versija spausdinimui
(0)
Vertybinių popierių komisija, atsižvelgusi į tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d. bendrame valdymo įmonių valdomų II pakopos pensijų fondų (toliau – PF) portfelyje didžiausią dalį investicijų – 40,3 proc. arba 759,4 mln. Lt – sudarė investicijos į kitus kolektyvinio investavimo subjektus (toliau – KIS), atliko šių investicijų tyrimą keliais pjūviais.
Į KIS neinvestuoja konservatyvaus investavimo pensijų fondai, tačiau kitų tipų pensijų fondų turte investicijų į KIS dalis siekia iki 83 proc. viso turto. Didžiąją dalį (53 proc.) pensijų fondų investicijų į KIS sudaro investicijos į akcijų KIS, tai padidina investicijų į akcijas dalį bendrame pensijų fondų portfelyje iki 23,5 proc.
Valdymo įmonės tam tikrą dalį II pakopos PF turto investuoja į tos pačios finansinės grupės arba tos pačios valdymo valdomus KIS, tokia investicijų dalis siekia 7,7 viso pensijų fondų turto ir 19,2 proc. visų pensijų fondų investicijų į KIS.
Didžioji dalis pensijų fondų investicijų į KIS yra sąlyginai nedidelės: tik 9 pozicijos (iš 282) yra didesnės nei 5 proc. PF grynųjų aktyvų vertės. Du trečdalius investicijų vertės sudarė ES reikalavimus atitinkančių KIS (UCITS) investiciniai vienetai arba akcijos.
Išanalizavus KIS, į kuriuos investuoja PF, registracijos vietą, paaiškėjo, kad dominuoja Liuksemburge registruoti KIS – šiems KIS atitenka 55 proc. visų PF investicijų į KIS. Vis dėlto KIS registracijos vieta neparodo galutinio investavimo regiono, nes, pavyzdžiui, įsigijus Liuksemburge registruoto KIS vienetų arba akcijų, į Liuksemburgą „nukeliavę“ pinigai po to investuojami įvairiuose regionuose, valstybėse. Išanalizavus šiuos regionus ir valstybes paaiškėjo, kad daugiausiai netiesioginių PF investicijų tenka Vakarų Europai (25 proc.) ir JAV (21,5 proc.). PF netiesioginių investicijų į besivystančias valstybes vertė sudarė 40 proc. visų investicijų į KIS; populiariausi tarp netiesioginių investicijų yra JAV, Rusijos ir Vokietijos emitentai.
Tuo tarpu įvertinus tiek tiesiogines, tiek netiesiogines II pakopos pensijų fondų investicijas, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis visų investicijų atiteko Vakarų Europos valstybėms, 18,6 proc. – Baltijos valstybėms. Pagal investicijas į valstybių rinkas daugiausiai investuota į Lietuvą – 14,6 proc. viso pensijų fondų turto (be to, 17,8 proc. turto laikoma Lietuvoje indėliuose, pinigais), į JAV – 8,7 proc. viso turto, į Prancūziją – 5,6 proc.
PF investicijos į KIS leidžia plačiai geografiškai diversifikuoti investicijas (daugiau nei 100 valstybių), pasinaudoti kitų valdytojų žiniomis ir gebėjimais investuojant į nutolusias ir mažiau Lietuvos pensijų fondų valdytojams žinomas rinkas. Tuo tarpu į rinkas, kurias valdytojai geriau išmano, investuojama tiesiogiai (pvz. į Baltijos valstybes, kitas Centrinės ir Rytų Europos valstybes, taip pat į įvairių valstybių vyriausybių vertybinius popierius). Tačiau investicijos į KIS papildomai kainuoja pensijų fondų dalyviams dėl KIS valdytojų taikomo turto valdymo mokesčio.
Į KIS neinvestuoja konservatyvaus investavimo pensijų fondai, tačiau kitų tipų pensijų fondų turte investicijų į KIS dalis siekia iki 83 proc. viso turto. Didžiąją dalį (53 proc.) pensijų fondų investicijų į KIS sudaro investicijos į akcijų KIS, tai padidina investicijų į akcijas dalį bendrame pensijų fondų portfelyje iki 23,5 proc.
Valdymo įmonės tam tikrą dalį II pakopos PF turto investuoja į tos pačios finansinės grupės arba tos pačios valdymo valdomus KIS, tokia investicijų dalis siekia 7,7 viso pensijų fondų turto ir 19,2 proc. visų pensijų fondų investicijų į KIS.
Didžioji dalis pensijų fondų investicijų į KIS yra sąlyginai nedidelės: tik 9 pozicijos (iš 282) yra didesnės nei 5 proc. PF grynųjų aktyvų vertės. Du trečdalius investicijų vertės sudarė ES reikalavimus atitinkančių KIS (UCITS) investiciniai vienetai arba akcijos.
Išanalizavus KIS, į kuriuos investuoja PF, registracijos vietą, paaiškėjo, kad dominuoja Liuksemburge registruoti KIS – šiems KIS atitenka 55 proc. visų PF investicijų į KIS. Vis dėlto KIS registracijos vieta neparodo galutinio investavimo regiono, nes, pavyzdžiui, įsigijus Liuksemburge registruoto KIS vienetų arba akcijų, į Liuksemburgą „nukeliavę“ pinigai po to investuojami įvairiuose regionuose, valstybėse. Išanalizavus šiuos regionus ir valstybes paaiškėjo, kad daugiausiai netiesioginių PF investicijų tenka Vakarų Europai (25 proc.) ir JAV (21,5 proc.). PF netiesioginių investicijų į besivystančias valstybes vertė sudarė 40 proc. visų investicijų į KIS; populiariausi tarp netiesioginių investicijų yra JAV, Rusijos ir Vokietijos emitentai.
Tuo tarpu įvertinus tiek tiesiogines, tiek netiesiogines II pakopos pensijų fondų investicijas, paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis visų investicijų atiteko Vakarų Europos valstybėms, 18,6 proc. – Baltijos valstybėms. Pagal investicijas į valstybių rinkas daugiausiai investuota į Lietuvą – 14,6 proc. viso pensijų fondų turto (be to, 17,8 proc. turto laikoma Lietuvoje indėliuose, pinigais), į JAV – 8,7 proc. viso turto, į Prancūziją – 5,6 proc.
PF investicijos į KIS leidžia plačiai geografiškai diversifikuoti investicijas (daugiau nei 100 valstybių), pasinaudoti kitų valdytojų žiniomis ir gebėjimais investuojant į nutolusias ir mažiau Lietuvos pensijų fondų valdytojams žinomas rinkas. Tuo tarpu į rinkas, kurias valdytojai geriau išmano, investuojama tiesiogiai (pvz. į Baltijos valstybes, kitas Centrinės ir Rytų Europos valstybes, taip pat į įvairių valstybių vyriausybių vertybinius popierius). Tačiau investicijos į KIS papildomai kainuoja pensijų fondų dalyviams dėl KIS valdytojų taikomo turto valdymo mokesčio.