versija spausdinimui
(0)
Trečiadienį po permainingos prekybos du iš trijų pagrindinių JAV akcijų rinkos indeksų krito. Panašu kad šešias savaites trukęs beatodairiškas meškų rinkos ralis šiek tiek išsisėmė. Tačiau anot investuotojų, jis dar turi parako vien dėl pasikeitusio rinkoje vyraujančio psichologinio nusiteikimo. Atsitiesimo pradžioje atsiradusią baimę prieš srovę laikyti trumpas atviras pozicijas, kurios vėliau buvo uždarytos, pakeitė kita baimė – nebūti rinkoje ir praleisti galimą tolesnį akcijų atšokimą.
Kita vertus, nors iki šiol veiklos rezultatus pranešusių bendrovių pelnai vidutiniškai smuko apie 40 proc, dauguma reikšmingiausių bendrovių kol kas sugebėjo viršyti lūkesčius ir tai rinkoje palaiko neblogas nuotaikas. Tikimasi, kad ir kitos naujienos bus teigiamesnės ir gali vesti į šviesą tunelio gale.
Technologinių bendrovių indeksui Nasdaq nukristi neleido po prekybos geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios interneto įmonės „Apple“ ir „eBay“. Jų akcijos per prekybą po sesijos kilo atitinkamai 1 ir 7 proc. Kaip ir tikėtasi, anksčiau veiklos rezultatus paskelbusio „Yahoo“ pelnas smuko 80 proc.
„Morgan Stanley“ tapo pirmuoju iš didžiųjų bankų, kuris pranešė prastesnius, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus. Jo nuostoliai per tris mėnesius siekė 177 mlrd. JAV dolerių. Be to, bendrovė ketina dividendus sumažinti 81 proc. „Morgan Stanley“ akcijų kaina smuko 9 proc. Tiesa, kitos bendrovės, kurių pranešimų buvo nekantriai laukiama, pvz, finansų įstaiga „Wells Fargo“, telekomunikacijų bendrovė „AT&T“, greito maisto užkandinių tinklas McDonald‘s“, pranešė geresnius nei tikėtasi veiklos rezultatus. „Wells Fargo“ pelnas konsolidavus įsigytą „Wachovia“ per ketvirtį išaugo iki rekordinių 3 05 mlrd JAV dolerių, AT&T“ smuko 9,5 proc. McDonald‘s“ per ketvirtį paūgėjo 4 proc. Jų akcijos atitinkamai pigo 3,4 brango 1,8 proc ir pigo 2,5 proc.
General Motors“ informavo, kad neišpirks 1 mlrd JAV dolerių vertės savo skolos instrumentų birželio 1 dieną. Vietoj pinigų kreditoriams ketinama pasiūlyti įmonės akcijų. Gegužės 30 dieną vyriausybė turėtų nuspręsti ar inicijuoti automobilių gamintojos bankrotą dėl kurios veiklos tęstinumo galimybių pastaruoju metu smarkiai abejojama įmonės vadovo teigimu bankroto tikimybė pastarosiomis savaitėmis padidėjo.
Prastesnius nei prognozuota veiklos rezultatus pranešė ir didžiausia lėktuvų gamintoja Boeing“ - jos pelnas per ketvirtį smuko perpus. Tiesa šios bendrovės akcijos pabrango 2 proc nes ji pateikė kiek , geresnes nei tikėtasi šių metų veiklos rezultatų prognozes.
Trečiadienį savo namuose aptiktas negyvas Davidas Kellermannas, kuris nuo praėjusių metų rugsėjo ėjo vyriausiojo finansininko pareigas JAV hipotekos firmoje Freddie Mac. Policija įtaria savižudybę tačiau ar tai galėjo būti susiję su darbovietės problemomis , nepranešama.
Iždo obligacijų kainos vėl smuktelėjo 10 metų VVP pajamingumui padidėjus nuo 2,89 iki 2,94 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo antrą dieną iš eilės. Reikšmingų ekonominių naujienų vakar Europoje paskelbta nebuvo o rinka judėjo kryptimi, kuri priklausė nuo tam tikro sektoriaus ar nuo pavienės įmonės naujienų. Šiokio tokio optimizmo įkvėpė ir JAV būstų kainų statistika pagal kurią kainos per mėnesį šoktelėjo 0,7 proc.
Europos bankų akcijų kainos teigiamai sureagavo į Wells Fargo“ pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie rodo rekordiškai didelį I ketv pelną. Tiesa daugiau nerimo į rinką sugrįžo kai Morgan Stanley paskelbė didesnį nei prognozuota ketvirčio nuostolį ir sumažino dividendus.
Kalnakasybos bendrovių akcijų kainos kilo, brangstant auksui, aliuminiui ir variui. Į priešingą pusę judėjo farmacijos bendrovės, kurių kainos smuko po to, kai „Roche“ sulaukė naujienų apie nepalankius naujo vaisto nuo vėžio bandymų rezultatus.
Nors pastaruoju metu rinkose ir stebimas indeksų atsitiesimas, tačiau dar per anksti būtų teigti, kad įžengėme į bulių rinką. Ir veikiau tai būtų galima įvardyti kaip meškų rinkos ralį, kurį „nuleisti ant žemės“ netruks realios ekonomikos rezultatai. Tam prielaidų vakar suteikė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasaulio ekonomikos apžvalga. TVF pabrėžė, kad pasaulinė recesija bus gilesnė ir finansų rinkos stabilizuosis vėliau, nei tikėtasi.
Lotynų Amerika
TVF prognozuoja, kad Lotynų Amerikos ekonomika šiemet smuks 1,5 proc. Ji turėtų atsigauti 2010 metais ir kilti 1,6 proc. TVF teigimu, ūkio nuosmukį šiame regione paskatins žaliavų kainų nuosmukis ir recesija didžiausioje eksporto rinkoje JAV. Tiesa, stabilesnė finansinė padėtis ir didesnė izoliacija nuo pasaulinės bankų sistemos lemia didesnį, lyginant su besivystančiomis Europos valstybėmis, Lotynų Amerikos ekonomikos atsparumą pasaulinei krizei.
Šaltinių teigimu, didžiausia Lotynų Amerikos cemento gamintoja Meksikos „Cemex“ desperatiškai derasi su bankais dėl 14,5 mlrd. JAV dolerių skolos restruktūrizavimo. Bendrovė nesugebėjo pritraukti investuotojų ir neišplatino 500 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos. Pasak „Garmore Investment management“ analitikų, siekdama išvengti nemokumo, per artimiausią dešimtmetį „Cemex“ turės nutraukti savo agresyvių įsigijimų politiką, pardavinėti turtą ir kaupti pinigus atsiskaitymams su kreditoriais.
Brazilijos valstybinė naftos bendrovė „Petroleo Brasileiro“ buvo priversta nemokėti numatytų 1,5 mlrd. JAV dolerių dividendų akcininkams dėl teismo sprendimo, kurį artimiausiu metu ketina skųsti. Tai jau ne pirma Brazilijos teismų praktika uždrausti valstybinei bendrovei mokėti dividendus akcininkams. Anksčiau toks pats likimas buvo ištikęs šalies telekomą.
Baltijos šalys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos pramonės produkcija kovo mėnesį smuko 17,9 proc. metiniu tempu. Nors lyginant su vasariu pramonės gamyba ir padidėjo 0,8 proc., tačiau pramonės nuosmukio mastas tebėra ypač didelis ir prielaidų būti optimistiškiems esama labai nedaug. Lietuvos pramonei nėra palankios nei vidaus, nei išorės aplinkybės, o ekonomikos atsigavimas bus lėtas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje.
Vakar TVF paskelbė prognozes, pagal kurias Lietuvos ekonomika šiemet turėtų mažėti 10 proc., o 2010 metais – dar 3 proc. Toks pat ūkio nuosmukis šiemet prognozuojamas ir Estijai, o Latvijos BVP turėtų smukti 12 proc.
Vakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė valstybės finansų duomenis. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais siekė 3,2 proc. BVP, kai prognozuota 2,3 proc. Deficito dydis, kurį turi tenkinti šalis norėdama įsivesti eurą, yra 3 proc. BVP, o šie metai Lietuvos ūkiui tikrai bus labai prasti. Tad nepaisant Lietuvos vyriausybės biudžeto išlaidų karpymo biudžeto deficitas turėtų gerokai viršyti 2008 metų lygį.
Lietuvos viešojo sektoriaus skola 2008 metų pabaigoje siekė 15,6 proc. BVP. Didžiąją skolos dalį sudarė neišpirkti skolos vertybiniai popieriai. Džiuginantis faktas, kad trumpalaikės valdžios skolos dalis siekė tik 7,9 proc. visos skolos, visa kita buvo ilgalaikė skola. Nors lyginant su optimalia trumpalaikės skolos dalimi, kuri, kai kurių ekspertų nuomone, yra apie 5 proc., valstybės trumpalaikė skola yra kiek didesnė. Tačiau dabartinis lygis tebėra pakankamai žemas, kad nesudarytų papildomų prielaidų galimam nestabilumui.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos bazinė infliacija kovo mėnesį padidėjo iki 2,5 proc. (metine išraiška). Tad šansų, kad šalies bazinė palūkanų norma bus sumažinta per artimiausią posėdį, dar sumažėjo. Pasak Centrinio banko atstovo Slavomiro Skrzypeko, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo sezoninių prekių ir apsirūpinimo būstu kainų augimas.
Lenkijos biudžeto deficitas 2008 m. daugiau nei padvigubėjo: jis pasiekė 3,9 proc. BVP ir viršijo Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą. Šis rodiklis apskaičiuotas, atsižvelgiant į patikslintą Lenkijos BVP augimo 2008 m. dydį – 4,9 proc., kai anksčiau skelbtais preliminariais duomenimis, augimas siekė 4,8 proc. Biudžeto deficitą daugiausia lėmė mokesčių įplaukų sumažėjimas paskutinį ketvirtį, kai ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,9 proc. ir buvo mažiausias per ketverius metus. Pasak Jaroslavo Janeckio, „Societe Generale“ ekonomisto, toks biudžeto deficito lygis vertintinas kaip neigiamas rodiklis, svarstant prisijungimą prie valiutų kurso mechanizmo (vieno iš būtinų etapų įsivedant eurą).
Ukrainos nacionalinis bankas paskelbė preliminarius 2009 m. I ketvirčio visų bankų rezultatus, rodančius, kad bankų sektorius patyrė 912 mln. JAV dolerių grynąjį nuostolį. Nuostoliai daugiausia patirti dėl 5,1 karto per metus išaugusių atidėjimų (2,25 mlrd. JAV dolerių), nes bendrasis pelnas siekė 1,37 mlrd. JAV dolerių, tai yra 42 proc. daugiau nei pernai. Bankų palūkanų pajamos per metus augo 22 proc., tačiau lyginant su praeitu ketvirčiu smuko 8 proc. Grynosios palūkanų pajamos kilo 30 proc. per metus ir 1 proc. krito, lyginant su praėjusiu ketvirčiu. Turtas per metus krito 11 proc., per ketvirtį 5 proc., nuosavas kapitalas paaugo 4 proc. per metus ir 4 proc. per ketvirtį. Svarbu, jog juridinių ir fizinių asmenų indėliai per ketvirtį smuko atitinkamai 14 ir 11 proc. Rezultatai būtų kur kas geresni, jei skaičiuojama būtų grivinomis, tai yra neatsižvelgiant į valiutos kurso nuvertėjimą. Nepaisant gana neblogų rodiklių, blogų paskolų problema yra kur kas rimtesnė, nei gali pasirodyti iš ataskaitų. Tą atspindi ir vyriausybės bei Centrinio banko siekis kapitalizuoti 7 bankus.
Ukrainos vyriausybė paskelbė detalesnius planus, kaip bus kapitalizuojami 7 Ukrainos bankai. Pirmiausia, vyriausybė po kapitalo injekcijų norėtų kontroliuoti mažiausiai 75 proc. plius vieną akciją. Antra – injekcijos bus daromos per artimiausias 3–4 savaites, įnešant iždo vekselius kaip kapitalą. Trečia – bankai bus per aukcioną vėl parduoti privatiems investuotojams, pagerėjus jų finansinei padėčiai. Taip pat į paramą gali pretenduoti iš viso 26 svarbūs bankų sistemos dalyviai. Svarbiais laikomi tie bankai, kurių indėlių rinkos dalis yra daugiau nei 1 proc., o paskolų portfelis sudaro daugiau nei 2 proc. visų paskolų. Nors nėra aišku, už kokią kainą perimami bankai, tokius žingsnius reikėtų vertinti kaip teigiamus, stabilizuojančius finansinę sistemą.
Vakar Serbijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą 100 bazinių punktų iki 14 proc. Sprendimą lėmė silpnėjanti vidaus paklausa, mažinanti infliacijos spaudimą, ir šiuo metu stabilizavęsis valiutos kursas. Vėliausiai 150 bazinių punktų palūkanos karpytos prieš porą savaičių. Centrinis bankas prognozuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį Serbijos ekonomika susitrauks 5–7 proc. metiniu tempu. Tai rodo ir skelbiami makroekonominiai rodikliai – vasarį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pramonės gamybos apimtys susitraukė 19,7 proc.
Žaliavos
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos birželio mėnesio ateities sandorių „NYMEX“ biržoje kaina judėjo priešinga paskelbtoms naujienoms trajektorija – augo nuo 48,55 JAV dolerio iki 48,85 JAV dolerio. JAV Energetikos departamentas paskelbė didesnius, nei tikėtasi, naftos atsargų lygius, o TVF sumažino šių ir ateinančių metų ekonominio kitimo prognozes. Tiesa, naftos kainos pokytis buvo nežymus, o prekyba – vangi, rodanti investuotojų neapsisprendimą, kuria kryptimi judėti. JAV energetikos departamento paskelbti duomenys, priešingai vakar paskelbtiems „American Petroleum“ instituto rodikliams, rodo 3,86 mln. barelių per savaitę išaugusias JAV naftos atsargas (iki 370,6 mln. barelių). O „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo tik 2,5 mln. barelių augimą. Daugiau, nei tikėtasi, augo ir benzino atsargos – 0,8 mln. barelių (iki 217,3 mln. barelių), kai prognozė buvo 0,7 mln. barelių. Nors naftos perdirbimas per savaitę paaugo 3,1 proc. punkto iki 83,4 proc. perdirbimo pajėgumų, naftos produktų paklausa yra silpna – JAV per dieną vidutiniškai (keturių savaičių laikotarpis iki balandžio 17 d.) suvartojo 18,5 mln. barelių kuro, tai yra 6,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Neigiamą postūmį naftos kainai turėjo suteikti ir žinia apie netikėtai OPEC padidintą dyzelio ir mazuto pasiūlą 2,68 mln. barelių iki 142,3 mln. barelių, kai prognozė buvo 1 mln. barelių kritimas. Dar viena negatyvi žinia – tai Tarptautinio valiutos fondo prognozė, kad šiais metais pasaulio ekonomika susitrauks 1,3 proc., o kitais metais augs tik 1,9 proc. (sausio mėnesį prognozuota atitinkamai 0,5 proc. ir 3 proc. augimas).
Tarptautiniam valiutos fondui teigiant, kad pasaulio ekonomikos recesija dar nesibaigė, aukso kaina pakilo 5,95 JAV dolerio už trojos unciją. Visgi aukso pokyčiai yra gana nuosaikūs. Didesnius poslinkius galėtų inicijuoti didžiausio pasaulyje aukso fondo „SPDR Gold Trus“ kelias dienas nekintančio tauriojo metalo pokyčiai.
Vario atsargoms Londono metalų biržoje mažėjant 1 proc., vario kaina šiek tiek paaugo. Kainos augimą stimuliuoja ir didesnė apie 30 proc. pasaulio vario importuojančios Kinijos vario paklausa. Kita vertus, „World Bureu of Metal Statistics“ duomenimis, 2009 m. sausio-vasario mėnesiais pasaulio vario gavyba viršijo suvartojimą 112 000 tonų, kai pernai fiksuotas 109 tūkst. tonų trūkumas. „International Copper Study Group“ prognozėmis, vario gavybos perteklius šiais metais sieks 345 tūkst. tonų, o 2010 m. – 0,4 mln. tonų.
Kita vertus, nors iki šiol veiklos rezultatus pranešusių bendrovių pelnai vidutiniškai smuko apie 40 proc, dauguma reikšmingiausių bendrovių kol kas sugebėjo viršyti lūkesčius ir tai rinkoje palaiko neblogas nuotaikas. Tikimasi, kad ir kitos naujienos bus teigiamesnės ir gali vesti į šviesą tunelio gale.
Technologinių bendrovių indeksui Nasdaq nukristi neleido po prekybos geresnius, nei tikėtasi, ketvirčio veiklos rezultatus paskelbusios interneto įmonės „Apple“ ir „eBay“. Jų akcijos per prekybą po sesijos kilo atitinkamai 1 ir 7 proc. Kaip ir tikėtasi, anksčiau veiklos rezultatus paskelbusio „Yahoo“ pelnas smuko 80 proc.
„Morgan Stanley“ tapo pirmuoju iš didžiųjų bankų, kuris pranešė prastesnius, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus. Jo nuostoliai per tris mėnesius siekė 177 mlrd. JAV dolerių. Be to, bendrovė ketina dividendus sumažinti 81 proc. „Morgan Stanley“ akcijų kaina smuko 9 proc. Tiesa, kitos bendrovės, kurių pranešimų buvo nekantriai laukiama, pvz, finansų įstaiga „Wells Fargo“, telekomunikacijų bendrovė „AT&T“, greito maisto užkandinių tinklas McDonald‘s“, pranešė geresnius nei tikėtasi veiklos rezultatus. „Wells Fargo“ pelnas konsolidavus įsigytą „Wachovia“ per ketvirtį išaugo iki rekordinių 3 05 mlrd JAV dolerių, AT&T“ smuko 9,5 proc. McDonald‘s“ per ketvirtį paūgėjo 4 proc. Jų akcijos atitinkamai pigo 3,4 brango 1,8 proc ir pigo 2,5 proc.
General Motors“ informavo, kad neišpirks 1 mlrd JAV dolerių vertės savo skolos instrumentų birželio 1 dieną. Vietoj pinigų kreditoriams ketinama pasiūlyti įmonės akcijų. Gegužės 30 dieną vyriausybė turėtų nuspręsti ar inicijuoti automobilių gamintojos bankrotą dėl kurios veiklos tęstinumo galimybių pastaruoju metu smarkiai abejojama įmonės vadovo teigimu bankroto tikimybė pastarosiomis savaitėmis padidėjo.
Prastesnius nei prognozuota veiklos rezultatus pranešė ir didžiausia lėktuvų gamintoja Boeing“ - jos pelnas per ketvirtį smuko perpus. Tiesa šios bendrovės akcijos pabrango 2 proc nes ji pateikė kiek , geresnes nei tikėtasi šių metų veiklos rezultatų prognozes.
Trečiadienį savo namuose aptiktas negyvas Davidas Kellermannas, kuris nuo praėjusių metų rugsėjo ėjo vyriausiojo finansininko pareigas JAV hipotekos firmoje Freddie Mac. Policija įtaria savižudybę tačiau ar tai galėjo būti susiję su darbovietės problemomis , nepranešama.
Iždo obligacijų kainos vėl smuktelėjo 10 metų VVP pajamingumui padidėjus nuo 2,89 iki 2,94 proc.
Vakarų Europa
Trečiadienį Vakarų Europos akcijų indeksai kilo antrą dieną iš eilės. Reikšmingų ekonominių naujienų vakar Europoje paskelbta nebuvo o rinka judėjo kryptimi, kuri priklausė nuo tam tikro sektoriaus ar nuo pavienės įmonės naujienų. Šiokio tokio optimizmo įkvėpė ir JAV būstų kainų statistika pagal kurią kainos per mėnesį šoktelėjo 0,7 proc.
Europos bankų akcijų kainos teigiamai sureagavo į Wells Fargo“ pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie rodo rekordiškai didelį I ketv pelną. Tiesa daugiau nerimo į rinką sugrįžo kai Morgan Stanley paskelbė didesnį nei prognozuota ketvirčio nuostolį ir sumažino dividendus.
Kalnakasybos bendrovių akcijų kainos kilo, brangstant auksui, aliuminiui ir variui. Į priešingą pusę judėjo farmacijos bendrovės, kurių kainos smuko po to, kai „Roche“ sulaukė naujienų apie nepalankius naujo vaisto nuo vėžio bandymų rezultatus.
Nors pastaruoju metu rinkose ir stebimas indeksų atsitiesimas, tačiau dar per anksti būtų teigti, kad įžengėme į bulių rinką. Ir veikiau tai būtų galima įvardyti kaip meškų rinkos ralį, kurį „nuleisti ant žemės“ netruks realios ekonomikos rezultatai. Tam prielaidų vakar suteikė ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pasaulio ekonomikos apžvalga. TVF pabrėžė, kad pasaulinė recesija bus gilesnė ir finansų rinkos stabilizuosis vėliau, nei tikėtasi.
Lotynų Amerika
TVF prognozuoja, kad Lotynų Amerikos ekonomika šiemet smuks 1,5 proc. Ji turėtų atsigauti 2010 metais ir kilti 1,6 proc. TVF teigimu, ūkio nuosmukį šiame regione paskatins žaliavų kainų nuosmukis ir recesija didžiausioje eksporto rinkoje JAV. Tiesa, stabilesnė finansinė padėtis ir didesnė izoliacija nuo pasaulinės bankų sistemos lemia didesnį, lyginant su besivystančiomis Europos valstybėmis, Lotynų Amerikos ekonomikos atsparumą pasaulinei krizei.
Šaltinių teigimu, didžiausia Lotynų Amerikos cemento gamintoja Meksikos „Cemex“ desperatiškai derasi su bankais dėl 14,5 mlrd. JAV dolerių skolos restruktūrizavimo. Bendrovė nesugebėjo pritraukti investuotojų ir neišplatino 500 mln. JAV dolerių obligacijų emisijos. Pasak „Garmore Investment management“ analitikų, siekdama išvengti nemokumo, per artimiausią dešimtmetį „Cemex“ turės nutraukti savo agresyvių įsigijimų politiką, pardavinėti turtą ir kaupti pinigus atsiskaitymams su kreditoriais.
Brazilijos valstybinė naftos bendrovė „Petroleo Brasileiro“ buvo priversta nemokėti numatytų 1,5 mlrd. JAV dolerių dividendų akcininkams dėl teismo sprendimo, kurį artimiausiu metu ketina skųsti. Tai jau ne pirma Brazilijos teismų praktika uždrausti valstybinei bendrovei mokėti dividendus akcininkams. Anksčiau toks pats likimas buvo ištikęs šalies telekomą.
Baltijos šalys
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos pramonės produkcija kovo mėnesį smuko 17,9 proc. metiniu tempu. Nors lyginant su vasariu pramonės gamyba ir padidėjo 0,8 proc., tačiau pramonės nuosmukio mastas tebėra ypač didelis ir prielaidų būti optimistiškiems esama labai nedaug. Lietuvos pramonei nėra palankios nei vidaus, nei išorės aplinkybės, o ekonomikos atsigavimas bus lėtas tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje.
Vakar TVF paskelbė prognozes, pagal kurias Lietuvos ekonomika šiemet turėtų mažėti 10 proc., o 2010 metais – dar 3 proc. Toks pat ūkio nuosmukis šiemet prognozuojamas ir Estijai, o Latvijos BVP turėtų smukti 12 proc.
Vakar Lietuvos statistikos departamentas paskelbė valstybės finansų duomenis. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 metais siekė 3,2 proc. BVP, kai prognozuota 2,3 proc. Deficito dydis, kurį turi tenkinti šalis norėdama įsivesti eurą, yra 3 proc. BVP, o šie metai Lietuvos ūkiui tikrai bus labai prasti. Tad nepaisant Lietuvos vyriausybės biudžeto išlaidų karpymo biudžeto deficitas turėtų gerokai viršyti 2008 metų lygį.
Lietuvos viešojo sektoriaus skola 2008 metų pabaigoje siekė 15,6 proc. BVP. Didžiąją skolos dalį sudarė neišpirkti skolos vertybiniai popieriai. Džiuginantis faktas, kad trumpalaikės valdžios skolos dalis siekė tik 7,9 proc. visos skolos, visa kita buvo ilgalaikė skola. Nors lyginant su optimalia trumpalaikės skolos dalimi, kuri, kai kurių ekspertų nuomone, yra apie 5 proc., valstybės trumpalaikė skola yra kiek didesnė. Tačiau dabartinis lygis tebėra pakankamai žemas, kad nesudarytų papildomų prielaidų galimam nestabilumui.
Vidurio ir Rytų Europa
Lenkijos bazinė infliacija kovo mėnesį padidėjo iki 2,5 proc. (metine išraiška). Tad šansų, kad šalies bazinė palūkanų norma bus sumažinta per artimiausią posėdį, dar sumažėjo. Pasak Centrinio banko atstovo Slavomiro Skrzypeko, didžiausią įtaką kainų augimui turėjo sezoninių prekių ir apsirūpinimo būstu kainų augimas.
Lenkijos biudžeto deficitas 2008 m. daugiau nei padvigubėjo: jis pasiekė 3,9 proc. BVP ir viršijo Europos Sąjungos nustatytą 3 proc. ribą. Šis rodiklis apskaičiuotas, atsižvelgiant į patikslintą Lenkijos BVP augimo 2008 m. dydį – 4,9 proc., kai anksčiau skelbtais preliminariais duomenimis, augimas siekė 4,8 proc. Biudžeto deficitą daugiausia lėmė mokesčių įplaukų sumažėjimas paskutinį ketvirtį, kai ekonomikos augimas sulėtėjo iki 2,9 proc. ir buvo mažiausias per ketverius metus. Pasak Jaroslavo Janeckio, „Societe Generale“ ekonomisto, toks biudžeto deficito lygis vertintinas kaip neigiamas rodiklis, svarstant prisijungimą prie valiutų kurso mechanizmo (vieno iš būtinų etapų įsivedant eurą).
Ukrainos nacionalinis bankas paskelbė preliminarius 2009 m. I ketvirčio visų bankų rezultatus, rodančius, kad bankų sektorius patyrė 912 mln. JAV dolerių grynąjį nuostolį. Nuostoliai daugiausia patirti dėl 5,1 karto per metus išaugusių atidėjimų (2,25 mlrd. JAV dolerių), nes bendrasis pelnas siekė 1,37 mlrd. JAV dolerių, tai yra 42 proc. daugiau nei pernai. Bankų palūkanų pajamos per metus augo 22 proc., tačiau lyginant su praeitu ketvirčiu smuko 8 proc. Grynosios palūkanų pajamos kilo 30 proc. per metus ir 1 proc. krito, lyginant su praėjusiu ketvirčiu. Turtas per metus krito 11 proc., per ketvirtį 5 proc., nuosavas kapitalas paaugo 4 proc. per metus ir 4 proc. per ketvirtį. Svarbu, jog juridinių ir fizinių asmenų indėliai per ketvirtį smuko atitinkamai 14 ir 11 proc. Rezultatai būtų kur kas geresni, jei skaičiuojama būtų grivinomis, tai yra neatsižvelgiant į valiutos kurso nuvertėjimą. Nepaisant gana neblogų rodiklių, blogų paskolų problema yra kur kas rimtesnė, nei gali pasirodyti iš ataskaitų. Tą atspindi ir vyriausybės bei Centrinio banko siekis kapitalizuoti 7 bankus.
Ukrainos vyriausybė paskelbė detalesnius planus, kaip bus kapitalizuojami 7 Ukrainos bankai. Pirmiausia, vyriausybė po kapitalo injekcijų norėtų kontroliuoti mažiausiai 75 proc. plius vieną akciją. Antra – injekcijos bus daromos per artimiausias 3–4 savaites, įnešant iždo vekselius kaip kapitalą. Trečia – bankai bus per aukcioną vėl parduoti privatiems investuotojams, pagerėjus jų finansinei padėčiai. Taip pat į paramą gali pretenduoti iš viso 26 svarbūs bankų sistemos dalyviai. Svarbiais laikomi tie bankai, kurių indėlių rinkos dalis yra daugiau nei 1 proc., o paskolų portfelis sudaro daugiau nei 2 proc. visų paskolų. Nors nėra aišku, už kokią kainą perimami bankai, tokius žingsnius reikėtų vertinti kaip teigiamus, stabilizuojančius finansinę sistemą.
Vakar Serbijos centrinis bankas sumažino bazinę palūkanų normą 100 bazinių punktų iki 14 proc. Sprendimą lėmė silpnėjanti vidaus paklausa, mažinanti infliacijos spaudimą, ir šiuo metu stabilizavęsis valiutos kursas. Vėliausiai 150 bazinių punktų palūkanos karpytos prieš porą savaičių. Centrinis bankas prognozuoja, kad pirmą šių metų ketvirtį Serbijos ekonomika susitrauks 5–7 proc. metiniu tempu. Tai rodo ir skelbiami makroekonominiai rodikliai – vasarį, lyginant su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, pramonės gamybos apimtys susitraukė 19,7 proc.
Žaliavos
Trečiadienį šviesiosios „WTI“ naftos birželio mėnesio ateities sandorių „NYMEX“ biržoje kaina judėjo priešinga paskelbtoms naujienoms trajektorija – augo nuo 48,55 JAV dolerio iki 48,85 JAV dolerio. JAV Energetikos departamentas paskelbė didesnius, nei tikėtasi, naftos atsargų lygius, o TVF sumažino šių ir ateinančių metų ekonominio kitimo prognozes. Tiesa, naftos kainos pokytis buvo nežymus, o prekyba – vangi, rodanti investuotojų neapsisprendimą, kuria kryptimi judėti. JAV energetikos departamento paskelbti duomenys, priešingai vakar paskelbtiems „American Petroleum“ instituto rodikliams, rodo 3,86 mln. barelių per savaitę išaugusias JAV naftos atsargas (iki 370,6 mln. barelių). O „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo tik 2,5 mln. barelių augimą. Daugiau, nei tikėtasi, augo ir benzino atsargos – 0,8 mln. barelių (iki 217,3 mln. barelių), kai prognozė buvo 0,7 mln. barelių. Nors naftos perdirbimas per savaitę paaugo 3,1 proc. punkto iki 83,4 proc. perdirbimo pajėgumų, naftos produktų paklausa yra silpna – JAV per dieną vidutiniškai (keturių savaičių laikotarpis iki balandžio 17 d.) suvartojo 18,5 mln. barelių kuro, tai yra 6,5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Neigiamą postūmį naftos kainai turėjo suteikti ir žinia apie netikėtai OPEC padidintą dyzelio ir mazuto pasiūlą 2,68 mln. barelių iki 142,3 mln. barelių, kai prognozė buvo 1 mln. barelių kritimas. Dar viena negatyvi žinia – tai Tarptautinio valiutos fondo prognozė, kad šiais metais pasaulio ekonomika susitrauks 1,3 proc., o kitais metais augs tik 1,9 proc. (sausio mėnesį prognozuota atitinkamai 0,5 proc. ir 3 proc. augimas).
Tarptautiniam valiutos fondui teigiant, kad pasaulio ekonomikos recesija dar nesibaigė, aukso kaina pakilo 5,95 JAV dolerio už trojos unciją. Visgi aukso pokyčiai yra gana nuosaikūs. Didesnius poslinkius galėtų inicijuoti didžiausio pasaulyje aukso fondo „SPDR Gold Trus“ kelias dienas nekintančio tauriojo metalo pokyčiai.
Vario atsargoms Londono metalų biržoje mažėjant 1 proc., vario kaina šiek tiek paaugo. Kainos augimą stimuliuoja ir didesnė apie 30 proc. pasaulio vario importuojančios Kinijos vario paklausa. Kita vertus, „World Bureu of Metal Statistics“ duomenimis, 2009 m. sausio-vasario mėnesiais pasaulio vario gavyba viršijo suvartojimą 112 000 tonų, kai pernai fiksuotas 109 tūkst. tonų trūkumas. „International Copper Study Group“ prognozėmis, vario gavybos perteklius šiais metais sieks 345 tūkst. tonų, o 2010 m. – 0,4 mln. tonų.