versija spausdinimui
(0)
Europos Parlamentas pritarė tarpvalstybinių mokėjimų reglamento pakeitimams, kurie nustato vienodų mokesčių už atitinkamus vidaus (nacionalinius) ir tarpvalstybinius mokėjimus eurais principą, siekiant sumažinti jų kainas vartotojams bei užtikrinti didesnę konkurenciją mokėjimo paslaugų rinkoje. Tai itin svarbu ne tik ES teritorijoje veikiantiems Lietuvos verslo subjektams, bet ir darbo jėgos judėjimo laisvėmis besinaudojantiems žmonėms.
2001 metais įsigaliojusios šios reglamento taisyklės nustatė, jog bankų mokesčiai pinigų pavedimams, atsiskaitymams mokėjimo ir kredito kortelėmis bei grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų operacijoms eurais turi būti vienodi šalies viduje ir atsiskaitymuose su kitose ES šalyse esančiais klientais. Naujai priimtos pataisos išplečia mokėjimų sąrašą ir nustato, kad ES šalyse turi būti vienodi ir netiesioginiai komisiniai mokesčiai, tokie kaip mokesčiai už mokėjimo nurodymo parengimą, už naudojimąsi debetine ar kreditine mokėjimo kortele, už reguliarius automatinius nuskaitymus ir panašiai.
„Manau, kad naujos taisyklės bus palankios Lietuvos piliečiams, nes krizės sąlygomis mūsų verslui bus vis svarbesnė ES šalių rinka, o darbo emigrantų parama Lietuvoje likusiems giminaičiams yra rimta paspirtis šalies ekonomikai. Aiškesnės taisyklės ir ribojami finansinių institucijų apetitai leis sukurti skaidrią ir vartotojus apsaugančią sistemą”, - sakė viena pataisų rengėjų, Europos Parlamento Biudžeto ir pinigų politikos narė Margarita Starkevičiūtė.
Reglamentas numato, kad ne euro zonos Šalys Narės, kaip Lietuva, jei nori gali taikyti vienodų mokesčių už atitinkamus vidaus (nacionalinius) ir tarpvalstybinius mokėjimus principą pavedimams atliekamais ir nacionaline valiuta. Pavedimų litais mokesčiai dabar vietinėje rinkoje yra mažesni negu mokesčiai pavedimams atliekamiems eurais. Tokio principo įgyvendinimas būtų dar vienas žingsnis, ruošiantis euro įvedimui.
Reglamento pataisos turėtų padėti sustiprinti gyventojų, besinaudojančių bankų paslaugomis interesų apsaugą ir pagelbėti verslui efektyviau tvarkyti atsiskaitymus, nes siūloma paskirti šalyse institucijas, kurios prižiūrėtų šio dokumento įgyvendinimo tvarką ir reaguoti į galimus skundus dėl bankų veiklos mokėjimų srityje. Tam tikslui valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas skundo pateikimo ir apeliacijos, taip pat mokėjimo paslaugos vartotojo ir mokėjimo paslaugos teikėjo ginčų nagrinėjimo procedūras.
Nuo 2009 metų lapkričio įsigaliosiančios pataisos taip pat numato sąlygas vykdyti tiesioginio debeto operacijas tarp ES ir Europos ekonominės erdvės (pvz. Norvegija) valstybių ir nustato maksimalų 0,088 euro tarpbankinį mokestį už tiesioginį debetą iki 2012 metų, jei nėra dvišalių susitarimu nustatyta kitaip.
Taigi gyventojai, dirbantys vienoje iš ES šalių, turės galimybę mokėti komunalinius ar kitokius mokesčius kitoje šalyje naudodami tiesioginio debeto paslaugą. „Tarpvalstybinio mokėjimo reguliavimo reglamento pataisomis siekiama dar labiau sumažinti tarpvalstybinių atsiskaitymų sąnaudas ES ir Europos ekonominėje erdvėje viduje. Tai, jog sistema veikia, rodo faktas, kad 2001 m. prieš įsigaliojant šiam reglamentui 100 eurų tarptautinis pervedimas kainavo vidutiniškai 24 eurus, o dabar toks pats pervedimas atpigo iki 2,5 euro. Teikiamos reglamento pataisos turėtų leisti ir toliau mažinti bankinių operacijų kainas“, - pažymėjo M.Starkevičiūtė.
2001 metais įsigaliojusios šios reglamento taisyklės nustatė, jog bankų mokesčiai pinigų pavedimams, atsiskaitymams mokėjimo ir kredito kortelėmis bei grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų operacijoms eurais turi būti vienodi šalies viduje ir atsiskaitymuose su kitose ES šalyse esančiais klientais. Naujai priimtos pataisos išplečia mokėjimų sąrašą ir nustato, kad ES šalyse turi būti vienodi ir netiesioginiai komisiniai mokesčiai, tokie kaip mokesčiai už mokėjimo nurodymo parengimą, už naudojimąsi debetine ar kreditine mokėjimo kortele, už reguliarius automatinius nuskaitymus ir panašiai.
„Manau, kad naujos taisyklės bus palankios Lietuvos piliečiams, nes krizės sąlygomis mūsų verslui bus vis svarbesnė ES šalių rinka, o darbo emigrantų parama Lietuvoje likusiems giminaičiams yra rimta paspirtis šalies ekonomikai. Aiškesnės taisyklės ir ribojami finansinių institucijų apetitai leis sukurti skaidrią ir vartotojus apsaugančią sistemą”, - sakė viena pataisų rengėjų, Europos Parlamento Biudžeto ir pinigų politikos narė Margarita Starkevičiūtė.
Reglamentas numato, kad ne euro zonos Šalys Narės, kaip Lietuva, jei nori gali taikyti vienodų mokesčių už atitinkamus vidaus (nacionalinius) ir tarpvalstybinius mokėjimus principą pavedimams atliekamais ir nacionaline valiuta. Pavedimų litais mokesčiai dabar vietinėje rinkoje yra mažesni negu mokesčiai pavedimams atliekamiems eurais. Tokio principo įgyvendinimas būtų dar vienas žingsnis, ruošiantis euro įvedimui.
Reglamento pataisos turėtų padėti sustiprinti gyventojų, besinaudojančių bankų paslaugomis interesų apsaugą ir pagelbėti verslui efektyviau tvarkyti atsiskaitymus, nes siūloma paskirti šalyse institucijas, kurios prižiūrėtų šio dokumento įgyvendinimo tvarką ir reaguoti į galimus skundus dėl bankų veiklos mokėjimų srityje. Tam tikslui valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas skundo pateikimo ir apeliacijos, taip pat mokėjimo paslaugos vartotojo ir mokėjimo paslaugos teikėjo ginčų nagrinėjimo procedūras.
Nuo 2009 metų lapkričio įsigaliosiančios pataisos taip pat numato sąlygas vykdyti tiesioginio debeto operacijas tarp ES ir Europos ekonominės erdvės (pvz. Norvegija) valstybių ir nustato maksimalų 0,088 euro tarpbankinį mokestį už tiesioginį debetą iki 2012 metų, jei nėra dvišalių susitarimu nustatyta kitaip.
Taigi gyventojai, dirbantys vienoje iš ES šalių, turės galimybę mokėti komunalinius ar kitokius mokesčius kitoje šalyje naudodami tiesioginio debeto paslaugą. „Tarpvalstybinio mokėjimo reguliavimo reglamento pataisomis siekiama dar labiau sumažinti tarpvalstybinių atsiskaitymų sąnaudas ES ir Europos ekonominėje erdvėje viduje. Tai, jog sistema veikia, rodo faktas, kad 2001 m. prieš įsigaliojant šiam reglamentui 100 eurų tarptautinis pervedimas kainavo vidutiniškai 24 eurus, o dabar toks pats pervedimas atpigo iki 2,5 euro. Teikiamos reglamento pataisos turėtų leisti ir toliau mažinti bankinių operacijų kainas“, - pažymėjo M.Starkevičiūtė.