versija spausdinimui
(0)
Didžiausio Lietuvoje komercinio SEB Vilniaus banko analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ūkio plėtra kitąmet sulėtės, o infliacija pasieks didžiausias per dešimtmetį aukštumas. Pasak jų, Lietuvos bendras vidaus produktas (BVP) šiemet ūgtelės 8 proc., kitais metais – 6,5 proc., o 2009 m. – 6 procentais. Vidutinė metinė infliacija 2007-2009 m. sudarys atitinkamai 4,8 proc., 5 proc. ir 4 procentus, o biudžeto deficitas, nepaisant Vyriausybės deklaruotų tikslų subalansuoti valstybės biudžetą, šiais metais bus 0,5 proc. ir po 1 proc. 2008 m. bei 2009 metais. Analitikai nepakeitė šalies vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozės 2007-2009 m. – manoma, kad pastaruoju laikotarpiu darbo užmokestis turėtų augti atitinkamai 17 proc., 15 proc. ir 13 procentų.
Pristatydamas išleistą naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinio numerį, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiais metais ekonomikos plėtros lėtėjimas dar nebus juntamas. „Jei ne sutrikimai „Mažeikių naftoje“, kilę dėl naftotiekio uždarymo ir gaisro 2006 m. spalį, šalies BVP pirmąjį šių metų pusmetį būtų ūgtelėjęs ne 8,1 proc., o daugiau kaip 9 procentais“, – sakė G. Nausėda.
SEB Vilniaus banko analitikų teigimu, nepaisant nekilnojamojo turto rinkos lūžio Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje įmonių ir namų ūkių lūkesčiai išlieka perdėm optimistiški, o tai skatina daugiau vartoti ir kaitina vidaus rinką. „JAV būsto paskolų krizė kol kas sudavė smūgį tik Lietuvos akcijų rinkai, tuo tarpu bankų kreditavimo politikos ji iš esmės „neužkabino“. Kita vertus, tarpbankinėje rinkoje dar labiau ūgtelėjo VILIBOR rodiklis, kuris svarbus nemažai dalia Lietuvos žmonių, paėmusių paskolas kintamomis palūkanomis litais“, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Anot G. Nausėdos, už spartų ekonomikos kilimą tenka mokėti didesnės infliacijos kainą. „Pastaruoju metu be sparčiai didėjančių gamybos sąnaudų labiau pasireiškia aktyvios vidaus paklausos veiksnys – ypač drastiškai brangsta maisto produktai, sudarantys didžiausią kasdieninio vartotojų krepšelio dalį“, – sakė G. Nausėda. Eksperto nuomone, šios prekių grupės kainodarai didžiausios įtakos turėjo pasaulinės tendencijos – smarkiai ūgtelėjo grūdų, pieno, aliejaus ir kitų produktų kainos. Tokia aplinka, pasak analitiko, sukuria palankią dirvą karteliniams susitarimams, dėl kurių maisto produktai Lietuvoje gali pabrangti net labiau nei išorinėse rinkose. „Sustingusių kainų laikotarpis, kuomet sudėtinga be jokios priežasties pabranginti savo produkciją, nugrimzdo į praeitį, todėl Konkurencijos taryba turėtų būti padidintai budri“, – sakė SEB Vilniaus banko ekspertas.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į labai pesimistines Finansų ministerijos pateiktas vidutinės metinės infliacijos prognozės (5,2 proc. 2007 m. ir 5,6 proc. 2008 m.) „Finansų ministerija prognozuoja 5,1 proc. infliaciją 2009 m. ir 3,6 proc. 2010 m., taip netiesiogiai parodydama, kad Vyriausybės deklaruojamas siekis įvesti eurą 2010 m. ar 2011 m. yra neįgyvendinamas. Juk sunku tikėtis, kad Mastrichto infliacijos kriterijus, ilgus metus buvęs 2,5-2,9 proc. lygio, staiga smarkiai pašoktų“, – teigė analitikas.
Pristatydamas išleistą naujausią „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ leidinio numerį, SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį, kad šiais metais ekonomikos plėtros lėtėjimas dar nebus juntamas. „Jei ne sutrikimai „Mažeikių naftoje“, kilę dėl naftotiekio uždarymo ir gaisro 2006 m. spalį, šalies BVP pirmąjį šių metų pusmetį būtų ūgtelėjęs ne 8,1 proc., o daugiau kaip 9 procentais“, – sakė G. Nausėda.
SEB Vilniaus banko analitikų teigimu, nepaisant nekilnojamojo turto rinkos lūžio Latvijoje ir Estijoje, Lietuvoje įmonių ir namų ūkių lūkesčiai išlieka perdėm optimistiški, o tai skatina daugiau vartoti ir kaitina vidaus rinką. „JAV būsto paskolų krizė kol kas sudavė smūgį tik Lietuvos akcijų rinkai, tuo tarpu bankų kreditavimo politikos ji iš esmės „neužkabino“. Kita vertus, tarpbankinėje rinkoje dar labiau ūgtelėjo VILIBOR rodiklis, kuris svarbus nemažai dalia Lietuvos žmonių, paėmusių paskolas kintamomis palūkanomis litais“, – teigė SEB Vilniaus banko prezidento patarėjas.
Anot G. Nausėdos, už spartų ekonomikos kilimą tenka mokėti didesnės infliacijos kainą. „Pastaruoju metu be sparčiai didėjančių gamybos sąnaudų labiau pasireiškia aktyvios vidaus paklausos veiksnys – ypač drastiškai brangsta maisto produktai, sudarantys didžiausią kasdieninio vartotojų krepšelio dalį“, – sakė G. Nausėda. Eksperto nuomone, šios prekių grupės kainodarai didžiausios įtakos turėjo pasaulinės tendencijos – smarkiai ūgtelėjo grūdų, pieno, aliejaus ir kitų produktų kainos. Tokia aplinka, pasak analitiko, sukuria palankią dirvą karteliniams susitarimams, dėl kurių maisto produktai Lietuvoje gali pabrangti net labiau nei išorinėse rinkose. „Sustingusių kainų laikotarpis, kuomet sudėtinga be jokios priežasties pabranginti savo produkciją, nugrimzdo į praeitį, todėl Konkurencijos taryba turėtų būti padidintai budri“, – sakė SEB Vilniaus banko ekspertas.
G. Nausėda atkreipė dėmesį į labai pesimistines Finansų ministerijos pateiktas vidutinės metinės infliacijos prognozės (5,2 proc. 2007 m. ir 5,6 proc. 2008 m.) „Finansų ministerija prognozuoja 5,1 proc. infliaciją 2009 m. ir 3,6 proc. 2010 m., taip netiesiogiai parodydama, kad Vyriausybės deklaruojamas siekis įvesti eurą 2010 m. ar 2011 m. yra neįgyvendinamas. Juk sunku tikėtis, kad Mastrichto infliacijos kriterijus, ilgus metus buvęs 2,5-2,9 proc. lygio, staiga smarkiai pašoktų“, – teigė analitikas.