versija spausdinimui
(0)
Lietuvos bankų asociacija perspėja, kad Seime skubotai svarstomos LR Įmonių restruktūrizavimo įstatymo pataisos gali turėti neigiamų pasekmių visai šalies ekonomikai. Šešių Seimo narių teikiamose įstatymo pataisose įvedamas terminas „hipotekinis kreditorius“, ir tokiems kreditoriams atimamos galimybės dalyvauti priimant esminius sprendimus dėl pasiskolinusios ir negalinčios skolos grąžinti bendrovės restruktūrizacijos proceso eigos.
Į šią kategoriją patektų Lietuvos komerciniai bankai, nes daugelio jų išduotos verslui paskolos yra apsaugotos hipoteka ar įkeitimu. Taip pat įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas pažeidžia ir valstybės interesus. Jis taikomas ir privalomosioms įmokoms „Sodrai“, VMI, Sveikatos draudimui – šios įmokos būtų nemokamos nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo. Tai gali skatinti nepagrįstą restruktūrizavimo bylų iškėlimą, siekiant išvengti tokių mokėjimų.
„O ką darys bankai, kurie privalo apsaugoti savo indėlininkų lėšas, netekę teisės dalyvauti restruktūrizavimo procese? Jie bus priversti ne ieškoti įmonių gelbėjimo būdų, o tiesiog kelti bankroto bylą. Juk priimdami indėlius iš gyventojų bei ūkio subjektų, bankai visų pirma yra atsakingi už tai, kad tie pinigai būtų perskolinami įmonėms, kurios sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti skolą, o, jei įvyksta blogasis scenarijus ir įmonė tampa nemoki, bankai privalo siekti susigrąžinti kiek galima daugiau paskolintų lėšų. Todėl siūlomo įstatymo pataisos didintų skolinimo riziką ir priverstų bankus griežtinti skolinimo kriterijus ir mažinti verslo finansavimą“, - pažymėjo LBA prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas taisytinas, tačiau paskubomis brukamos pataisos gali paskatinti verslininkus savas problemas perkelti ant visuomenės ir bankų pečių.
„Nušalinus didžiausius kreditorius nuo dalyvavimo priimant svarbiausius įmonės sprendimus, atveriamas kelias įsipareigojimų nevykdymui ir sukuriama terpė turto išplovimo schemoms realizuoti. Tokios pataisos vargu ar paskatintų ekonomikos atsigavimą – atvirkščiai, jos leistų palikti krizės užkrėstus verslo subjektus negydomais. Greitesnių ir racionalesnių sprendimų siekia tiek Vyriausybė, tiek ir bankai, kuriems sveika ekonomikos būklė svarbi ne mažiau, negu valdžiai, ir lygiai taip pat svarbus yra restruktūrizavimo įstatymo tobulinimas, siekiant įmonių restruktūrizavimo procesą paversti lengvesniu ir efektyvesniu. Todėl mums keistai atrodo, kad deklaruojant viena, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai savo veiksmais kaišo pagalius į ratus Vyriausybei ir ypatingai svarbiais klausimais nemato reikalo konsultuotis nei su Vyriausybe, nei su centriniu banku,“ - svarstė S. Kropas.
Įstatymo pakeitimai kelia įtarimų ir teisininkams. Seimo Teisės departamento išvadose teigiama, jog teikiamu projektu kreditoriams, esantiems panašioje padėtyje, nustatomas visiškai skirtingas civilinis teisinis statusas, apribojant hipotekos kreditorių teises dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, be to, įstatymo projektu siūloma apriboti „hipotekinių kreditorių“, kuriais dažniausiai yra bankai, teises, todėl turėtų būti svarstytina, kaip tai atsilieptų valstybės finansų sistemos stabilumui.
Į šią kategoriją patektų Lietuvos komerciniai bankai, nes daugelio jų išduotos verslui paskolos yra apsaugotos hipoteka ar įkeitimu. Taip pat įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas pažeidžia ir valstybės interesus. Jis taikomas ir privalomosioms įmokoms „Sodrai“, VMI, Sveikatos draudimui – šios įmokos būtų nemokamos nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo iki jos nutraukimo. Tai gali skatinti nepagrįstą restruktūrizavimo bylų iškėlimą, siekiant išvengti tokių mokėjimų.
„O ką darys bankai, kurie privalo apsaugoti savo indėlininkų lėšas, netekę teisės dalyvauti restruktūrizavimo procese? Jie bus priversti ne ieškoti įmonių gelbėjimo būdų, o tiesiog kelti bankroto bylą. Juk priimdami indėlius iš gyventojų bei ūkio subjektų, bankai visų pirma yra atsakingi už tai, kad tie pinigai būtų perskolinami įmonėms, kurios sugeba įvykdyti savo įsipareigojimus ir grąžinti skolą, o, jei įvyksta blogasis scenarijus ir įmonė tampa nemoki, bankai privalo siekti susigrąžinti kiek galima daugiau paskolintų lėšų. Todėl siūlomo įstatymo pataisos didintų skolinimo riziką ir priverstų bankus griežtinti skolinimo kriterijus ir mažinti verslo finansavimą“, - pažymėjo LBA prezidentas Stasys Kropas.
Pasak jo, Įmonių restruktūrizavimo įstatymas taisytinas, tačiau paskubomis brukamos pataisos gali paskatinti verslininkus savas problemas perkelti ant visuomenės ir bankų pečių.
„Nušalinus didžiausius kreditorius nuo dalyvavimo priimant svarbiausius įmonės sprendimus, atveriamas kelias įsipareigojimų nevykdymui ir sukuriama terpė turto išplovimo schemoms realizuoti. Tokios pataisos vargu ar paskatintų ekonomikos atsigavimą – atvirkščiai, jos leistų palikti krizės užkrėstus verslo subjektus negydomais. Greitesnių ir racionalesnių sprendimų siekia tiek Vyriausybė, tiek ir bankai, kuriems sveika ekonomikos būklė svarbi ne mažiau, negu valdžiai, ir lygiai taip pat svarbus yra restruktūrizavimo įstatymo tobulinimas, siekiant įmonių restruktūrizavimo procesą paversti lengvesniu ir efektyvesniu. Todėl mums keistai atrodo, kad deklaruojant viena, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai savo veiksmais kaišo pagalius į ratus Vyriausybei ir ypatingai svarbiais klausimais nemato reikalo konsultuotis nei su Vyriausybe, nei su centriniu banku,“ - svarstė S. Kropas.
Įstatymo pakeitimai kelia įtarimų ir teisininkams. Seimo Teisės departamento išvadose teigiama, jog teikiamu projektu kreditoriams, esantiems panašioje padėtyje, nustatomas visiškai skirtingas civilinis teisinis statusas, apribojant hipotekos kreditorių teises dalyvauti įmonės restruktūrizavimo procese, be to, įstatymo projektu siūloma apriboti „hipotekinių kreditorių“, kuriais dažniausiai yra bankai, teises, todėl turėtų būti svarstytina, kaip tai atsilieptų valstybės finansų sistemos stabilumui.