versija spausdinimui
(0)
Penktadienį pakilimu Nasdaq biržoje baigėsi jau septinta iš eilės akcijų kursų stiebimosi į viršų savaitė. Dow Jones ir S&P 500 indeksai taip pat kilo, nors pirmąkart per šešias savaites prarado dalį pozicijų. Akcijas pirkti investuotojus paskatino geresnius, nei tikėtasi, veiklos rezultatus pranešusios bendrovės „Ford Motor“, „Microsoft“ ir „American Express“.
Investuotojai nerimauja dėl 19 didžiausių šalies bankų veiklos testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų, kurie turėtų paaiškėti ne anksčiau kaip gegužės 4 dieną ir apie kuriuos kol kas rinkoje sklinda nemažai prieštaringos, bet nekonkrečios ir nepatikimos informacijos. Šią savaitę veiklos rezultatus ketina skelbti 30 proc. S&P 500 indekso sudėties bendrovių. Iki šiol paskelbusiųjų veiklos rezultatai buvo apie 35 proc. prastesni nei pernai atitinkamu metu, tačiau daugeliu atveju buvo geresni nei analitikų pesimistinės prognozės. Trečiadienį laukiama pirmojo šių metų ketvirčio JAV BVP įverčio. Prognozuojama, kad per tris pirmuosius metų mėnesius šalies ekonomika galėjo susitraukti dar 4,9 proc., kai paskutinį 2008 metų ketvirtį smuko 6,3 proc.
Kol kas atspariausiai iš vadinamojo didžiojo Detroito trejeto besilaikanti „Ford Motor“ pranešė pirmąjį metų ketvirtį dėl smukusių pardavimų patyrusi 1,4 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Atmetus netipinės veiklos įtaką, nuostolis būtų 1,8 mlrd. JAV dolerių, arba 0,75 JAV dolerio už akciją, palyginti su 0,2 JAV dolerio pelnu už akciją praėjusiais metais ir 1,25 JAV dolerio nuostoliu už akciją, kurį bendrovei pranašavo „Briefing.com“ apklausti analitikai. „Ford Motor“ pareiškė, kad bendrovei nereikia vyriausybės finansinės pagalbos, priešingai nei likvidumo problemų turintiems konkurentams „Chrysler“ ir „General Motors“. „Ford“ akcijų kaina pakilo 11,4 proc.
Pranešama, kad nekotiruojama „Chrysler“ gali pradėti bankroto procedūrą jau šią savaitę. Taip tikimasi užsitikrinti teismo apsaugą nuo kreditorių, kol dar nebaigtos derybos su italų „Fiat“ dėl bendrovių susiliejimo. „General Motors“ ketina laikinai uždaryti 13 iš 20 gamyklų Šiaurės Amerikoje ir vėl atleisti dalį darbuotojų. Abi bendrovės turi iki birželio 1 dienos vyriausybei pateikti realius veiklos tęstinumo planus, susitarti su kreditoriais ir profsąjungomis dėl skolų atidėjimo ir sąnaudų mažinimo, tačiau po truputį gęsta viltys, kad per šią krizę metu joms pavyks nenuskęsti.
„Microsoft“ akcijų kaina šoktelėjo į viršų 10,5 proc., nes bendrovės veiklos rezultatai atitiko analitikų lūkesčius, nors absoliutine išraiška jie buvo prastesni nei pernai. Prastesni buvo ir kredito kortelių gamintojos „American Express“ veiklos rezultatai, bet jie sugebėjo pranokti rinkos dalyvių prognozes, todėl akcijų kaina šovė į viršų net 20,7 proc.
Kovą naujų namų pardavimai smuko nuo 358 tūkst. iki 356 tūkst. vienetų, kai buvo tikimasi, kad pardavimai gali sudaryti 337 tūkst. vienetų. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai kovą smuko 0,8 proc., kai vasarį augo 3,4 proc. Ekonomistai nerimavo, kad šis dydis gali kristi 1,5 proc.
Volstryto indeksams leidžiantis žemyn obligacijų kainos sumažėjo, o 10 metų VVP pajamingumas pakilo nuo 2,91 iki 2,99 proc. Tačiau tikėtis, kad ekonomika ir įmonių rezultatai atsigaus po pusmečio, kaip šiuo metu rodo akcijų rinkos poslinkiai, yra sunku, kol nesumažės ilgalaikės palūkanų normos, nuo kurių tiesiogiai priklauso privataus sektoriaus skolos sąnaudų dydis ir kredito rinkos bei finansų sektoriaus atsigavimas. Tad, viena vertus, akcijų rinkos pakilimas atrodo šiek tiek skubotas, o iš kitos pusės, obligacijų pajamingumų nemažėjimas greičiausiai lems papildomus Federalinio rezervų banko veiksmus perkant daugiau VVP ir bandant aktyviau skatinti finansų rinkų atsigavimą.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai šoktelėjo aukštyn, nors savaitės indeksų pokytis kai kur buvo neigiamas. Daugiausia penktadienį brango naftos bendrovių ir bankų akcijos. „BP“, „Shell“ ir „Total“ 4,8–5,4 proc. pakilo dėl brangusios naftos. Pagrindinių biržose prekiaujamų bankų akcijos brango 5,7–8,6 proc. Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją investuotojams pasitikėjimo suteikė geresni, nei tikėtasi, I ketv. įmonių veiklos rezultatai – „American Express“ paskelbusi 443 mln. JAV dolerių pelną paskatino brangti bankų akcijas. Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ brango, kai „Ford“ paskelbė mažesnį nuostolį, nei prognozavo analitikai. Papildomai nuotaikos suteikė ir Vokietijos investuotojų pasitikėjimo rodikliai, skaičiuojami „Ifo“ instituto.
Vokietijos investuotojų pasitikėjimo rodikliai, skaičiuojami „Ifo“, balandį atsiplėšė nuo 26 metų žemumų. Indekso lūkesčių komponentė išaugo nuo 81,6 iki 83,9 punkto, pagerėjo ir esamos padėties vertinimas – nuo 82,7 iki 83,6. Visos „Ifo“ indekso paskelbtos komponentės lenkė investuotojų lūkesčius, tad praėjusį penktadienį galėjo papildomai sudaryti prielaidas akcijoms brangti. „Nuopelnus“ už pagerėjusį investuotojų pasitikėjimą galima priskirti tiek centriniams bankams, kurie siekia padidinti laisvų pinigų kiekį, tiek vyriausybėms, įgyvendinančioms ekonomikos skatinimo programas. Tiesa, ar dabartiniai investuotojų lūkesčiai yra pagrįsti, dar vertėtų palaukti, nes reali ekonomikos padėtis ypač prasta ir pagerėjimo ženklų nesimato. O Vokietijos „Bundesbank“ prezidentas Axelis Weberis prognozuoja, kad didžiausia euro zonos ekonomika I ketv. galėjo sumažėti rekordiniu dydžiu – 3 proc.
D. Britanijos ekonomika I ketv. smuko 1,9 proc. ketvirtiniu tempu. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, šalies BVP sumažėjo 4,1 proc., kai prognozuota 3,8 proc. Šalies BVP mažėjimą lėmė tiek silpstanti gamyba, tiek bendrai prastėjančios verslo sąlygos. Tai giliausia D. Britanijos recesija nuo 1930 metų, o daugiau šalies BVP smuko tik 1979 metais. Su ūkio nuosmukiu kovoja tiek šalies Centrinis bankas, ėmęsis pinigų spausdinimo iniciatyvos, tiek vyriausybė, kuri didina išlaidas. D. Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas paskelbė, kad šalies biudžeto deficitas šiemet gali kaip niekad išsipūsti, o tai savo ruožtu kelia spaudimą D. Britanijos skolinimosi reitingams.
Azija
Japonijos vyriausybė pablogino šių finansinių metų, prasidėjusių balandžio 1 d., BVP augimo prognozę nuo 0 proc. iki -3,3 proc. Nauja prognozė pastebimai blogesnė, nei 1998 m. fiksuotas 1,5 proc. ekonomikos susitraukimas, t. y. didžiausias nuo 1955 m., kai pradėti skaičiuoti BVP pokyčiai. Pasak vyriausybės atstovų, antra pagal dydį pasaulio ekonomika kristų 5,2 proc. metiniu tempu, jei nebūtų įgyvendinamas premjero paskelbtas 15,4 trln. jenų (159 mlrd. JAV dolerių) vertės skatinimo planas. Tiesa, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pesimistiškesnis. Praėjusią savaitę jis peržiūrėjo Japonijos BVP kritimą nuo 2,6 proc. iki 6,2 proc.
Perspektyvų pabloginimą paskatino prastesnis, nei tikėtasi, pramonės produkcijos mažėjimas, kurį didžia dalimi lėmė eksporto rinkų paklausos susitraukimas. Dėl to išaugo nedarbas, o įmonės ėmė mažinti išlaidas. Vyriausybė prognozuoja, kad kapitalo išlaidos šiemet turėtų sumažėti rekordiniu 14,1 proc. metiniu tempu, o nedarbo lygis paaugti nuo 4,4 proc. iki 5,2 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministras Aleksėjus Kudrinas teigia, kad „blogų“ kreditų (negrąžintų ir vėluojamų grąžinti paskolų) kiekis Rusijos bankuose gali sudaryti daugiau nei 10 proc. Pasak ministro, šiuo metu rodiklis yra apie 7,5–8 proc.
Bulgarijos namų kainos didžiausiuose miestuose 2009 m. I ketvirtį smuko 8,4 proc., lyginant su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu, ir 12,4 proc. nuo šių metų pradžios. Vidutinė namo kvadratinio metro kaina siekė 1190 Bulgarijos levų, o tai sudaro apie 2086 litus. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad trečią ketvirtį namų kainos kris daugiausia – 30 proc. per metus.
Ukrainos centrinis bankas iš naujo peržiūrėjo vasario mėnesio einamosios sąskaitos balansą ir 78 mln. JAV dolerių perviršį pakeitė į 1 mlrd. JAV dolerių deficitą. Kovo mėnesio balansas buvo taip pat neigiamas – 434 mln. JAV dolerių. Pakeitimai atlikti į balansą įtraukus „Gazprom“ pateiktas dujas kaip mokestį už dujų tranzitą. Ukraina vasario ir kovo mėnesiais atitinkamai gavo 6,3 ir 4,7 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios prie importo eilutės prisidėjo atitinkamai 1 ir 0,7 mlrd. JAV dolerių sumomis. Jeigu atmestume šiuos dydžius, paskutinius 3 mėnesius Ukraina gavo perteklių. Žvelgiant į eksporto ir importo apimtis, matyti, kad užsienio prekyba yra gerokai sumažėjusi per metus (atitinkamai kritimas siekia 41 ir 49 proc.), bet šiek tiek atsigaunanti pastaruoju metu, lyginant pamėnesiui.
Žaliavos
Penktadienį artimiausio birželio mėn. naftos pristatymo ateities sandorių kainos „Nymex“ biržoje šoktelėjo nuo 49 iki 51,5 JAV dolerio už barelį. Didžiausią teigiamą poveikį kainoms augti suteikė silpnėjęs JAV doleris pagrindinių valiutų atžvilgiu ir kylančios akcijų bei žaliavų rinkos. Dalis investuotojų tikėjosi ir manipuliavo tuo, kad pasaulio ekonomika gali būti pasiekusi dugną. Visgi reali situacija yra daug sudėtingesnė, tai aiškiai parodo šios didžiausios pasaulio ekonomikos JAV žaliavinės naftos atsargų nuolatinis augimas ir degalų suvartojimo mažėjimas. OPEC generalinis sekretorius vakar pripažino, kad pasaulio naftos rinkoje vis dar yra 720 tūkst. barelių per dieną naftos perteklius, kurį reikia skubiai pašalinti, siekiant palaikyti didesnes nei 50 JAV dolerių naftos kainas. Daug OPEC priekaištų tenka šiai organizacijai nepriklausančioms valstybėms, kurios netgi didina naftos išgavimą, taip sušvelnindamos OPEC naftos gavybos mažinimo efektą ir akivaizdžiai parodydamos nenorą imtis bendrų veiksmų. Daugėja ženklų, kad artėjančiame OPEC susitikime gegužės mėn. bus svarstoma rimta galimybė toliau mažinti naftos gavybą, tačiau didžiausia OPEC naftos išgavėja Saudo Arabija tam turėtų stipriai priešintis. Šią savaitę naftos kainos, panašu, vėl turėtų svyruoti nuo 45 iki 50 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina penktadienį kilo nuo 905 iki 915 JAV dolerių už trojos unciją. Aukso kainą į viršų kėlė silpstantis JAV doleris ir Kinijos pateikta informacija apie jos Centrinio banko turimo aukso kiekio išaugimą nuo 2003 m. beveik 76 proc. iki 1054 tonų. Tokios naujienos sustiprino investuotojų lūkesčius, kad Kinija ir kitos dideles užsienio valiutų atsargas turinčios valstybės turėtų ir ateityje diversifikuodamos oficialias užsienio atsargas didinti aukso kiekį, o tai atitinkamai galėtų teigiamai paveikti jo kainą.
Varis penktadienį Londono metalų biržoje brango beveik 3 proc., tačiau savaitę baigė su neigiamu 7 proc. pokyčiu. Vis dar greitai Londono metalų biržoje smunkančios vario atsargos, kurios penktadienį smuko 10,9 tūkst. tonų iki 429,55 tūkst. tonų, galimas tolesnis Kinijos valstybės vario pirkimas rinkoje ir pingantis JAV doleris turėjo didžiausią poveikį penktadienį vario kainai kilti. Tačiau Tarptautinio vario instituto pateikta prognozė, kad šio metalo gamyba 2009 m. ir 2010 m. gerokai viršys jo suvartojimą, sukuria neigiamą perspektyvą ir tik Kinijos aktyvumas gali teigiamai pakoreguoti šio metalo kainos kitimą. Beje, šiandien ryte Šanchajaus metalų biržoje vario kaina buvo smukusi 3 proc.
Investuotojai nerimauja dėl 19 didžiausių šalies bankų veiklos testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatų, kurie turėtų paaiškėti ne anksčiau kaip gegužės 4 dieną ir apie kuriuos kol kas rinkoje sklinda nemažai prieštaringos, bet nekonkrečios ir nepatikimos informacijos. Šią savaitę veiklos rezultatus ketina skelbti 30 proc. S&P 500 indekso sudėties bendrovių. Iki šiol paskelbusiųjų veiklos rezultatai buvo apie 35 proc. prastesni nei pernai atitinkamu metu, tačiau daugeliu atveju buvo geresni nei analitikų pesimistinės prognozės. Trečiadienį laukiama pirmojo šių metų ketvirčio JAV BVP įverčio. Prognozuojama, kad per tris pirmuosius metų mėnesius šalies ekonomika galėjo susitraukti dar 4,9 proc., kai paskutinį 2008 metų ketvirtį smuko 6,3 proc.
Kol kas atspariausiai iš vadinamojo didžiojo Detroito trejeto besilaikanti „Ford Motor“ pranešė pirmąjį metų ketvirtį dėl smukusių pardavimų patyrusi 1,4 mlrd. JAV dolerių nuostolių. Atmetus netipinės veiklos įtaką, nuostolis būtų 1,8 mlrd. JAV dolerių, arba 0,75 JAV dolerio už akciją, palyginti su 0,2 JAV dolerio pelnu už akciją praėjusiais metais ir 1,25 JAV dolerio nuostoliu už akciją, kurį bendrovei pranašavo „Briefing.com“ apklausti analitikai. „Ford Motor“ pareiškė, kad bendrovei nereikia vyriausybės finansinės pagalbos, priešingai nei likvidumo problemų turintiems konkurentams „Chrysler“ ir „General Motors“. „Ford“ akcijų kaina pakilo 11,4 proc.
Pranešama, kad nekotiruojama „Chrysler“ gali pradėti bankroto procedūrą jau šią savaitę. Taip tikimasi užsitikrinti teismo apsaugą nuo kreditorių, kol dar nebaigtos derybos su italų „Fiat“ dėl bendrovių susiliejimo. „General Motors“ ketina laikinai uždaryti 13 iš 20 gamyklų Šiaurės Amerikoje ir vėl atleisti dalį darbuotojų. Abi bendrovės turi iki birželio 1 dienos vyriausybei pateikti realius veiklos tęstinumo planus, susitarti su kreditoriais ir profsąjungomis dėl skolų atidėjimo ir sąnaudų mažinimo, tačiau po truputį gęsta viltys, kad per šią krizę metu joms pavyks nenuskęsti.
„Microsoft“ akcijų kaina šoktelėjo į viršų 10,5 proc., nes bendrovės veiklos rezultatai atitiko analitikų lūkesčius, nors absoliutine išraiška jie buvo prastesni nei pernai. Prastesni buvo ir kredito kortelių gamintojos „American Express“ veiklos rezultatai, bet jie sugebėjo pranokti rinkos dalyvių prognozes, todėl akcijų kaina šovė į viršų net 20,7 proc.
Kovą naujų namų pardavimai smuko nuo 358 tūkst. iki 356 tūkst. vienetų, kai buvo tikimasi, kad pardavimai gali sudaryti 337 tūkst. vienetų. Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai kovą smuko 0,8 proc., kai vasarį augo 3,4 proc. Ekonomistai nerimavo, kad šis dydis gali kristi 1,5 proc.
Volstryto indeksams leidžiantis žemyn obligacijų kainos sumažėjo, o 10 metų VVP pajamingumas pakilo nuo 2,91 iki 2,99 proc. Tačiau tikėtis, kad ekonomika ir įmonių rezultatai atsigaus po pusmečio, kaip šiuo metu rodo akcijų rinkos poslinkiai, yra sunku, kol nesumažės ilgalaikės palūkanų normos, nuo kurių tiesiogiai priklauso privataus sektoriaus skolos sąnaudų dydis ir kredito rinkos bei finansų sektoriaus atsigavimas. Tad, viena vertus, akcijų rinkos pakilimas atrodo šiek tiek skubotas, o iš kitos pusės, obligacijų pajamingumų nemažėjimas greičiausiai lems papildomus Federalinio rezervų banko veiksmus perkant daugiau VVP ir bandant aktyviau skatinti finansų rinkų atsigavimą.
Vakarų Europa
Penktadienį Vakarų Europos akcijų indeksai šoktelėjo aukštyn, nors savaitės indeksų pokytis kai kur buvo neigiamas. Daugiausia penktadienį brango naftos bendrovių ir bankų akcijos. „BP“, „Shell“ ir „Total“ 4,8–5,4 proc. pakilo dėl brangusios naftos. Pagrindinių biržose prekiaujamų bankų akcijos brango 5,7–8,6 proc. Paskutinę praėjusios savaitės prekybos sesiją investuotojams pasitikėjimo suteikė geresni, nei tikėtasi, I ketv. įmonių veiklos rezultatai – „American Express“ paskelbusi 443 mln. JAV dolerių pelną paskatino brangti bankų akcijas. Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ brango, kai „Ford“ paskelbė mažesnį nuostolį, nei prognozavo analitikai. Papildomai nuotaikos suteikė ir Vokietijos investuotojų pasitikėjimo rodikliai, skaičiuojami „Ifo“ instituto.
Vokietijos investuotojų pasitikėjimo rodikliai, skaičiuojami „Ifo“, balandį atsiplėšė nuo 26 metų žemumų. Indekso lūkesčių komponentė išaugo nuo 81,6 iki 83,9 punkto, pagerėjo ir esamos padėties vertinimas – nuo 82,7 iki 83,6. Visos „Ifo“ indekso paskelbtos komponentės lenkė investuotojų lūkesčius, tad praėjusį penktadienį galėjo papildomai sudaryti prielaidas akcijoms brangti. „Nuopelnus“ už pagerėjusį investuotojų pasitikėjimą galima priskirti tiek centriniams bankams, kurie siekia padidinti laisvų pinigų kiekį, tiek vyriausybėms, įgyvendinančioms ekonomikos skatinimo programas. Tiesa, ar dabartiniai investuotojų lūkesčiai yra pagrįsti, dar vertėtų palaukti, nes reali ekonomikos padėtis ypač prasta ir pagerėjimo ženklų nesimato. O Vokietijos „Bundesbank“ prezidentas Axelis Weberis prognozuoja, kad didžiausia euro zonos ekonomika I ketv. galėjo sumažėti rekordiniu dydžiu – 3 proc.
D. Britanijos ekonomika I ketv. smuko 1,9 proc. ketvirtiniu tempu. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, šalies BVP sumažėjo 4,1 proc., kai prognozuota 3,8 proc. Šalies BVP mažėjimą lėmė tiek silpstanti gamyba, tiek bendrai prastėjančios verslo sąlygos. Tai giliausia D. Britanijos recesija nuo 1930 metų, o daugiau šalies BVP smuko tik 1979 metais. Su ūkio nuosmukiu kovoja tiek šalies Centrinis bankas, ėmęsis pinigų spausdinimo iniciatyvos, tiek vyriausybė, kuri didina išlaidas. D. Britanijos ministras pirmininkas Gordonas Brownas paskelbė, kad šalies biudžeto deficitas šiemet gali kaip niekad išsipūsti, o tai savo ruožtu kelia spaudimą D. Britanijos skolinimosi reitingams.
Azija
Japonijos vyriausybė pablogino šių finansinių metų, prasidėjusių balandžio 1 d., BVP augimo prognozę nuo 0 proc. iki -3,3 proc. Nauja prognozė pastebimai blogesnė, nei 1998 m. fiksuotas 1,5 proc. ekonomikos susitraukimas, t. y. didžiausias nuo 1955 m., kai pradėti skaičiuoti BVP pokyčiai. Pasak vyriausybės atstovų, antra pagal dydį pasaulio ekonomika kristų 5,2 proc. metiniu tempu, jei nebūtų įgyvendinamas premjero paskelbtas 15,4 trln. jenų (159 mlrd. JAV dolerių) vertės skatinimo planas. Tiesa, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra pesimistiškesnis. Praėjusią savaitę jis peržiūrėjo Japonijos BVP kritimą nuo 2,6 proc. iki 6,2 proc.
Perspektyvų pabloginimą paskatino prastesnis, nei tikėtasi, pramonės produkcijos mažėjimas, kurį didžia dalimi lėmė eksporto rinkų paklausos susitraukimas. Dėl to išaugo nedarbas, o įmonės ėmė mažinti išlaidas. Vyriausybė prognozuoja, kad kapitalo išlaidos šiemet turėtų sumažėti rekordiniu 14,1 proc. metiniu tempu, o nedarbo lygis paaugti nuo 4,4 proc. iki 5,2 proc.
Vidurio ir Rytų Europa
Rusijos finansų ministras Aleksėjus Kudrinas teigia, kad „blogų“ kreditų (negrąžintų ir vėluojamų grąžinti paskolų) kiekis Rusijos bankuose gali sudaryti daugiau nei 10 proc. Pasak ministro, šiuo metu rodiklis yra apie 7,5–8 proc.
Bulgarijos namų kainos didžiausiuose miestuose 2009 m. I ketvirtį smuko 8,4 proc., lyginant su praeitų metų tuo pačiu ketvirčiu, ir 12,4 proc. nuo šių metų pradžios. Vidutinė namo kvadratinio metro kaina siekė 1190 Bulgarijos levų, o tai sudaro apie 2086 litus. Nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad trečią ketvirtį namų kainos kris daugiausia – 30 proc. per metus.
Ukrainos centrinis bankas iš naujo peržiūrėjo vasario mėnesio einamosios sąskaitos balansą ir 78 mln. JAV dolerių perviršį pakeitė į 1 mlrd. JAV dolerių deficitą. Kovo mėnesio balansas buvo taip pat neigiamas – 434 mln. JAV dolerių. Pakeitimai atlikti į balansą įtraukus „Gazprom“ pateiktas dujas kaip mokestį už dujų tranzitą. Ukraina vasario ir kovo mėnesiais atitinkamai gavo 6,3 ir 4,7 mlrd. kubinių metrų dujų, kurios prie importo eilutės prisidėjo atitinkamai 1 ir 0,7 mlrd. JAV dolerių sumomis. Jeigu atmestume šiuos dydžius, paskutinius 3 mėnesius Ukraina gavo perteklių. Žvelgiant į eksporto ir importo apimtis, matyti, kad užsienio prekyba yra gerokai sumažėjusi per metus (atitinkamai kritimas siekia 41 ir 49 proc.), bet šiek tiek atsigaunanti pastaruoju metu, lyginant pamėnesiui.
Žaliavos
Penktadienį artimiausio birželio mėn. naftos pristatymo ateities sandorių kainos „Nymex“ biržoje šoktelėjo nuo 49 iki 51,5 JAV dolerio už barelį. Didžiausią teigiamą poveikį kainoms augti suteikė silpnėjęs JAV doleris pagrindinių valiutų atžvilgiu ir kylančios akcijų bei žaliavų rinkos. Dalis investuotojų tikėjosi ir manipuliavo tuo, kad pasaulio ekonomika gali būti pasiekusi dugną. Visgi reali situacija yra daug sudėtingesnė, tai aiškiai parodo šios didžiausios pasaulio ekonomikos JAV žaliavinės naftos atsargų nuolatinis augimas ir degalų suvartojimo mažėjimas. OPEC generalinis sekretorius vakar pripažino, kad pasaulio naftos rinkoje vis dar yra 720 tūkst. barelių per dieną naftos perteklius, kurį reikia skubiai pašalinti, siekiant palaikyti didesnes nei 50 JAV dolerių naftos kainas. Daug OPEC priekaištų tenka šiai organizacijai nepriklausančioms valstybėms, kurios netgi didina naftos išgavimą, taip sušvelnindamos OPEC naftos gavybos mažinimo efektą ir akivaizdžiai parodydamos nenorą imtis bendrų veiksmų. Daugėja ženklų, kad artėjančiame OPEC susitikime gegužės mėn. bus svarstoma rimta galimybė toliau mažinti naftos gavybą, tačiau didžiausia OPEC naftos išgavėja Saudo Arabija tam turėtų stipriai priešintis. Šią savaitę naftos kainos, panašu, vėl turėtų svyruoti nuo 45 iki 50 JAV dolerių už barelį.
Aukso kaina penktadienį kilo nuo 905 iki 915 JAV dolerių už trojos unciją. Aukso kainą į viršų kėlė silpstantis JAV doleris ir Kinijos pateikta informacija apie jos Centrinio banko turimo aukso kiekio išaugimą nuo 2003 m. beveik 76 proc. iki 1054 tonų. Tokios naujienos sustiprino investuotojų lūkesčius, kad Kinija ir kitos dideles užsienio valiutų atsargas turinčios valstybės turėtų ir ateityje diversifikuodamos oficialias užsienio atsargas didinti aukso kiekį, o tai atitinkamai galėtų teigiamai paveikti jo kainą.
Varis penktadienį Londono metalų biržoje brango beveik 3 proc., tačiau savaitę baigė su neigiamu 7 proc. pokyčiu. Vis dar greitai Londono metalų biržoje smunkančios vario atsargos, kurios penktadienį smuko 10,9 tūkst. tonų iki 429,55 tūkst. tonų, galimas tolesnis Kinijos valstybės vario pirkimas rinkoje ir pingantis JAV doleris turėjo didžiausią poveikį penktadienį vario kainai kilti. Tačiau Tarptautinio vario instituto pateikta prognozė, kad šio metalo gamyba 2009 m. ir 2010 m. gerokai viršys jo suvartojimą, sukuria neigiamą perspektyvą ir tik Kinijos aktyvumas gali teigiamai pakoreguoti šio metalo kainos kitimą. Beje, šiandien ryte Šanchajaus metalų biržoje vario kaina buvo smukusi 3 proc.