versija spausdinimui
(0)
Pastaruoju metu šalyje vis daugiau kalbama apie nemokumą ir skęstančius verslininkus. Vis garsiau tenka diskutuoti apie tai, kad šalies bankai nepalieka verslams kitos išeities kaip tik bankrutuoti. Verslininkai yra įspausti į kampą, kredito įstaigoms signalizuojant apie išaugusią nemokumo riziką, kuri verčia jas mažinti paskolų portfelius, o iš esamų klientų reikalaujant papildomų užstatų.
Peršasi išvada, kad bankai nesuinteresuoti padėti verslui, kuris laiko didžiąją dalį lėšų juose, generuodami komisinius mokesčius už vykdomus pinigų pervedimus. Tačiau ar logiškai pasveriama ir įvertinama paprasta ekonominė grandis: bankrutavus verslui, padidėja ir bankų bankroto tikimybė, kuri sukelia grėsmę Lietuvos piliečių indėliams ir vargu ar Lietuvos Respublika su skurdžiu biudžetu sugebės atlyginti susidariusį nuostolį.
Nereikia toli ieškoti būdų, kaip išvengti bendrovių bankroto ir leisti joms susitvarkyti su laikinu finansiniu nemokumu. Kaip alternatyvą įmonių bankrotui turime Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, kuris sudaro palankesnes sąlygas perspektyvaus verslo plėtrai, santykių su kreditoriais sureguliavimui, netaikant bankroto procedūrų, įmonių pelningumo atkūrimui, darbo vietų išsaugojimui.
Kai kuriose valstybėse, tarkime JAV, bankroto įstatymuose nurodoma, kad įmonė, nepraėjusi restruktūrizavimo procedūros, negali skelbti bankroto, nes išprususi valdžia ir visuomenė supranta, kad kiekvienas verslo vienetas yra svarbus šalies vystimuisi. Iki šiol pagal egzistuojantį Įmonių restruktūrizavimo įstatymą teisinis reguliavimas buvo itin palankus keletui stambiausių įmonės kreditorių, kurių reikalavimai, kaip rodo praktika, dažniausiai būna užtikrinti įmonės turto įkeitimu ar hipoteka. Tad, akivaizdu, kad visa savivalė buvo suteikiama komerciniams bankams, o smulkesniems įmonės kreditoriams nebelieka galimybių ginti savo interesus. Visiškai pagrįstas siekis įstatymo pataisa suteikti daugiau galių teismui ir peržiūrėti hipotekos kreditoriaus sąvoką, kartu papildant ir nauja dalimi, apibrėžiant, kas yra pagrindinis kreditorius.
Ekonominio nuosmukio metu, kuomet ir taip auga nedarbas bei mažėja apyvartinės lėšos, itin svarbu išlaikyti kiekvieną verslo vienetą, kuris prisidės prie ekonomikos stiprinimo pasibaigus sunkmečiui. Tik vargu ar visi tai supranta...
Lietuvos bankų asociacijos atstovai įsitikinę, kad tokios įstatymo pataisos didins skolinimo riziką ir vers bankus griežtinti skolinimosi kriterijus. Tačiau verta priminti, kad dar prieš pataisos iniciavimą, bankai ir taip buvo sumažinę kreditavimą ir griežtinti jau nebėra ką. Taip pat yra tikinama, kad dėl pataisų nukentės Sodra bei Valstybinė mokesčių inspekcija nesurinksianti įmokų restruktūrizavimo metu, kas yra akivaizdus pataikavimas Vyriausybės atstovams ir trumparegiškas bandymas apeliuoti į skylėtą biudžetą, nesvarstant, kiek pridėtinės vertės tai sukurtų ateityje. Restruktūrizavimo įstatymo pataisa nekeičia atsiskaitymų tvarkos su valstybinio biudžeto įstaigomis, tiesiog siekiama sudaryti palankias sąlygas bendrovių restruktūrizavimo procedūroms vykdyti, kurios iki šiol buvo palankios tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti įmonės turtu.
Įdomu ar Valstybės valdžios atstovai tinkamai ir objektyviai sureaguos į teikiamas pataisas. Galbūt eilinį kartą įsitikinsime, kad komerciniai bankai turi stiprų valdančiųjų palaikymą ir efektyvūs siūlymai gelbėti šalies ekonomiką „patogiai“ nusės į stalčių..
Peršasi išvada, kad bankai nesuinteresuoti padėti verslui, kuris laiko didžiąją dalį lėšų juose, generuodami komisinius mokesčius už vykdomus pinigų pervedimus. Tačiau ar logiškai pasveriama ir įvertinama paprasta ekonominė grandis: bankrutavus verslui, padidėja ir bankų bankroto tikimybė, kuri sukelia grėsmę Lietuvos piliečių indėliams ir vargu ar Lietuvos Respublika su skurdžiu biudžetu sugebės atlyginti susidariusį nuostolį.
Nereikia toli ieškoti būdų, kaip išvengti bendrovių bankroto ir leisti joms susitvarkyti su laikinu finansiniu nemokumu. Kaip alternatyvą įmonių bankrotui turime Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, kuris sudaro palankesnes sąlygas perspektyvaus verslo plėtrai, santykių su kreditoriais sureguliavimui, netaikant bankroto procedūrų, įmonių pelningumo atkūrimui, darbo vietų išsaugojimui.
Kai kuriose valstybėse, tarkime JAV, bankroto įstatymuose nurodoma, kad įmonė, nepraėjusi restruktūrizavimo procedūros, negali skelbti bankroto, nes išprususi valdžia ir visuomenė supranta, kad kiekvienas verslo vienetas yra svarbus šalies vystimuisi. Iki šiol pagal egzistuojantį Įmonių restruktūrizavimo įstatymą teisinis reguliavimas buvo itin palankus keletui stambiausių įmonės kreditorių, kurių reikalavimai, kaip rodo praktika, dažniausiai būna užtikrinti įmonės turto įkeitimu ar hipoteka. Tad, akivaizdu, kad visa savivalė buvo suteikiama komerciniams bankams, o smulkesniems įmonės kreditoriams nebelieka galimybių ginti savo interesus. Visiškai pagrįstas siekis įstatymo pataisa suteikti daugiau galių teismui ir peržiūrėti hipotekos kreditoriaus sąvoką, kartu papildant ir nauja dalimi, apibrėžiant, kas yra pagrindinis kreditorius.
Ekonominio nuosmukio metu, kuomet ir taip auga nedarbas bei mažėja apyvartinės lėšos, itin svarbu išlaikyti kiekvieną verslo vienetą, kuris prisidės prie ekonomikos stiprinimo pasibaigus sunkmečiui. Tik vargu ar visi tai supranta...
Lietuvos bankų asociacijos atstovai įsitikinę, kad tokios įstatymo pataisos didins skolinimo riziką ir vers bankus griežtinti skolinimosi kriterijus. Tačiau verta priminti, kad dar prieš pataisos iniciavimą, bankai ir taip buvo sumažinę kreditavimą ir griežtinti jau nebėra ką. Taip pat yra tikinama, kad dėl pataisų nukentės Sodra bei Valstybinė mokesčių inspekcija nesurinksianti įmokų restruktūrizavimo metu, kas yra akivaizdus pataikavimas Vyriausybės atstovams ir trumparegiškas bandymas apeliuoti į skylėtą biudžetą, nesvarstant, kiek pridėtinės vertės tai sukurtų ateityje. Restruktūrizavimo įstatymo pataisa nekeičia atsiskaitymų tvarkos su valstybinio biudžeto įstaigomis, tiesiog siekiama sudaryti palankias sąlygas bendrovių restruktūrizavimo procedūroms vykdyti, kurios iki šiol buvo palankios tik tiems kreditoriams, kurių reikalavimai užtikrinti įmonės turtu.
Įdomu ar Valstybės valdžios atstovai tinkamai ir objektyviai sureaguos į teikiamas pataisas. Galbūt eilinį kartą įsitikinsime, kad komerciniai bankai turi stiprų valdančiųjų palaikymą ir efektyvūs siūlymai gelbėti šalies ekonomiką „patogiai“ nusės į stalčių..