Analitikai pažymi, kad toks Lenkijos pinigų politikos tarybos sprendimas yra kompromisas tarp jos narių. Kadangi tie kurie pasisakė už tolesnį bazinės palūkanų normos mažinimą, pirmiausia akcentavo smunkančią ekonomiką, dėl mažėjančių pramonės gamybos apimčių, didėjantį nedarbą, bei sumažintas pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų augimo prognozes. Todėl anot jų, buvo būtina pratęsti bazinės palūkanų normos mažinimą, tam kad būtų skatinama ekonomika. Tuo tarpu tie, kurie buvo linkę susilaikyti nuo tolesnio gal būt dar didesnio bazinės palūkanų normos mažinimo Lenkijoje, teigė, jog tai gali dar labiau susilpninti šalies nacionalinę valiutą zlotą, ir vėliau dėl to gali padidėti infliacija. Tad buvo pasirinktas kompromisinis variantas, ir Lenkijos pinigų politikos taryba nusprendė šįkart apsiriboti 0,25 procentiniais punktais sumažindama bazinę palūkanų normą šalyje.
Analitikai teigiamai įvertino tokį Lenkijos pinigų politikos tarybos pasirinkimą. Bei teigia, kad atsižvelgus į prastėjančius šalies makroekonominius rodiklius, bazinės palūkanų normos sumažinimas buvo tiesiog būtinas. Kai kurie analitikai taip pat spėja, kad šalyje ir toliau bus nuosekliai mažinama bazinė palūkanų norma, kuri metų pabaigoje gali būti žemiau nei tris procentai.
Zlotas po paskelbtos informacijos, apie bazinės palūkanų normos sumažinimą 0,25 procentais šalyje, į tai sureagavo net gi laikinu sustiprėjimu. Tačiau jis truko neilgai. Šiuo metu už vieną eurą yra mokama po 4.5624 zlotus, arba 0.66 procentais daugiau nei vakar, už vieną dolerį rinkoje mokama po 3.3859 zlotus, arba beveik vienu procentu daugiau nei vakar, tuo tarpu už vieną Šveicarijos franką lenkai ir vėl priversti mokėti beveik po tris zlotus.