiemet smuks 0,7 proc. Zlotas nuo savo aukštumų praėjusių metų liepos mėnesį jau prarado apie trečdalį vertės investuotojams pardavinėjant rizikingesnius vertybinius popierius.
Lenkijos centrinio banko atstovo Andrzejaus Slawinskio teigimu, infliacijos lygis po balandžio tikriausiai mažės, o Centrinis bankas tęs bazinės palūkanų normos mažinimo ciklą. Pasak jo, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas suteikti Lenkijai 20,6 mlrd. lankstaus kredito liniją bus teigiamas dalykas šalies ekonomikai.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo dar 12,3 proc, Micex - 11,3 proc. Nuo metų pradžios Rusijos akcijų biržos indeksai jau yra pasistiebę beveik 40 proc. ir pradeda minti ant kulnų didžiausia grąža šiemet pasižymėjusiai Kinijai. Teigiamas nuotaikas dėl Rusijos akcijų palaiko į viršų kylančios pasaulinės žaliavinės naftos kainos ir dėl to vėl stiprėjantis rublio kursas, kuris nuo sausio mėnesio sugebėjo į viršų pasistiebti 8 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos, brangus JAV finansų sektoriaus akcijoms, irgi brango 16,6 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė irgi 16,6 proc, naftos kompanijos „Surgutneftegaz“ - 6,7 proc, „Lukoil“ - 9,9 proc. Didžiulės apyvartos antrą savaitę iš eilės sulaukė elektrinių OGK4, OGK6 ir OGK2 akcijos, jų kaina atitinkamai pakilo dar 27,6 proc , 7,8 proc. ir 2,7 proc.
Rusijoje nuo metų pradžios iki balandžio 4 d. vartotojų kainos išaugo 6,3 proc. Šalies užsienio prekybos balansas 2009 m. I ketv. sumažėjo 56,4 proc. iki 23,4 mlrd. JAV dolerių. Degalai ir energetinės prekės sudarė 67,9 proc. Rusijos eksporto. Rusijoje pirmą kartą per nuo krizės pradžios sumažėjo bedarbių. Nuo balandžio 23 d. iki 29 d. užsiregistravusių bedarbių skaičius sumažėjo 0,7 proc. iki 2,283 mln.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas pakilo net 20 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK banka“ akcijos pabrango 27,9 proc, „Komerčijalna banka“ vertybiniai popieriai - 13,2 proc, „Agrobanka“ - 37,4 proc, o sojos pupelių gamintojos „Sojaprotein“ - 7,1 proc.
NDL1L.LH: banko „DnB NORD“ preliminarus pirmojo ketvirčio rezultatas buvo 48,3 mln. litų nuostolis, kai prieš metus uždirbtas 37,6 mln. litų grynasis pelnas. Banko grynosios pajamos augo 9,3 proc., o veiklos išlaidas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pavyko sumažinti 6,2 proc. Vis dėlto padaryti paskolų atidėjimai lėmė, kad pirmasis ketvirtis tapo nuostolingas. Banko pranešime teigiama, kad daugiausia atidėjimų teko smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nekilnojamojo turto, statybų ir transporto sektoriams, t. y. ekonomikos ciklo pokyčiams jautriausioms verslo šakoms. Pabrėžiama, kad laikytasi konservatyvumo principo. Atsargesnio požiūrio laikomasi ne tik dėl senų, tačiau ir dėl naujų paskolų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, „DnB NORD“ banko nekonsoliduotas paskolų portfelis per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,3 proc. iki 10,9 mlrd. litų.
UKB1L.LH: Ūkio banko grupė I ketvirtį gavo 5,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 70 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kai uždirbta 18,4 mln. litų. Nekonsoliduotas rezultatas sumažėjo 75 proc. iki 4 mln. litų.
Grupės pelną neigiamai veikė 11,8 proc. iki 31,2 mln. litų sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos ir net 40 proc. iki 14,9 mln. litų kritusios grynosios komisinių pajamos. Palyginti, Lietuvos banko skelbtais duomenimis, bankų sistemos I ketvirčio grynosios palūkanų pajamos mažėjo 17,6 proc. metiniu tempu, tačiau grynosios komisinių pajamos buvo 3,4 proc. didesnės nei prieš metus. Šiemet indėliai brango, o tai pablogino daugelio bankų rezultatus, tačiau Ūkio bankas santykinai aukštas palūkanas mokėdavo ir anksčiau, taigi jam poveikis buvo silpnesnis. Spartus grynųjų komisinių pajamų kritimas labiau kelia nerimą ir rodo itin susilpnėjusį banko klientų aktyvumą.
Ūkio banko paskolų atidėjimai I ketvirtį buvo 3,5 karto didesni nei prieš metus ir siekė 13,7 mln. litų. Bendra balanse sukaupta paskolų atidėjimų suma sudarė 3,8 proc. paskolų portfelio, kai bankų sistemos ji buvo 1,7 proc. Tiesa, Ūkio banko paskolų, kurių mokėjimai pradelsti daugiau kaip 60 dienų ir kurių vertė sumažėjusi, dalis taip pat buvo didesnė, taigi natūralu, kad ir atidėjimų padaryta daugiau. Šiemet blogų paskolų suma turėtų toliau augti, o didinami atidėjimai blogins finansinius rezultatus.
Spaudimą rezultatams neišvengiamai darys ir dėl krentančios ekonomikos mažėjančios bankinių paslaugų apimtys ir minimaliai augantis paskolų portfelis. Palyginti, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per ketvirtį Ūkio banko nekonsoliduotas paskolų portfelis, nevertinant paskolų finansų institucijoms, padidėjo 3,5 proc. iki 2,6 mlrd. litų. Anksčiau rezultatus skelbusių „Snoro“ ir Šiaulių banko kreditų suma nuo metų pradžios pakilo atitinkamai 0,4 proc. iki 2,95 mlrd. litų ir 0,1 proc. iki 1,5 mlrd. litų.
Ūkio banko indėlių apimtys nuo metų pradžios ūgtelėjo 1,5 proc. iki 3 mlrd. litų. „Snoro“ ir Šiaulių banko indėlių apimtys atitinkamai paaugo 3,1 proc. iki 4 mlrd. litų ir 5,2 proc. iki 1,4 mlrd. litų.
LKB1R.LR: „Latvijas Krajbanka“ gegužės 5 d. paskelbė naujos 5 mln. vnt. paprastųjų akcijų emisijos platinimo
pradžią. Pernai gruodį VP išplatinti nepavyko, tad vasarį vykusio pakartotinio akcininkų susirinkimo
sprendimu nutarta platinimą pakartoti, kainą sumažinant perpus iki 1,5 lato už akciją. Beje, tiek per
susirinkimą, tiek dabar emisijos kaina reikšmingai viršija nominalą (minimalią galimą platinimo kainą) ir
kainą biržoje – ketvirtadienio uždarymo kaina buvo 0,72 lato.
Per pirmąjį etapą, truksiantį nuo gegužės 5 d. iki birželio 5 d., pirmumo teisę įsigyti naujai platinamas akcijas
turi 2009 m. kovo 10 d. akcininkai, proporcingai tuo metu turėtam akcijų skaičiui. Per antrąjį etapą,
truksiantį 1 dieną, akcininkai galės pasirašyti likusias akcijas. Per trečiąjį etapą, taip pat užimsiantį 1 dieną,
akcijas pasirašyti galės ir tretieji asmenys.
Sausio pradžioje „Snoro“, turinčio 76,6 proc. paketą, atstovai kalbėjo apie investuotoją, kuris tariamai nori
įsigyti visas ar bent dalį siūlomų akcijų. Visa nauja emisija akcijų skaičių padidintų 41 proc.
EBS.AV: Austrijos „Erste Bank“, aktyviai veikiančio Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pirmojo ketvirčio pelnas siekė 232,1 mln. eurų ir buvo ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus. „Reuters“ apklaustų analitikų prognozės pasiskirstė nuo 57 iki 297 mln. eurų, o vidurkis sudarė 170 mln. eurų. Apie šių metų planus „Erste Bank“ vadovybė kol kas neužsimena.
Grupės pelną palankiai veikė 74,9 mln. eurų augusios grynosios palūkanų pajamos ir, mažėjant obligacijų
pajamingumams, 61,5 mln. eurų, arba 75 proc., pagerėjęs prekybos rezultatas. Veiklos sąnaudų kilimą taip
pat pavyko sutramdyti iki 1,2 proc.
Kita vertus, solidžiais tempais augo paskolų atidėjimai – per ketvirtį padarytų atidėjimų suma buvo 2,3 karto
didesnė nei prieš metus. Bendra sukauptų atidėjimų suma kovo pabaigos balanse sudarė 3,2 proc. paskolų
portfelio ir beveik padengė blogų paskolų dalį, kuri paaugo nuo 2008 m. IV ketvirtį buvusių 2,9 proc. iki 3,3
proc. 2009 m. I ketvirtį. Pelną mažino ir silpnėjusios valiutos užsienio rinkose: per pirmąjį ketvirtį Čekijos
krona nusilpo 8 proc., Rumunijos lėja – 10 proc., Vengrijos forintas – 10 proc. Beje, visi užsienio padaliniai,
išskyrus Ukrainą, pirmąjį ketvirtį dirbo pelningai.
Kaip dauguma kitų finansų institucijų, taip ir Austrijos „Erste Bank“ paskolų portfelio klientams didinti
neskubėjo ir pirmąjį ketvirtį jis išliko nepakitęs. Spartaus augimo kol kas tikėtis neverta. Tai, be abejo, ribos
banko pelningumo gerėjimą.
Per pirmąjį ketvirtį buvo sustiprinta kapitalo bazė – 1 mlrd. eurų sumą pagal ankstesnį susitarimą įnešė
Austrijos vyriausybė, 540 mln. eurų pritraukti iš privačių ir institucinių investuotojų. Po visų numatytų
kapitalo didinimų, kurie bus daromi ir antrąjį ketvirtį, grupės kapitalas turėtų padidėti 2,7 mlrd. eurų.
CEZ.CP: 2009 m. balandžio 4 d. buvo paskutinė diena, kai „CEZ” akcijos buvo parduodamos su teise gauti dividendų (siūloma 50 Čekijos kronų už akciją). Laukiama, kad dėl minėtos priežasties akcijų kaina taip pat koreguosis šiuo dydžiu (5,9 proc. nuo dabartinės 846,5 kronos už akciją). Dėl dividendų skirstymo balsuojama bus gegužės 13 dieną ir, remiantis biržos taisyklėmis, akcininkų sąrašas nuo gegužės 8 iki gegužės 13 dienos negali keistis. Tai reiškia, kad prekyba „CEZ“ akcijomis nurodytomis dienomis vyks, tačiau tuo metu nebus vykdoma akcininkų apskaita. „CEZ” dar nepaskelbė, kada bus išmokami dividendai. 2008 m. jie buvo mokami rugpjūčio 4 dieną.
VST1L.LH: VST grynasis pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį (10,3 mln. litų), lyginant su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, smuko 56,59 proc., nors pajamos augo 3,1 proc. iki 328 mln. litų. Šiemet elektros tarifas augo nuo 33 ct/kWh iki 37 ct/kWh, tai iš dalies galėjo lemti pajamų augimą. Nors šios lėšos tenka elektros gamintojams ir valstybei kaip mokesčiai, didėjo ir VST pajamos, nes bendrovė ne tik skirsto, bet ir tiekia elektrą. Elektros tiekimas iš esmės yra lėšų iš vartotojų už suvartotą elektros energiją surinkimas, jų administravimas. Pasak VST, elektros kiekis, suvartotas įmonės skirstomuosiuose tinkluose, per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 5,3 proc. Tai galima paaiškinti smukusiomis pramonės įmonių elektros vartojimo apimtimis. Smukus prekių paklausai, šios įmonės ėmė mažiau gaminti ir todėl suvartojo mažiau elektros energijos.
VST pranešime minimos mažesnės nei nustatytos vidutinės elektros energijos pirkimo (gamybos) sąnaudos šį ketvirtį galėjo būti nulemtos fakto, kad dirbo atominė elektrinė (IAE). Paprastai kartą per metus IAE yra stabdoma, per jos remontą elektra perkama iš kitų gamintojų („Lietuvos elektrinės“ ir kt.), kurių elektros gamybos sąnaudos yra didesnės nei IAE. Tuomet skaičiuojant vidutinę metinę elektros gamybos kainą ji būna didesnė nei tais ketvirčiais, kai dirba IAE. Paprastai IAE stabdoma metų pabaigoje, o šiemet ji gali būti išvis nebestabdoma, nes paskutinę metų dieną turės būti visiškai sustabdyta. Jei IAE stabdoma nebūtų, vidutinė elektros kaina galėtų būti mažesnė, o tai galėtų lemti ir „VST“ pajamų bei pelno augimą. Kita vertus, greičiausiai šis sumažėjimas bus panaudotas kaip rezervas mažinant elektros kainą galutiniams vartotojams.
Tikėtina, kad šių metų antrąjį ketvirtį tiek bendrovės pajamos, tiek pelnas bus mažesni nei 2008 m. antrąjį ketvirtį dėl mažėjančių elektros pardavimų, numatyto mažinti elektros tarifo ir vienkartinių veiksnių, minimų šiame bendrovės pranešime, nebesikartojimo. Vienkartiniai veiksniai yra dalies gyventojų dėl padidėjusių tarifų deklaruotas didesnis, nei realiai suvartotas, energijos kiekis ir suplanuotų remonto bei investicinių darbų vykdymo perkėlimas iš pirmojo ketvirčio į metų vidurį dėl vėliau, nei planuota, patvirtintų elektros energijos kainų.
RST1L.LH: Rytų skirstomųjų tinklų (RST) grynasis pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 38,1 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu ir siekė 8,1 mln. litų. Pajamos augo 2,8 proc. ir pasiekė 338,4 mln. litų. Investicijų suma smuko daugiau nei perpus – 51,5 proc. iki 30,4 mln. litų. Remiantis analogišku „VST“ pranešimu ir tuo, kad tiek „VST“, tiek RST priklauso tai pačiai „Leo LT“ bendrovei, galima spėti, kad investicijos buvo mažesnės dėl iš pirmojo ketvirčio į metų vidurį perkeltų darbų, o šie atidėti dėl vėliau, nei planuota, patvirtintų elektros energijos kainų. Visgi pati bendrovė to nepaskelbė, todėl siekiant tikslios informacijos reikėtų palaukti pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos. RST pajamos, tikėtina, augo dėl padidėjusių elektros tarifų. Pelnas galėjo mažėti dėl sumažėjusių elektros perdavimo apimčių ir fakto, kad iš 4 centais padidinto tarifo bendrovei pelno neteko (padidėjimas buvo skirtas gamintojams ir mokesčiams valstybei).
GRD1L.LR: Latvijos generinių vaistų gamintojas „Grindeks“ pirmąjį ketvirtį paskelbė apie smarkius pajamų ir pelno rodiklių mažėjimo tempus. Pajamų pokytį didele dalimi lėmė trečdaliu iki 6,7 mln. latų kritę pardavimai Rusijoje. Kitose NVS šalyse, kuriose gaunama 34 proc. pajamų, realizuota 6 proc. daugiau nei prieš metus. Svarbu priminti, kad pernai vasarį „Grindeks“ pasirašė sutartį su nauju vaistų platintoju Rusijoje „Pharmastandard“, todėl pernai pardavimų apimtys žymiai pašoko ir dabar didina palyginamąją bazę. Neišvengiamai neigiamą įtaką darė nuvertėjęs Rusijos rublis. Nuo 2008 m. spalio pabaigoje buvusio žemiausio taško iki 2009 m. kovo pabaigos rublis euro atžvilgiu yra susilpnėjęs beveik trečdaliu, o vien per tris pirmus šių metų mėnesius – 5,5 proc.
Žalos padarė ir vasario pradžios įvykis, kai Rusijos gamykla sumaišė pagrindinio įmonės vaisto „Mildronate“ etiketes su kitu vaistu „Listenon” ir paskelbta, kad sveikatos problemų patyrė 23 žmonės. 2008 m. rugpjūtį Latvijos „Grindeks” pasirašė susitarimą dėl „Mildronate“ gamybos su „FarmFirma Soteks“ įmone. Joje gaminta 20 proc. Rusijos rinkoje suvartojamo vaisto kiekio. Paaiškėjus klaidai, visos šios gamyklos partijos buvo atšauktos ir pardavinėtos tik ES šalyse pagamintos pakuotės. Gamybos sutartis su „FarmFirma Soteks“ nutraukta, tačiau panašaus pobūdžio skandalų poveikis vis tiek juntamas.
Nors ir mažesnis, spaudimas pajamoms bus juntamas ir likusią metų dalį. Nuo pernai stebima pelningumo mažėjimo tendencija taip pat greičiausiai išliks. Nuvertėjęs rublis ir kitos NVS šalių vietinės valiutos mažina importuojamų vaistų paklausą jų rinkose.
KZG.LI: penktadienį pranešta, kad laikinai bendrovės prašymu sustabdoma prekyba „KazakhGold“ tarptautiniais depozitoriumo pakvitavimais (GDR) Londono vertybinių popierių biržoje, nes bendrovė neatskleidė iki 2009 m. gegužės 1 d. savo metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o to reikalauja biržos nuostatai. Aiškinama, kad finansinės ataskaitos negali būti atskleistos dėl vis dar tebevykstančių derybų su „Polyus Gold“ dėl „KazakhGold“ galimo perėmimo. Tačiau pranešta, kad anksčiau visos skelbtos galimo sandorio sąlygos netenka galios, o bendrovių savininkai toliau ieško naujų sandorio organizavimo galimybių. Dabar teigiama, kad sąlygos turėtų būti patikslintos iki gegužės mėn. pabaigos. Sąlygų pakeitimas grindžiamas tuo, kad „KazakhGold“ mokumo ir finansinė padėtis 2009 m. I ketv. išliko sunki, todėl greičiausiai perėmimo kaina bus pakeista į neigiamą „KazakhGold“ akcininkams pusę. Liūdniausia, kad nėra aišku, kada bus atnaujinta prekyba „KazakhGold“ GDR‘ais (paruoštos metinės finansinės ataskaitos), nes taip užkertama galimybė dabartiniams akcininkams parduoti turimus pakvitavimus, o potencialiems investuotojams įžengti į šią poziciją. Beje, rusų „Polyus Gold“ penktadienį paskelbė savo 2008 m. finansinius rezultatus, iš kurių matyti, kad bendrovė yra finansiškai pajėgi įsigyti „KazakhGold“, tačiau toks sandorio vilkinimas kelia didžiulį „KazakhGold“ investuotojų susierzinimą.
PZV1L.LH: viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių pakankamai anksti pateikė 2009 m. I ketv. ataskaitą, kuri atskleidė džiugius rezultatus. Bendrovė praėjusį ketv. vėl dirbo pelningai ir pasiekė netgi aukštesnį pelningumą nei labai sėkmingais 2007 m. metais. Nustebino ir „Pieno žvaigždžių“ pardavimų pajamų rezultatas, nes jų smukimas tik 4,4 proc. yra geras pasiekimas, atsižvelgiant į esamą sunkią tiek Lietuvos, tiek ir eksporto pardavimų rinkų padėtį. Įdomu, kad pardavimai Rusijoje augo net 18,9 proc., nors pajamos iš pieno produktų pardavimų Lietuvoje krito 16 proc., lyginant su analogišku 2008 m. ketvirčiu. Pardavimai Rusijoje sudarė net 38,6 proc., kai 2008 m. I ketv. siekė 31,1 proc., tad priklausomybė nuo šios rinkos tampa vis didesnė, taip pat auga ir rizika, susijusi su neprognozuojama tos šalies situacija. Išaugusį pelningumą labiausiai lėmė smukusios žaliavinio pieno kainos, kurios Lietuvoje 2009 m. I ketv. buvo beveik 41,7 proc. mažesnės nei 2008 m. Apskritai „Pieno žvaigždžių“ pardavimo savikaina praėjusį ketvirtį smuko 10,7 proc. Džiugu, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos siekė net 21,1 mln. litų ir tai turėtų būti džiugus ženklas kreditoriams ir obligacijų turėtojams. Finansinė skola per ketvirtį sumažėjo nežymiai ir sudarė 181,3 mln. litų, iš kurių 103,7 mln. litų yra trumpalaikė per metus grąžintina suma. Bendrovės pieno produkcijos atsargos taip pat mažai pakito, o tai rodo, kad ji turi nemažai potencialo padidinti pardavimų kiekius, jeigu šiuo metu atsirastų galimybė parduoti didesnius kiekius produkcijos patraukliose rinkose. Kalbėti apie pieno produktų pasaulinės rinkos atsigavimą dar anksti, bet stabilizavimosi ženklų galima atrasti nemažai. Visgi bendrovės pardavimai Lietuvos rinkoje veikiausiai ir toliau smuks krintant produktų kainai, mažėjant gyventojų perkamajai galiai. Tačiau 2009 m. II ketv. pelningumo atžvilgiu turėtų būti ne prastesnis nei 2009 m. I ketv. dėl vis dar krintančių žaliavinio pieno supirkimo kainų, kurios dėl sezoniškumo vasarą gali dar koreguotis.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pienas“ paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, 2009 m. I ketv. patyrė 3,6 mln. litų nuostolį, kai praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu nuostolis sudarė 5,4 mln. litų. Pardavimų pajamos smuko net 20,4 proc. iki 90,25 mln. litų. Paskelbtas rezultatas yra ganėtinai liūdinantis, nes pardavimų kritimas viršijo lūkesčius. Prastus pardavimų rezultatus galima bandyti aiškinti tuo, kad „Žemaitijos pienas“ daugiausia pieno produkcijos parduoda Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, kurių smunkančios ekonomikos neigiamai atsiliepia tiek pieno produktų pardavimų kiekiams, tiek jų kainoms. 2008 m. IV ketv. bendrovės pardavimų pajamos buvo kritusios 9,4 proc., o per šių metų I ketv. smukimo tempas padvigubėjo. Praėjusiais metais „Žemaitijos pieną“ gelbėjo santykinai didesnė nei konkurentų pieno produktų pardavimų Lietuvoje dalis smunkant pasaulinėms pieno produktų kainoms, o Lietuvos rinkoje kainoms išliekant mažai pakitusioms, tačiau šiais metais vyksta atvirkščias variantas. Džiugu bent tiek, kad sumažėjo bendrovės nuostolis, stipriai nukritus superkamo žaliavinio pieno kainoms. Prognozuoti 2009 m. II ketv. sunku, tačiau panašu, kad pardavimų kritimas bus panašaus lygio, o dėl sezoniškumo antrasis ketvirtis pelningumo atžvilgiu turėtų būti geresnis.
RSU1L.LH: didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo grupės paskelbti 2009 m. balandžio mėn. pardavimų augimo rezultatai gerokai nustebino, nes grupė, vasarį ir kovą patyrusi dviženklį pardavimų smukimą, sugebėjo nelauktai pasiekti teigiamą pardavimų pokytį. Anot pateikiamos „Rokiškio sūrio“ informacijos, pardavimai padidėjo dėl ES vykdomų intervencinių sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimų. Sunku pasakyti, kiek šie pirkimai turėjo teigiamos įtakos balandį, tačiau pažvelgus į Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo tarnybos pateiktą kovo mėn. ataskaitą, matyti, kad „Rokiškio sūris“ buvo aktyviausias intervencinių supirkimų dalyvis ir iš to galėjo gauti apie 6 mln. litų pajamų, o tai sudarytų apie 15 proc. kovo mėn. pardavimų. Panašu, kad balandžio mėn. ši iš intervencinių ES pirkimų gauta suma galėjo būti dar didesnė, tačiau pasiekti tokius grupės pardavimų rezultatus turėjo padėti ir neblogi pardavimai Lietuvoje bei eksporto rinkose. Visgi tikėti, kad Lietuvoje pieno produktų pardavimai žymiai geresni nei kovo mėn., yra sunku. Vakarų Europoje sūrio kainos pastaruoju metu ėmė stabilizuotis, tad pardavimų pajamos eksporto rinkose nebeturėtų mažėti. Artimiausiais mėnesiais labiau tikėtina, kad dar bus fiksuojamas pardavimų kritimas, nors balandžio mėn. rezultatai ir intervencinių supirkimų įtaka turėtų gerinti investuotojų nuotaiką.
ACP.PW: „Asseco Poland“ stebėtojų taryba patvirtino vadovybės siūlymą mokėti 1,03 Lenkijos zloto už vieną akciją dividendus. Dividendų pajamingumas siekia 1,89 proc. (skaičiuojant pagal 2009 m. gegužės 7 d. prekybos pradžios kainą). Naujienos vertintinos kaip neutralios, nes rinka tikėjosi panašaus dydžio dividendų.
Ketvirtadienio prekybos sesijos metu Vakarų Europos indeksai pasuko žemyn, panašios pelnų fiksavimo nuotaikos į prekybos pabaigą persimetė ir į Budapešto biržą. Dalis investuotojų pradėjo nerimauti, kad dabartinis akcijų kainų ralis kol kas neatitinka ekonomikos fundamentų ir per ateinančias prekybos sesijas galime sulaukti pelnų fiksavimo.
Kovą Vengrijos pramonės gamyba buvo 19,6 proc. mažesnė nei prieš metus - tai dešimtas kritimo mėnuo iš eilės. Vis dėlto, mažėjimo tempas lėtesnis (vasarį jis siekė 25,4 proc), be to, buvo geresnis nei 23,2 proc. nuosmukį prognozavusių „Bloomberg“ analitikų lūkesčiai. Kitas rodiklis, šią savaitę paskelbtas Vengrijos statistikų užsienio prekybos balansas. Užsienio prekybos perteklius kovą sudarė 492,8 mln. eurų ir buvo 59 proc. didesnis nei vasario mėnesį. Dėl recesijos bei silpnėjančios valiutos mažėjo importuojamų prekių paklausa, todėl importo apimtys eurais krito 23,4 proc. metiniu tempu. Metinis eksporto mažėjimas sudarė 18,2 proc.
Vengrijos parlamentas, siekdamas gerinti biudžeto surinkimą, sutarė nuo liepos PVM padidinti 5 proc. punktais iki 25 proc. (atskiroms prekių grupėms galiotų 18 proc. tarifas), tačiau nuo 2010 m. 5 proc. punktais sumažinti pajamų mokestį. Taip siekiama padidinti mokesčių naštą vartojimui, o ne pajamoms. Pensijų išlaidas nuspręsta mažinti atsisakant praktikos išmokėti „tryliktą“ pensiją. Galutinis balsavimas turėtų įvykti kitą savaitę.
Ukrainos akcijų indeksas PFTS pakilo 17,59 proc. Pirmadienį Ukrainos birža buvo uždaryta, o antradienį-ketvirtadienį buvo galima stebėti stiprų akcijų kainų kilimą aukštyn. Ukrainos akcijų rinka šiuo metu pasižymi dideliais svyravimais, panašu, kad akcijų kainos seka nuotaikas Vakarų biržose, tačiau šalies ekonomikos pagrindai kol kas tebėra labai silpni. Ketvirtadienį Ukrainos akcijų kainų indeksas pakilo net 7,8 proc, bene daugiausiai visų aplinkinių rinkų tarpe. Kaip toliau vystysis Ukrainos akcijų rinkos kainos iš dalies priklauso ir nuo bendro rinkų sentimento, tačiau įtakos gali padaryti ir šiandien laukiamas Tarptautinio valiutos fondo sprendimas dėl paskolos dalies pervedimo.
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 2,2 proc. Teigiamas nuotaikas Lenkijos akcijų rinkoje palaikė visą savaitę į viršų stiebęsi JAV ir kitų didžiausių užsienio biržų indeksai. Didžiausia apyvarta buvo pasiekta vykdant sandorius didžiausio Europoje vario ir sidabro gamybos koncerno KGHM akcijomis, jos per penkias dienas brango net 14,7 proc. (iki penktadienio 15.00 val. Lietuvos laiku), pakilus vario ir kitų gaminamų metalų kainoms. Didžiausio Lenkijos banko „PKO BP“ akcijų kaina pakilo atitinkamai 4,5 proc. Postūmį bankų akcijoms brangti suteikė geresni nei tikėtasi JAV bankų streso testų rezultatai. Vokiečių „Commertsbank“ antrinio banko „BRE bank“ akcijos brango 7 proc. Kitas kotiruojamas bankas „Millenium“ šią savaitę paskelbė pirmojo ketvirčio pelną, kuris lyginant su atitinkamu pernai metų laikotarpiu smuko 90 proc. ir buvo tris kartus mažesnis nei prognozuota. Šio banko akcijos pigo 5,6 proc. Mėsos perdirbimo bendrovės „Duda“ akcijų kaina pakilo 21,3 proc. Naftos koncerno „PKN Orlen“ akcijos, pakilus naftos kainoms, pabrango 2,9 proc.
Lenkijos vyriausybė sumažino 2009 m. ekonomikos augimo prognozę nuo 1,7 proc. iki 0,5-1 proc. Dabar ji prognozuoja, kad 2010 m. ekonomika augs nuo 0,5 proc. iki 1 proc. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) patvirtino vienerių metų, 20,6 milijardo dolerių kredito liniją Lenkijai. Lenkijos vyriausybės atstovai šią paskolą laiko atsargine priemone, o tai reiškia, kad neketina ja naudotis. TVF šiemet peržiūrėjo kreditavimo sistemą, sukūrė naujų instrumentų. Kredito linijos yra suteikiamos tik kruopščiai atrenkamoms ir „gerai valdomoms“ ekonomikoms. Valstybė, gavusi tokią paskolą, neturi laikytis tolesnių TVF taisyklių. Ši paskola Lenkijai buvo suteikta dėl jos „stiprios“ ekonominės politikos. Lenkija yra antra šalis po Meksikos, gavusi šią paskolą. TVF nuomone, Lenkijos ekonomika šiemet smuks 0,7 proc. Zlotas nuo savo aukštumų praėjusių metų liepos mėnesį jau prarado apie trečdalį vertės investuotojams pardavinėjant rizikingesnius vertybinius popierius.
Lenkijos centrinio banko atstovo Andrzejaus Slawinskio teigimu, infliacijos lygis po balandžio tikriausiai mažės, o Centrinis bankas tęs bazinės palūkanų normos mažinimo ciklą. Pasak jo, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sprendimas suteikti Lenkijai 20,6 mlrd. lankstaus kredito liniją bus teigiamas dalykas šalies ekonomikai.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo dar 12,3 proc, Micex - 11,3 proc. Nuo metų pradžios Rusijos akcijų biržos indeksai jau yra pasistiebę beveik 40 proc. ir pradeda minti ant kulnų didžiausia grąža šiemet pasižymėjusiai Kinijai. Teigiamas nuotaikas dėl Rusijos akcijų palaiko į viršų kylančios pasaulinės žaliavinės naftos kainos ir dėl to vėl stiprėjantis rublio kursas, kuris nuo sausio mėnesio sugebėjo į viršų pasistiebti 8 proc. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos, brangus JAV finansų sektoriaus akcijoms, irgi brango 16,6 proc. Dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atsitiesė irgi 16,6 proc, naftos kompanijos „Surgutneftegaz“ - 6,7 proc, „Lukoil“ - 9,9 proc. Didžiulės apyvartos antrą savaitę iš eilės sulaukė elektrinių OGK4, OGK6 ir OGK2 akcijos, jų kaina atitinkamai pakilo dar 27,6 proc , 7,8 proc. ir 2,7 proc.
Rusijoje nuo metų pradžios iki balandžio 4 d. vartotojų kainos išaugo 6,3 proc. Šalies užsienio prekybos balansas 2009 m. I ketv. sumažėjo 56,4 proc. iki 23,4 mlrd. JAV dolerių. Degalai ir energetinės prekės sudarė 67,9 proc. Rusijos eksporto. Rusijoje pirmą kartą per nuo krizės pradžios sumažėjo bedarbių. Nuo balandžio 23 d. iki 29 d. užsiregistravusių bedarbių skaičius sumažėjo 0,7 proc. iki 2,283 mln.
Per savaitę Belgrado biržos indeksas pakilo net 20 proc. Per penkias dienas likvidžiausių banko „AIK banka“ akcijos pabrango 27,9 proc, „Komerčijalna banka“ vertybiniai popieriai - 13,2 proc, „Agrobanka“ - 37,4 proc, o sojos pupelių gamintojos „Sojaprotein“ - 7,1 proc.
NDL1L.LH: banko „DnB NORD“ preliminarus pirmojo ketvirčio rezultatas buvo 48,3 mln. litų nuostolis, kai prieš metus uždirbtas 37,6 mln. litų grynasis pelnas. Banko grynosios pajamos augo 9,3 proc., o veiklos išlaidas, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pavyko sumažinti 6,2 proc. Vis dėlto padaryti paskolų atidėjimai lėmė, kad pirmasis ketvirtis tapo nuostolingas. Banko pranešime teigiama, kad daugiausia atidėjimų teko smulkioms ir vidutinėms įmonėms, nekilnojamojo turto, statybų ir transporto sektoriams, t. y. ekonomikos ciklo pokyčiams jautriausioms verslo šakoms. Pabrėžiama, kad laikytasi konservatyvumo principo. Atsargesnio požiūrio laikomasi ne tik dėl senų, tačiau ir dėl naujų paskolų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, „DnB NORD“ banko nekonsoliduotas paskolų portfelis per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 2,3 proc. iki 10,9 mlrd. litų.
UKB1L.LH: Ūkio banko grupė I ketvirtį gavo 5,5 mln. litų neaudituoto grynojo pelno, t. y. 70 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, kai uždirbta 18,4 mln. litų. Nekonsoliduotas rezultatas sumažėjo 75 proc. iki 4 mln. litų.
Grupės pelną neigiamai veikė 11,8 proc. iki 31,2 mln. litų sumažėjusios grynosios palūkanų pajamos ir net 40 proc. iki 14,9 mln. litų kritusios grynosios komisinių pajamos. Palyginti, Lietuvos banko skelbtais duomenimis, bankų sistemos I ketvirčio grynosios palūkanų pajamos mažėjo 17,6 proc. metiniu tempu, tačiau grynosios komisinių pajamos buvo 3,4 proc. didesnės nei prieš metus. Šiemet indėliai brango, o tai pablogino daugelio bankų rezultatus, tačiau Ūkio bankas santykinai aukštas palūkanas mokėdavo ir anksčiau, taigi jam poveikis buvo silpnesnis. Spartus grynųjų komisinių pajamų kritimas labiau kelia nerimą ir rodo itin susilpnėjusį banko klientų aktyvumą.
Ūkio banko paskolų atidėjimai I ketvirtį buvo 3,5 karto didesni nei prieš metus ir siekė 13,7 mln. litų. Bendra balanse sukaupta paskolų atidėjimų suma sudarė 3,8 proc. paskolų portfelio, kai bankų sistemos ji buvo 1,7 proc. Tiesa, Ūkio banko paskolų, kurių mokėjimai pradelsti daugiau kaip 60 dienų ir kurių vertė sumažėjusi, dalis taip pat buvo didesnė, taigi natūralu, kad ir atidėjimų padaryta daugiau. Šiemet blogų paskolų suma turėtų toliau augti, o didinami atidėjimai blogins finansinius rezultatus.
Spaudimą rezultatams neišvengiamai darys ir dėl krentančios ekonomikos mažėjančios bankinių paslaugų apimtys ir minimaliai augantis paskolų portfelis. Palyginti, Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per ketvirtį Ūkio banko nekonsoliduotas paskolų portfelis, nevertinant paskolų finansų institucijoms, padidėjo 3,5 proc. iki 2,6 mlrd. litų. Anksčiau rezultatus skelbusių „Snoro“ ir Šiaulių banko kreditų suma nuo metų pradžios pakilo atitinkamai 0,4 proc. iki 2,95 mlrd. litų ir 0,1 proc. iki 1,5 mlrd. litų.
Ūkio banko indėlių apimtys nuo metų pradžios ūgtelėjo 1,5 proc. iki 3 mlrd. litų. „Snoro“ ir Šiaulių banko indėlių apimtys atitinkamai paaugo 3,1 proc. iki 4 mlrd. litų ir 5,2 proc. iki 1,4 mlrd. litų.
LKB1R.LR: „Latvijas Krajbanka“ gegužės 5 d. paskelbė naujos 5 mln. vnt. paprastųjų akcijų emisijos platinimo
pradžią. Pernai gruodį VP išplatinti nepavyko, tad vasarį vykusio pakartotinio akcininkų susirinkimo
sprendimu nutarta platinimą pakartoti, kainą sumažinant perpus iki 1,5 lato už akciją. Beje, tiek per
susirinkimą, tiek dabar emisijos kaina reikšmingai viršija nominalą (minimalią galimą platinimo kainą) ir
kainą biržoje – ketvirtadienio uždarymo kaina buvo 0,72 lato.
Per pirmąjį etapą, truksiantį nuo gegužės 5 d. iki birželio 5 d., pirmumo teisę įsigyti naujai platinamas akcijas
turi 2009 m. kovo 10 d. akcininkai, proporcingai tuo metu turėtam akcijų skaičiui. Per antrąjį etapą,
truksiantį 1 dieną, akcininkai galės pasirašyti likusias akcijas. Per trečiąjį etapą, taip pat užimsiantį 1 dieną,
akcijas pasirašyti galės ir tretieji asmenys.
Sausio pradžioje „Snoro“, turinčio 76,6 proc. paketą, atstovai kalbėjo apie investuotoją, kuris tariamai nori
įsigyti visas ar bent dalį siūlomų akcijų. Visa nauja emisija akcijų skaičių padidintų 41 proc.
EBS.AV: Austrijos „Erste Bank“, aktyviai veikiančio Vidurio ir Rytų Europos šalyse, pirmojo ketvirčio pelnas siekė 232,1 mln. eurų ir buvo ketvirtadaliu mažesnis nei prieš metus. „Reuters“ apklaustų analitikų prognozės pasiskirstė nuo 57 iki 297 mln. eurų, o vidurkis sudarė 170 mln. eurų. Apie šių metų planus „Erste Bank“ vadovybė kol kas neužsimena.
Grupės pelną palankiai veikė 74,9 mln. eurų augusios grynosios palūkanų pajamos ir, mažėjant obligacijų
pajamingumams, 61,5 mln. eurų, arba 75 proc., pagerėjęs prekybos rezultatas. Veiklos sąnaudų kilimą taip
pat pavyko sutramdyti iki 1,2 proc.
Kita vertus, solidžiais tempais augo paskolų atidėjimai – per ketvirtį padarytų atidėjimų suma buvo 2,3 karto
didesnė nei prieš metus. Bendra sukauptų atidėjimų suma kovo pabaigos balanse sudarė 3,2 proc. paskolų
portfelio ir beveik padengė blogų paskolų dalį, kuri paaugo nuo 2008 m. IV ketvirtį buvusių 2,9 proc. iki 3,3
proc. 2009 m. I ketvirtį. Pelną mažino ir silpnėjusios valiutos užsienio rinkose: per pirmąjį ketvirtį Čekijos
krona nusilpo 8 proc., Rumunijos lėja – 10 proc., Vengrijos forintas – 10 proc. Beje, visi užsienio padaliniai,
išskyrus Ukrainą, pirmąjį ketvirtį dirbo pelningai.
Kaip dauguma kitų finansų institucijų, taip ir Austrijos „Erste Bank“ paskolų portfelio klientams didinti
neskubėjo ir pirmąjį ketvirtį jis išliko nepakitęs. Spartaus augimo kol kas tikėtis neverta. Tai, be abejo, ribos
banko pelningumo gerėjimą.
Per pirmąjį ketvirtį buvo sustiprinta kapitalo bazė – 1 mlrd. eurų sumą pagal ankstesnį susitarimą įnešė
Austrijos vyriausybė, 540 mln. eurų pritraukti iš privačių ir institucinių investuotojų. Po visų numatytų
kapitalo didinimų, kurie bus daromi ir antrąjį ketvirtį, grupės kapitalas turėtų padidėti 2,7 mlrd. eurų.
CEZ.CP: 2009 m. balandžio 4 d. buvo paskutinė diena, kai „CEZ” akcijos buvo parduodamos su teise gauti dividendų (siūloma 50 Čekijos kronų už akciją). Laukiama, kad dėl minėtos priežasties akcijų kaina taip pat koreguosis šiuo dydžiu (5,9 proc. nuo dabartinės 846,5 kronos už akciją). Dėl dividendų skirstymo balsuojama bus gegužės 13 dieną ir, remiantis biržos taisyklėmis, akcininkų sąrašas nuo gegužės 8 iki gegužės 13 dienos negali keistis. Tai reiškia, kad prekyba „CEZ“ akcijomis nurodytomis dienomis vyks, tačiau tuo metu nebus vykdoma akcininkų apskaita. „CEZ” dar nepaskelbė, kada bus išmokami dividendai. 2008 m. jie buvo mokami rugpjūčio 4 dieną.
VST1L.LH: VST grynasis pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį (10,3 mln. litų), lyginant su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, smuko 56,59 proc., nors pajamos augo 3,1 proc. iki 328 mln. litų. Šiemet elektros tarifas augo nuo 33 ct/kWh iki 37 ct/kWh, tai iš dalies galėjo lemti pajamų augimą. Nors šios lėšos tenka elektros gamintojams ir valstybei kaip mokesčiai, didėjo ir VST pajamos, nes bendrovė ne tik skirsto, bet ir tiekia elektrą. Elektros tiekimas iš esmės yra lėšų iš vartotojų už suvartotą elektros energiją surinkimas, jų administravimas. Pasak VST, elektros kiekis, suvartotas įmonės skirstomuosiuose tinkluose, per pirmąjį ketvirtį sumažėjo 5,3 proc. Tai galima paaiškinti smukusiomis pramonės įmonių elektros vartojimo apimtimis. Smukus prekių paklausai, šios įmonės ėmė mažiau gaminti ir todėl suvartojo mažiau elektros energijos.
VST pranešime minimos mažesnės nei nustatytos vidutinės elektros energijos pirkimo (gamybos) sąnaudos šį ketvirtį galėjo būti nulemtos fakto, kad dirbo atominė elektrinė (IAE). Paprastai kartą per metus IAE yra stabdoma, per jos remontą elektra perkama iš kitų gamintojų („Lietuvos elektrinės“ ir kt.), kurių elektros gamybos sąnaudos yra didesnės nei IAE. Tuomet skaičiuojant vidutinę metinę elektros gamybos kainą ji būna didesnė nei tais ketvirčiais, kai dirba IAE. Paprastai IAE stabdoma metų pabaigoje, o šiemet ji gali būti išvis nebestabdoma, nes paskutinę metų dieną turės būti visiškai sustabdyta. Jei IAE stabdoma nebūtų, vidutinė elektros kaina galėtų būti mažesnė, o tai galėtų lemti ir „VST“ pajamų bei pelno augimą. Kita vertus, greičiausiai šis sumažėjimas bus panaudotas kaip rezervas mažinant elektros kainą galutiniams vartotojams.
Tikėtina, kad šių metų antrąjį ketvirtį tiek bendrovės pajamos, tiek pelnas bus mažesni nei 2008 m. antrąjį ketvirtį dėl mažėjančių elektros pardavimų, numatyto mažinti elektros tarifo ir vienkartinių veiksnių, minimų šiame bendrovės pranešime, nebesikartojimo. Vienkartiniai veiksniai yra dalies gyventojų dėl padidėjusių tarifų deklaruotas didesnis, nei realiai suvartotas, energijos kiekis ir suplanuotų remonto bei investicinių darbų vykdymo perkėlimas iš pirmojo ketvirčio į metų vidurį dėl vėliau, nei planuota, patvirtintų elektros energijos kainų.
RST1L.LH: Rytų skirstomųjų tinklų (RST) grynasis pelnas šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 38,1 proc. mažesnis nei tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu ir siekė 8,1 mln. litų. Pajamos augo 2,8 proc. ir pasiekė 338,4 mln. litų. Investicijų suma smuko daugiau nei perpus – 51,5 proc. iki 30,4 mln. litų. Remiantis analogišku „VST“ pranešimu ir tuo, kad tiek „VST“, tiek RST priklauso tai pačiai „Leo LT“ bendrovei, galima spėti, kad investicijos buvo mažesnės dėl iš pirmojo ketvirčio į metų vidurį perkeltų darbų, o šie atidėti dėl vėliau, nei planuota, patvirtintų elektros energijos kainų. Visgi pati bendrovė to nepaskelbė, todėl siekiant tikslios informacijos reikėtų palaukti pirmojo ketvirčio finansinės ataskaitos. RST pajamos, tikėtina, augo dėl padidėjusių elektros tarifų. Pelnas galėjo mažėti dėl sumažėjusių elektros perdavimo apimčių ir fakto, kad iš 4 centais padidinto tarifo bendrovei pelno neteko (padidėjimas buvo skirtas gamintojams ir mokesčiams valstybei).
GRD1L.LR: Latvijos generinių vaistų gamintojas „Grindeks“ pirmąjį ketvirtį paskelbė apie smarkius pajamų ir pelno rodiklių mažėjimo tempus. Pajamų pokytį didele dalimi lėmė trečdaliu iki 6,7 mln. latų kritę pardavimai Rusijoje. Kitose NVS šalyse, kuriose gaunama 34 proc. pajamų, realizuota 6 proc. daugiau nei prieš metus. Svarbu priminti, kad pernai vasarį „Grindeks“ pasirašė sutartį su nauju vaistų platintoju Rusijoje „Pharmastandard“, todėl pernai pardavimų apimtys žymiai pašoko ir dabar didina palyginamąją bazę. Neišvengiamai neigiamą įtaką darė nuvertėjęs Rusijos rublis. Nuo 2008 m. spalio pabaigoje buvusio žemiausio taško iki 2009 m. kovo pabaigos rublis euro atžvilgiu yra susilpnėjęs beveik trečdaliu, o vien per tris pirmus šių metų mėnesius – 5,5 proc.
Žalos padarė ir vasario pradžios įvykis, kai Rusijos gamykla sumaišė pagrindinio įmonės vaisto „Mildronate“ etiketes su kitu vaistu „Listenon” ir paskelbta, kad sveikatos problemų patyrė 23 žmonės. 2008 m. rugpjūtį Latvijos „Grindeks” pasirašė susitarimą dėl „Mildronate“ gamybos su „FarmFirma Soteks“ įmone. Joje gaminta 20 proc. Rusijos rinkoje suvartojamo vaisto kiekio. Paaiškėjus klaidai, visos šios gamyklos partijos buvo atšauktos ir pardavinėtos tik ES šalyse pagamintos pakuotės. Gamybos sutartis su „FarmFirma Soteks“ nutraukta, tačiau panašaus pobūdžio skandalų poveikis vis tiek juntamas.
Nors ir mažesnis, spaudimas pajamoms bus juntamas ir likusią metų dalį. Nuo pernai stebima pelningumo mažėjimo tendencija taip pat greičiausiai išliks. Nuvertėjęs rublis ir kitos NVS šalių vietinės valiutos mažina importuojamų vaistų paklausą jų rinkose.
KZG.LI: penktadienį pranešta, kad laikinai bendrovės prašymu sustabdoma prekyba „KazakhGold“ tarptautiniais depozitoriumo pakvitavimais (GDR) Londono vertybinių popierių biržoje, nes bendrovė neatskleidė iki 2009 m. gegužės 1 d. savo metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, o to reikalauja biržos nuostatai. Aiškinama, kad finansinės ataskaitos negali būti atskleistos dėl vis dar tebevykstančių derybų su „Polyus Gold“ dėl „KazakhGold“ galimo perėmimo. Tačiau pranešta, kad anksčiau visos skelbtos galimo sandorio sąlygos netenka galios, o bendrovių savininkai toliau ieško naujų sandorio organizavimo galimybių. Dabar teigiama, kad sąlygos turėtų būti patikslintos iki gegužės mėn. pabaigos. Sąlygų pakeitimas grindžiamas tuo, kad „KazakhGold“ mokumo ir finansinė padėtis 2009 m. I ketv. išliko sunki, todėl greičiausiai perėmimo kaina bus pakeista į neigiamą „KazakhGold“ akcininkams pusę. Liūdniausia, kad nėra aišku, kada bus atnaujinta prekyba „KazakhGold“ GDR‘ais (paruoštos metinės finansinės ataskaitos), nes taip užkertama galimybė dabartiniams akcininkams parduoti turimus pakvitavimus, o potencialiems investuotojams įžengti į šią poziciją. Beje, rusų „Polyus Gold“ penktadienį paskelbė savo 2008 m. finansinius rezultatus, iš kurių matyti, kad bendrovė yra finansiškai pajėgi įsigyti „KazakhGold“, tačiau toks sandorio vilkinimas kelia didžiulį „KazakhGold“ investuotojų susierzinimą.
PZV1L.LH: viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių pakankamai anksti pateikė 2009 m. I ketv. ataskaitą, kuri atskleidė džiugius rezultatus. Bendrovė praėjusį ketv. vėl dirbo pelningai ir pasiekė netgi aukštesnį pelningumą nei labai sėkmingais 2007 m. metais. Nustebino ir „Pieno žvaigždžių“ pardavimų pajamų rezultatas, nes jų smukimas tik 4,4 proc. yra geras pasiekimas, atsižvelgiant į esamą sunkią tiek Lietuvos, tiek ir eksporto pardavimų rinkų padėtį. Įdomu, kad pardavimai Rusijoje augo net 18,9 proc., nors pajamos iš pieno produktų pardavimų Lietuvoje krito 16 proc., lyginant su analogišku 2008 m. ketvirčiu. Pardavimai Rusijoje sudarė net 38,6 proc., kai 2008 m. I ketv. siekė 31,1 proc., tad priklausomybė nuo šios rinkos tampa vis didesnė, taip pat auga ir rizika, susijusi su neprognozuojama tos šalies situacija. Išaugusį pelningumą labiausiai lėmė smukusios žaliavinio pieno kainos, kurios Lietuvoje 2009 m. I ketv. buvo beveik 41,7 proc. mažesnės nei 2008 m. Apskritai „Pieno žvaigždžių“ pardavimo savikaina praėjusį ketvirtį smuko 10,7 proc. Džiugu, kad grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos siekė net 21,1 mln. litų ir tai turėtų būti džiugus ženklas kreditoriams ir obligacijų turėtojams. Finansinė skola per ketvirtį sumažėjo nežymiai ir sudarė 181,3 mln. litų, iš kurių 103,7 mln. litų yra trumpalaikė per metus grąžintina suma. Bendrovės pieno produkcijos atsargos taip pat mažai pakito, o tai rodo, kad ji turi nemažai potencialo padidinti pardavimų kiekius, jeigu šiuo metu atsirastų galimybė parduoti didesnius kiekius produkcijos patraukliose rinkose. Kalbėti apie pieno produktų pasaulinės rinkos atsigavimą dar anksti, bet stabilizavimosi ženklų galima atrasti nemažai. Visgi bendrovės pardavimai Lietuvos rinkoje veikiausiai ir toliau smuks krintant produktų kainai, mažėjant gyventojų perkamajai galiai. Tačiau 2009 m. II ketv. pelningumo atžvilgiu turėtų būti ne prastesnis nei 2009 m. I ketv. dėl vis dar krintančių žaliavinio pieno supirkimo kainų, kurios dėl sezoniškumo vasarą gali dar koreguotis.
ZMP1L.LH: „Žemaitijos pienas“ paskelbė, kad, preliminariais duomenimis, 2009 m. I ketv. patyrė 3,6 mln. litų nuostolį, kai praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu nuostolis sudarė 5,4 mln. litų. Pardavimų pajamos smuko net 20,4 proc. iki 90,25 mln. litų. Paskelbtas rezultatas yra ganėtinai liūdinantis, nes pardavimų kritimas viršijo lūkesčius. Prastus pardavimų rezultatus galima bandyti aiškinti tuo, kad „Žemaitijos pienas“ daugiausia pieno produkcijos parduoda Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, kurių smunkančios ekonomikos neigiamai atsiliepia tiek pieno produktų pardavimų kiekiams, tiek jų kainoms. 2008 m. IV ketv. bendrovės pardavimų pajamos buvo kritusios 9,4 proc., o per šių metų I ketv. smukimo tempas padvigubėjo. Praėjusiais metais „Žemaitijos pieną“ gelbėjo santykinai didesnė nei konkurentų pieno produktų pardavimų Lietuvoje dalis smunkant pasaulinėms pieno produktų kainoms, o Lietuvos rinkoje kainoms išliekant mažai pakitusioms, tačiau šiais metais vyksta atvirkščias variantas. Džiugu bent tiek, kad sumažėjo bendrovės nuostolis, stipriai nukritus superkamo žaliavinio pieno kainoms. Prognozuoti 2009 m. II ketv. sunku, tačiau panašu, kad pardavimų kritimas bus panašaus lygio, o dėl sezoniškumo antrasis ketvirtis pelningumo atžvilgiu turėtų būti geresnis.
RSU1L.LH: didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo grupės paskelbti 2009 m. balandžio mėn. pardavimų augimo rezultatai gerokai nustebino, nes grupė, vasarį ir kovą patyrusi dviženklį pardavimų smukimą, sugebėjo nelauktai pasiekti teigiamą pardavimų pokytį. Anot pateikiamos „Rokiškio sūrio“ informacijos, pardavimai padidėjo dėl ES vykdomų intervencinių sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimų. Sunku pasakyti, kiek šie pirkimai turėjo teigiamos įtakos balandį, tačiau pažvelgus į Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo tarnybos pateiktą kovo mėn. ataskaitą, matyti, kad „Rokiškio sūris“ buvo aktyviausias intervencinių supirkimų dalyvis ir iš to galėjo gauti apie 6 mln. litų pajamų, o tai sudarytų apie 15 proc. kovo mėn. pardavimų. Panašu, kad balandžio mėn. ši iš intervencinių ES pirkimų gauta suma galėjo būti dar didesnė, tačiau pasiekti tokius grupės pardavimų rezultatus turėjo padėti ir neblogi pardavimai Lietuvoje bei eksporto rinkose. Visgi tikėti, kad Lietuvoje pieno produktų pardavimai žymiai geresni nei kovo mėn., yra sunku. Vakarų Europoje sūrio kainos pastaruoju metu ėmė stabilizuotis, tad pardavimų pajamos eksporto rinkose nebeturėtų mažėti. Artimiausiais mėnesiais labiau tikėtina, kad dar bus fiksuojamas pardavimų kritimas, nors balandžio mėn. rezultatai ir intervencinių supirkimų įtaka turėtų gerinti investuotojų nuotaiką.
ACP.PW: „Asseco Poland“ stebėtojų taryba patvirtino vadovybės siūlymą mokėti 1,03 Lenkijos zloto už vieną akciją dividendus. Dividendų pajamingumas siekia 1,89 proc. (skaičiuojant pagal 2009 m. gegužės 7 d. prekybos pradžios kainą). Naujienos vertintinos kaip neutralios, nes rinka tikėjosi panašaus dydžio dividendų.