versija spausdinimui
(0)
Šiandien po pietų Amerikos laiku turėtų būti paskelbti viešai taip visų laukiami Amerikos devyniolikos didžiųjų bankų streso testų rezultatai. Tačiau vis daugiau pasirodo kritiškų pareiškimų apie šiuos bankų streso testus, kuriais buvo siekiama nustatyti tiriamų bankų pažeidžiamumą. Vienas iš kritikų yra ir pastaruoju metu išgarsėjęs Niujorko universiteto ekonomikos profesorius Nouriel Roubini.
Jis teigia, kad šiems atliktiems bankų streso testams trūksta patikimumo, bei jie nebuvo pakankamai gilūs ir išsamūs, t.y. permažai „stresuojantys“, nes reali ekonomikos padėtis yra kur kas blogesnė, nei buvo numatyta šių testų blogiausiuose įvykių scenarijuose.
„Jei pastuotuoju metu pasirodžiusi neoficiali informacija apie bankų streso testo rezultatus yra teisinga, tai iš ties tampa aišku, kad daugumai stambiųjų Amerikos finansų institucijų prireiks papildomo kapitalo“ – pažymėjo ekonomikos profesorius.
Jis taip pat perspėjo, kad vyriausybės noras paversti turimas bankų privilegijuotas akcijas į paprastąsias, gali vėliau peraugi į tų bankų nacionalizacijos procesus.
„Silpnoms finansų institucijoms bus labai sunku pritraukti kapitalo iš privačių investuotojų, ypač tuomet jei valstybės turimos bankų privilegijuotos akcijos bus konvertuojamos į paprastąsias, dėl ko esamas paprastųjų akcijų kiekis bus praskiestas. Taigi, galiausiai mes ko gero prieisime iki dalinio kai kurių problematiškiausių finansų institucijų nacionalizavimo“ – mano Nouriel Roubini.
Jis taip pat teigia, kad jeigu galutinis tikslas visgi yra finansų institucijas išlaikyti privačių savininkų rankose, tai tikslingiausia būtų finansų institucijų dalinę skolą kreditoriams paversti į tų finansų institucijų paprastąsias akcijas, t.y. nuosavybę.
„Tradiciškas kelias išspręsti per didelių skolų ir per mažo nuosavo kapitalo problemą, tai yra paversti tam tikrą dalį skolų į nuosavą kapitalą. Tai leistų išlaikyti bankus privačių savininkų žinioje. Mes nenorime to daryti, nes mes baiminamės dėl galimų kreditorių nuostolių, tačiau kitu atveju bankų nacionalizacija yra neišvengiama, kas manau šioje situacijoje yra blogesnė išeitis“ – pabrėžė Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Amerikos finansų rinkų reguliatoriai jau paskelbė planą, pagal kurį finansų institucijoms, kurioms remiantis streso testo rezultatais reikės papildomo kapitalo, yra numatytas konkretus laikas iki kurio bankai galės paruošti planus kaip jie galvoja pritraukti papildomo kapitalo, bei numatytas konkretus laiko tarpas per kurį bankai privalės padidinti tą kapitalą.
Amerikos iždo sekretorius Timothy Geithner yra minėjęs, kad nei vienam iš devyniolikos tirtų bankų negresia visiško nemokumo problemos.
Jis teigia, kad šiems atliktiems bankų streso testams trūksta patikimumo, bei jie nebuvo pakankamai gilūs ir išsamūs, t.y. permažai „stresuojantys“, nes reali ekonomikos padėtis yra kur kas blogesnė, nei buvo numatyta šių testų blogiausiuose įvykių scenarijuose.
„Jei pastuotuoju metu pasirodžiusi neoficiali informacija apie bankų streso testo rezultatus yra teisinga, tai iš ties tampa aišku, kad daugumai stambiųjų Amerikos finansų institucijų prireiks papildomo kapitalo“ – pažymėjo ekonomikos profesorius.
Jis taip pat perspėjo, kad vyriausybės noras paversti turimas bankų privilegijuotas akcijas į paprastąsias, gali vėliau peraugi į tų bankų nacionalizacijos procesus.
„Silpnoms finansų institucijoms bus labai sunku pritraukti kapitalo iš privačių investuotojų, ypač tuomet jei valstybės turimos bankų privilegijuotos akcijos bus konvertuojamos į paprastąsias, dėl ko esamas paprastųjų akcijų kiekis bus praskiestas. Taigi, galiausiai mes ko gero prieisime iki dalinio kai kurių problematiškiausių finansų institucijų nacionalizavimo“ – mano Nouriel Roubini.
Jis taip pat teigia, kad jeigu galutinis tikslas visgi yra finansų institucijas išlaikyti privačių savininkų rankose, tai tikslingiausia būtų finansų institucijų dalinę skolą kreditoriams paversti į tų finansų institucijų paprastąsias akcijas, t.y. nuosavybę.
„Tradiciškas kelias išspręsti per didelių skolų ir per mažo nuosavo kapitalo problemą, tai yra paversti tam tikrą dalį skolų į nuosavą kapitalą. Tai leistų išlaikyti bankus privačių savininkų žinioje. Mes nenorime to daryti, nes mes baiminamės dėl galimų kreditorių nuostolių, tačiau kitu atveju bankų nacionalizacija yra neišvengiama, kas manau šioje situacijoje yra blogesnė išeitis“ – pabrėžė Niujorko universiteto ekonomikos profesorius.
Amerikos finansų rinkų reguliatoriai jau paskelbė planą, pagal kurį finansų institucijoms, kurioms remiantis streso testo rezultatais reikės papildomo kapitalo, yra numatytas konkretus laikas iki kurio bankai galės paruošti planus kaip jie galvoja pritraukti papildomo kapitalo, bei numatytas konkretus laiko tarpas per kurį bankai privalės padidinti tą kapitalą.
Amerikos iždo sekretorius Timothy Geithner yra minėjęs, kad nei vienam iš devyniolikos tirtų bankų negresia visiško nemokumo problemos.