versija spausdinimui
(0)
Vengrijos akcijų rinkos kryptis šią savaitę koreliavo su Vakarų biržų tendencijomis, tačiau pokyčių amplitudė buvo didesnė. Per savaitę BUX akcijų indeksas pakilo 6,99 proc. Po savaitgalį vykusio G 20 susitikimo teigiamų nuotaikų banga nusirito per didžiąsias Vakarų akcijų rinkas, o Vengrijos BUX 4,5 proc. pokyčiu jas netgi lenkė. Tiesa, jau antradienį, indeksams pakeitus kryptį, smuko ir Vengrijos akcijų kainos - vėl didesniu mastu nei Vakaruose.
Laukiant FED sprendimo dėl palūkanų normų, trečiadienio prekyba akcijomis vyko „laukimo režimu“, tačiau ketvirtadienį investuotojai atsigriebė teigiama reakcija, kurią paskatino FED sprendimas už 300 mlrd. JAV dolerių pirkti vyriausybės vertybinių popierių.
Vengrijos vidutinio bruto darbo užmokestis sausį krito 5,2 proc, priešingai, nei prognozavo analitikai, kurie tikėjosi darbo užmokestį augsiant 5,2 proc. Sausį vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 194 tūkst. forintų (smarkiai nuvertėjus forintui, tai sudaro apie 2,2 tūkst. litų). Palyginti, Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,3 tūkst. litų. Dar gruodį Vengrijoje stebėtas 4,6 proc. metinis darbo užmokesčio kilimas, tačiau sausio mėnesio mažėjimą lėmė metų pradžioje sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Prastėjanti ekonominė situacija ir šalyje įvestas „taupymo režimas“ sumažino Vengrijos premjero F. Gyurcsany‘o populiarumą nuo vasarį buvusių 21 proc. iki kovą užfiksuotų 18 proc. Jo socialistų partijos populiarumas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų ir pasiekė 18 proc. Per rytoj vyksiantį socialistų suvažiavimą premjeras turėtų būti pakartotinai išrinktas partijos pirmininku. Nuo pernai gegužės, kai subyrėjo koalicijos vyriausybė, socialistai yra suformavę mažumos vyriausybę. Artimiausi parlamento rinkimai numatyti 2010 m. Prekyba Kijevo biržoje šią savaitę vyko gana pasyviai ir PFTS indekso dienos pokyčiai buvo labai artimi nuliui. Per savaitę Ukrainos akcijų indeksas PFTS nukrito 0,07 proc. Pirmadienį-trečiadienį indeksas per dieną smukdavo 0,02-0,5 proc. Prekybos labiau teigiama linkme nepastūmėjo ir vasario mėnesio pramonės produkcijos statistika - per vasarį pramonės gamyba pakilo 5,4 proc. - pirmą kartą nuo 2008 m. liepos. Tiesa, metinis nuosmukis tebėra didelis - 31,6 proc, o vasario mėnesio pliusas greičiausiai buvo vienkartinis, atsiradęs dėl atnaujinto dujų tiekimo. Ukrainos parlamentas patvirtino įstatymus, reikalingus antrai Tarptautinio valiutos fondo paramos daliai gauti, tačiau grivinos perspektyvos tebėra gana miglotos ir panašu, kad dauguma investuotojų šiuo metu tebėra labai atsargūs. Nusilpusi valiuta lėmė, kad Ukrainos nacionalinis bankas pranešė, kad vasarį vėl tikimasi užsienio prekybos pertekliaus. Tai bus jau antras mėnuo iš eilės, kai prekybos deficitas nekelia problemų šaliai. Ukrainos vyriausybė panaikino prieštaringai vertintą 13 proc. laikiną importo mokestį, kurį parlamentas skyrė, kad pagerintų einamosios sąskaitos balansą. Importo mokestis buvo paliktas tik naujiems automobiliams ir šaldytuvams. Vyriausybės sprendimas, tikėtina, orientuotas į vietinius automobilių gamintojus „ZAZ“, „LuAZ“, „Eurocar“ ir „KrASZ“, taip pat šaldytuvų gamintoją „Nord“. Papildomas importo mokestis prieštarauja pasaulio prekybos organizacijos nuostatams, tačiau išimtys gali būti taikomos, kai norima trumpam laikotarpiui apsaugoti pažeidžiamą vidaus sektorių.
Ukrainos trijų bankų ir septynių su finansais ar tyrimais susijusių bendrovių apklausa rodo gana niūrius ekonomikos lūkesčius.
Ukrainos BVP 2009 m. smuks 4,5–13 proc. (vidurkis 9,4 proc.), o valiutos kursas svyruos 8,4–12 grivinų už JAV dolerį (vidurkis 9,62), nedarbo lygis, prognozuojama, sieks 10–16 proc. (vidurkis 12,3 proc.), asmeninės grynosios pajamos kris nuo 10 iki 40 proc. (vidurkis 18,5 proc.), einamosios sąskaitos balansas bus nuo 5,8 mlrd. JAV dolerių deficito iki 4,7 mlrd. JAV dolerių pertekliaus (vidurkis 0,4 mlrd. JAV dolerių perteklius), gamtinių dujų kaina sieks nuo 211 iki 285 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų (vidurkis 236 JAV doleriai).
Ši savaitė Vidurio ir Rytų Europos akcijų rinkoms buvo gana sėkminga. Regiono indeksai nebuvo tarp labiausiai kilusių, nes jau pastarąsias keletą savaičių buvo gan smarkiai atsitiesę. Tačiau nemažiau svarbus buvo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išreikštas solidarumas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms patikinant, kad atsiradus finansavimo poreikiui šalys nebus paliktos bėdoje. Kanclerės teigimu, Rytų Europa yra svarbi Vokietijos eksporto rinka, tad jos ekonominis nuosmukis nėra niekam naudingas. Finansinę paramą iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris artimiausiu metu ketina padvigubinti savo disponuojamas lėšas, jau anksčiau yra gavusios ES narės Vengrija ir Latvija, o Rumunija neseniai pradėjo derybas. Europos Komisija ketvirtadienį pasiekė principinį Europos vadovų pritarimą padvigubinti paramos fondą ne euro zonos narėms iki 50 mlrd. eurų.
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 1,22 proc, WIG 20 - 0,06 proc. Metalurgijos koncerno „KGHM“ akcijos brango 7,8 proc. pakilus vario kainoms. UniCredit“ Lenkijos padalinio „Pekao“ akcijų kaina koregavosi žemyn 3,4 proc, o daugiau dėmesio sulaukė antro ešelono bankų akcijos JAV centriniam bankui prabilus apie ketinimus už 300 mlrd. JAV dolerių pirkti JAV ilgalaikių iždo obligacijų. „Asseco Poland“ akcijų kaina smuko žemyn 4 proc, „Deutsche Bank“ analitikams pabloginus rekomendaciją dėl bendrovės akcijų. Lenkijos pramonės gamybos apimtys vasarį smuko 14,3 proc. Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Lenkijos - tai buvo penktas mėnuo iš eilės, kai šios apimtys mažėja. Sausį gamybos pramonės indeksas smuko 15,3 proc. Nedarbas Lenkijoje vasarį išaugo 0,2 proc. - tai pirmas metinis smukimas nuo 2004 m., o atlyginimai išaugo 5,1 proc. - lėčiausiai per 27 mėnesius. Lenkijos centrinio banko atstovas Stanislavas Ovsiakas (Stanislaw Owsiak) pareiškė, kad kitą mėnesį šalies centrinis bankas gali penktą kartą iki rekordinio lygio mažinti bazines palūkanų normas, nes šalies ekonomika ir toliau lėtėja. Pasak jo, vasario mėnesį užfiksuota 3,3 proc. infliacija buvo „vienkartinė“, nulemta augusių reguliuojamų energijos kainų bei dėl nusilpusios valiutos brangusio importo. Nuo praėjusių metų liepos pabaigos zlotas euro atžvilgiu prarado jau 28 proc. vertės. Jei per artimiausius kelis mėnesius zloto kursas stabilizuotųsi, infliacija vėl sumažėtų ir atitiktų Lenkijos centrinio banko tikslinę infliaciją (1,5-3,5 proc). Lenkijos centrinio banko pasirinkta monetarinė politika ir toliau išliks skatinančioji dėl augančio nedarbo, mažėjančių užsakymų, pramonės gamybos ir eksporto apimčių. Tikėtina, kad „blogiausias scenarijus“, kai tikimasi 1,7 proc. ekonomikos augimo, gali virsti „geriausiu scenarijumi“. Be to, pasak centinio banko atstovo, tikėtina, kad zloto kursas stabilizavosi, o tai leistų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą. Skirtumas tarp Lenkijos ir euro zonos bazinių palūkanų normų yra dar vienas veiksnys mažinti šią normą, tai taip pat priežastis pratęsti mažinimo ciklą palūkanas mažinant palaipsniui, nedideliais žingsniais. Didesni mažinimai būtų galimi tik jei ekonomikos rodikliai būtų itin blogi.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo dar 7,73 proc, Micex - 4,1 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę vėl šiek tiek kilstelėjusios naftos kainos ir iki dviejų mėnesių aukščiausio taško atsitiesęs rublio kursas bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos pabrango 0,3 proc, inertiškesnės naftos vamzdynų operatorės „Transneft“ akcijos - 15,5 proc. Tuo tarpu dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atpigo dar 3,6 proc. Bendrovė anksčiau skelbė planus sumažinti gamtinių dujų tiekiamus kiekius didmeniniams pirkėjams dėl pramonės nuosmukio, kuris mažina dujų poreikį. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos koreliuodamos su JAV finansų sektoriumi sugebėjo pakilti net 39 proc. įtakingam dienraščiui „Kommersant“ paskelbus, kad bankams bus leista užskaityti subordinuotas paskolas į pirmos eilės nuosavą kapitalą. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 3 proc. „AFK Sistema“ holdingo akcijos pabrango 4,5 proc. pasirodžius naujienai, kad Rusijos vyriausybė gali įsigyti iki 20 proc. bendrovės filialo Indijoje akcijų. Rusijoje jau antrą mėnesį iš eilės auga vėluojančių atlyginimų suma. 2008 m. vasario mėn. vėluojančių atlyginimų suma lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 16 proc. Pagrindinė darbo užmokesčio vėlavimo priežastis yra tai, kad vasario mėnesio pramonės gamyba šalyje krito 13,2 proc. ir bendrovės susiduria su sunkumais sukaupti grynuosius pinigus. Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2009 metais eksportas mažės 45 proc. Tikimasi, kad dėl eksporto ir realių gyventojų pajamų mažėjimo stipriai susitrauks investicinis aktyvumas. Rusijos vyriausybė patvirtino pakoreguotą antikrizinį 2009 m. biudžetą. Šis biudžetas sumažės nuo 10,9 trln. iki 6,7 trln. rublių. Skirtumą planuojama kompensuoti iš rezervinio fondo. Rusijos ministerijų ir biudžetinių organizacijų atlyginimai 2009 m. mažės 38,7 mlrd. rublių t.y. 22 proc. daugiau nei buvo numatyta pirminiame dokumente. Per savaitę Belgrado biržos indeksas pavėluotai, lyginant su kitomis regiono rinkomis, šoktelėjo įviršų 9,81 proc. Per penkias dienas daugiausiai brango likvidžiausios banko „AIK“ akcijos, jų kaina pasistiebė 27,7 proc. „Agrobanka“ akcijos pabrango 22,7 proc. Serbija tęsia derybas su Tarptautiniu valiuos fondu (TVF) dėl papildomos 3 mlrd. eurų paskolos. Du trečdaliai šios sumos būtų naudojama dinarui palaikyti ir šalies užsienio valiutų rezervui papildyti. Priminsime, kad pernai rudenį Serbija su TVF sutarė dėl 402,5 mln. eurų paskolos, nors jos kol kas nepradėjo naudoti.
SRS1L.LH, UKB1L.LH, SAB1L.LH, NDL1L.LH: šiemet dividendų neketina mokėti nei vienas biržos sąrašuose
esantis Lietuvos bankas. Trečiadienį tam pritarė „Snoro“ akcininkai. Dividendams lėšų neketinama skirti ir
kovo 27 d. visuotinius akcininkų susirinkimus rengiančių Ūkio banko ir Šiaulių banko akcininkams. Kovo
30 d. susirinkimą rengiantis „DnB NORD“ bankas taip pat nemokės dividendų.
Bankuose likusios lėšos leis palaikyti kapitalo bazę, taigi sprendimai dabartinėmis rinkos sąlygomis yra
tinkami.
SRS1L.LH: „Snoro“ bankas, anksčiau skelbęs, kad preliminarus nekonsoliduotas 2008 m. grynasis pelnas krito 55 proc. iki 32,2 mln. litų, o grupės pelnas – 43 proc. iki 41,7 mln. litų, penktadienio vakare pranešė audituotus rezultatus. Paaiškėjo, kad po audito banko pelnas krito iki 22 mln. litų ir buvo 69 proc. mažesnis nei prieš metus, o grupės pelnas nusileido iki 23,3 mln. litų, t. y. 65 proc. mažiau nei 2007 m. Pranešime biržai teigiama, kad žymiai prastesnius rezultatus lėmė suformuoti papildomi atidėjimai ir pagal tarptautinius apskaitos standartus patikslinti valdomų įmonių veiklos rezultatai.
SRS1L.LH: „Snoro“ audituotoje metinėje ataskaitoje įvardyta, kad per 2008 m. bankas supirko 19,372 mln. eurų (66,9 mln. litų) nominalios vertės obligacijų iš 2007 m. gegužės 21 d. išleistos euroobligacijų emisijos. Tai sumažino emisijos nominalią vertę nuo 175 mln. eurų iki 155,628 mln. eurų, arba 11 proc. Kadangi obligacijų kaina rinkoje yra smarkiai nukritusi, o pajamingumas išaugęs, labai tikėtina, kad ir „Snoras“ savo skolą turėjo supirkti už pastebimai mažesnę kainą nei nominali vertė, t. y. pagal balansą emisijos vertė sumažėjo minėtais 19,4 mln. eurų, tačiau lėšų tam skirta žymiai mažiau.
Savo išleistų skolos VP supirkimas rinkoje, kai jų kaina būna nukritusi, paprastai yra ekonomiškai naudingas kiekvienai įmonei, todėl, turėdamos pinigų, šia galimybe jos turėtų pasinaudoti. Būtent tai daro ir „Snoras“. Tai, jog 2010 m. gegužę reikės išpirkti mažiau obligacijų, mažina banko kredito riziką.
UKB1L.LH: Ūkio bankas patikslino, kad kovo 27 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime ketina didinti įstatinį kapitalą iš nuosavų lėšų 49,116 mln. litų, išleisdamas „nemokamų“ akcijų. Šis žingsnis akcijų skaičių padidins ketvirtadaliu iki 245,824 mln. vnt. Kaip žinia, toks sprendimas lėšas tik perstumdyti iš vienos balanso eilutės į kitą bendros įmonės kapitalizacijos neturi keisti. Taigi, padidėjus akcijų skaičiui atitinkamai turi koreguotis ir rinkos kaina. Jei imtume ketvirtadienio uždarymo 0,74 lito rinkos kainą, tai, įvertinus naujas akcijas, ji turėtų sumažėti iki 0,59 lito.
Akcijos bus dalinamos Ūkio banko akcininkams proporcingai jiems visuotinio akcininkų susirinkimo teisių apskaitos dienos pabaigoje turėtam akcijų skaičiui.
OTP.HB: stambiausias Vengrijos „OTP Bank“ akcininkas „Artio Global Management“, anksčiau vadinęsis „Julius Baer Investment Management“, sumažino turimą banko paketą nuo 10,2 proc. iki 9,41 proc. Sausį fondas buvo gavęs priežiūros institucijos leidimą peržengti 15 proc. ribą, neviršijant 33 proc., taigi dabartinis žingsnis turi neigiamą atspalvį.
Pats „OTP Bank“ toliau aktyviai supirkinėja savo akcijas rinkoje. Kovo 17 d. tiesiogiai ir per dukterines bendroves jis turėjo 9,8 proc. akcijų.
RODB.UZ: Ukrainos centrinis bankas (CB) nuo kovo 16 d. paskyrė laikiną „Rodovid Bank“ administratorių. Juo tapo V. Mironenko. Valdymas perimamas metams, o kreditorių reikalavimai įšaldomi šešiems mėnesiams iki rugsėjo 15 d. Šiemet vasario pabaigoje surengtame neeiliniame visuotiniame „Rodovid Bank” akcininkų susirinkime nuspręsta siūlyti vyriausybei įsigyti bent 50 proc. + 1 akcijų paketą.
Šiuo metu Ukrainos CB yra perėmęs 10 bankų valdymą: „Ukraine – Nadra“, „Kiev“, „National Credit“, „Prychernomoye“, „Ukrprombank“, „Zakhidincombank“, „Prominvestbank“, „Odessa-bank“, „Transbank“ ir „Rodovid Bank“.
CEZ.CP: pasak Čekijos finansų ministro, Čekija tęs „CEZ“ akcijų pardavimą už ne mažesnę nei 1250 Čekijos kronų kainą. Valstybė patvirtino ketinanti parduoti 7 proc. „CEZ“ akcijų. Valstybė jau ne pirmą kartą pardavinėja akcijas siekdama gauti lėšų. „CEZ“ elgiasi priešingai – supirkinėja akcijas. Kol kas nė viena pusė neturėtų pradėti prekybos akcijomis: „CEZ“ kaina ketvirtadienį buvo tik 738 kronos, o pati „CEZ“ bendrovė yra skelbusi, kad pirmenybę teiks kitoms investicijoms ir todėl atideda akcijų supirkimo procesą. Tad artimiausiu metu spaudimo akcijų kainai dėl šių veiksnių neturėtų būti.
KMG.LI: Kazachstano naftos bendrovė „KazMunaiGas E&P“ paskelbė 2008 m. IV ketv. rezultatus, kurie atspindi sumažėjusį pelningumą dėl smukusių žaliavinės naftos kainų ir didelių eksporto tarifų taikymo. Bendrovės pajamos 2008 m. IV ketv. smuko 42,3 proc. Didžiausią įtaką, akivaizdu, turėjo pinganti žaliavinė nafta, kurios rinkos kaina 2008 m. IV ketv. buvo 37 proc. žemesnė nei atitinkamą 2007 m. ketv. Tačiau bendrovės parduotos naftos kaina smuko dar stipriau nei naftos kaina rinkoje. Naftos gavybos apimtys paskutinį ketv. siekė 3,045 mln. tonų, arba 5,9 proc. daugiau nei 2007 m. palyginamąjį ketv., tačiau tam didžiausią įtaką turėjo nuo 2008 m. konsoliduojami „Karazhanbasmunai“ bendrovės rezultatai. Bendrovė 2008 m. eksportavo 78,9 proc. visos išgautos naftos, tad didžioji dalis pajamų buvo gaunama JAV doleriais. Pelningumo rezultatai paskutinį ketv. buvo gana prasti, o pats veiklos pelnas netgi neigiamas, nes didžiausią įtaką sąnaudoms augti turėjo 2008 m. Kazachstano vyriausybės įvestas eksporto muitas, kuris nuo 2008 m. spalio 11 d. siekė net 27,7 JAV dolerio už barelį. Šio mokesčio sąnaudos sudarė net 38 proc. visų veiklos sąnaudų. Visgi nuo 2009 m. sausio 1 d. įvestas naujas Kazachstano mokesčių kodeksas, kuris stipriai pakoregavo ir naftos bendrovių apmokestinimą. Svarbiausios naujovės – eksporto muito tarifas kis priklausomai nuo naftos kainų, o naujasis naftos gavybos mokestis priklausys nuo išgaunamo naftos kiekio. Toks apmokestinimas stipriai paveiks „KazMunaiGas E&P“ pelningumą, tačiau sąlygos vis vien bus geresnės nei tos, kurios buvo 2008 m. pabaigoje.
Labai krinta į akis bendrovės turimų pinigų ir trumpalaikių finansinių investicijų dydis. Iš viso bendrovė einamosiose sąskaitose ir indėliuose 2008 m. gruodžio 31 d. laikė 4,5 mlrd. JAV dolerių vertės lėšų (remiantis tos dienos tengės kursu). 67 proc. lėšų buvo denominuota JAV doleriais, likusi dalis – Kazachstano tengėmis. Finansiniai įsipareigojimai sudarė tik 170 mln. JAV dolerių, taigi bendrovė tikrai turi didžiulį likvidumo rezervą, tad neveltui rinkoje nuolat supirkinėja savas akcijas. Dabar bendrovės kapitalizacija siekia 6,1 mlrd. JAV dolerių, tad pinigai ir indėliai sudaro net 74 proc. bendrovės kapitalizacijos rinkoje, o tai sukuria nemažą šios bendrovės akcijų patrauklumą. Akcijomis prekiaujama jas vertinant einamaisiais 3,1 P/E ir 1,3 EV/EBITDA. 2009 m. bendrovės rezultatai bus gerokai prastesni nei 2008 m., tačiau vis vien ši bendrovė išlieka viena patraukliausių naftos bendrovių NVS regione.
BOYNR.TI: didžiausia Turkijos ne maisto prekių mažmeninės prekybos įmonė „Boyner“ per 2008 m. gavo 0,4 mln. Turkijos lirų pelno. Per 2008 m. IV ketv. bendrovė patyrė 5,7 mln. Turkijos lirų nuostolį, t. y. ketvirčio nuostolis buvo beveik toks pats kaip pirmų trijų ketvirčių pelnas. 2008 m. pardavimai augo 7,4 proc., o prekybos plotas – 14 proc. 2008 m. IV ketv. pajamos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 3 proc. Bendrovė veikia sektoriuje, kuris yra labai jautrus ekonominės raidos ciklams, vartotojų pasitikėjimas šiuo metu yra žemas. Tokiomis sąlygomis bendrovės pardavimų augimas nėra adekvatus pardavimų plotų augimui, krenta įmonės efektyvumas, mažėja pardavimai, tenkantys kvadratiniam prekybinio ploto metrui. Bendrovę stipriai slegia palūkanų išlaidos, kurios 2008 m. siekė net 11,2 mln. Turkijos lirų.
TVN.PW: „S&P“ ketina peržiūrėti didžiausios Lenkijos biržoje kotiruojamos bendrovės „TVN“ kredito reitingus. Toks sprendimas priimtas „TVN“ paskelbus apie prenumeruojamos abonentinės televizijos „N“ akcijų paketo didinimą. Tai reiškia, kad „S&P“ mano, kad „N“ platformos įsigijimas pablogins įmonės finansinę padėtį ir finansinį lankstumą. Rinkos reakcija į tokias naujienas gali būti obligacijos kainos kritimas.
Laukiant FED sprendimo dėl palūkanų normų, trečiadienio prekyba akcijomis vyko „laukimo režimu“, tačiau ketvirtadienį investuotojai atsigriebė teigiama reakcija, kurią paskatino FED sprendimas už 300 mlrd. JAV dolerių pirkti vyriausybės vertybinių popierių.
Vengrijos vidutinio bruto darbo užmokestis sausį krito 5,2 proc, priešingai, nei prognozavo analitikai, kurie tikėjosi darbo užmokestį augsiant 5,2 proc. Sausį vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 194 tūkst. forintų (smarkiai nuvertėjus forintui, tai sudaro apie 2,2 tūkst. litų). Palyginti, Lietuvoje vidutinis bruto darbo užmokestis 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį siekė 2,3 tūkst. litų. Dar gruodį Vengrijoje stebėtas 4,6 proc. metinis darbo užmokesčio kilimas, tačiau sausio mėnesio mažėjimą lėmė metų pradžioje sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimai.
Prastėjanti ekonominė situacija ir šalyje įvestas „taupymo režimas“ sumažino Vengrijos premjero F. Gyurcsany‘o populiarumą nuo vasarį buvusių 21 proc. iki kovą užfiksuotų 18 proc. Jo socialistų partijos populiarumas nukrito iki žemiausio lygio per pastaruosius 10 metų ir pasiekė 18 proc. Per rytoj vyksiantį socialistų suvažiavimą premjeras turėtų būti pakartotinai išrinktas partijos pirmininku. Nuo pernai gegužės, kai subyrėjo koalicijos vyriausybė, socialistai yra suformavę mažumos vyriausybę. Artimiausi parlamento rinkimai numatyti 2010 m. Prekyba Kijevo biržoje šią savaitę vyko gana pasyviai ir PFTS indekso dienos pokyčiai buvo labai artimi nuliui. Per savaitę Ukrainos akcijų indeksas PFTS nukrito 0,07 proc. Pirmadienį-trečiadienį indeksas per dieną smukdavo 0,02-0,5 proc. Prekybos labiau teigiama linkme nepastūmėjo ir vasario mėnesio pramonės produkcijos statistika - per vasarį pramonės gamyba pakilo 5,4 proc. - pirmą kartą nuo 2008 m. liepos. Tiesa, metinis nuosmukis tebėra didelis - 31,6 proc, o vasario mėnesio pliusas greičiausiai buvo vienkartinis, atsiradęs dėl atnaujinto dujų tiekimo. Ukrainos parlamentas patvirtino įstatymus, reikalingus antrai Tarptautinio valiutos fondo paramos daliai gauti, tačiau grivinos perspektyvos tebėra gana miglotos ir panašu, kad dauguma investuotojų šiuo metu tebėra labai atsargūs. Nusilpusi valiuta lėmė, kad Ukrainos nacionalinis bankas pranešė, kad vasarį vėl tikimasi užsienio prekybos pertekliaus. Tai bus jau antras mėnuo iš eilės, kai prekybos deficitas nekelia problemų šaliai. Ukrainos vyriausybė panaikino prieštaringai vertintą 13 proc. laikiną importo mokestį, kurį parlamentas skyrė, kad pagerintų einamosios sąskaitos balansą. Importo mokestis buvo paliktas tik naujiems automobiliams ir šaldytuvams. Vyriausybės sprendimas, tikėtina, orientuotas į vietinius automobilių gamintojus „ZAZ“, „LuAZ“, „Eurocar“ ir „KrASZ“, taip pat šaldytuvų gamintoją „Nord“. Papildomas importo mokestis prieštarauja pasaulio prekybos organizacijos nuostatams, tačiau išimtys gali būti taikomos, kai norima trumpam laikotarpiui apsaugoti pažeidžiamą vidaus sektorių.
Ukrainos trijų bankų ir septynių su finansais ar tyrimais susijusių bendrovių apklausa rodo gana niūrius ekonomikos lūkesčius.
Ukrainos BVP 2009 m. smuks 4,5–13 proc. (vidurkis 9,4 proc.), o valiutos kursas svyruos 8,4–12 grivinų už JAV dolerį (vidurkis 9,62), nedarbo lygis, prognozuojama, sieks 10–16 proc. (vidurkis 12,3 proc.), asmeninės grynosios pajamos kris nuo 10 iki 40 proc. (vidurkis 18,5 proc.), einamosios sąskaitos balansas bus nuo 5,8 mlrd. JAV dolerių deficito iki 4,7 mlrd. JAV dolerių pertekliaus (vidurkis 0,4 mlrd. JAV dolerių perteklius), gamtinių dujų kaina sieks nuo 211 iki 285 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų (vidurkis 236 JAV doleriai).
Ši savaitė Vidurio ir Rytų Europos akcijų rinkoms buvo gana sėkminga. Regiono indeksai nebuvo tarp labiausiai kilusių, nes jau pastarąsias keletą savaičių buvo gan smarkiai atsitiesę. Tačiau nemažiau svarbus buvo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel išreikštas solidarumas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms patikinant, kad atsiradus finansavimo poreikiui šalys nebus paliktos bėdoje. Kanclerės teigimu, Rytų Europa yra svarbi Vokietijos eksporto rinka, tad jos ekonominis nuosmukis nėra niekam naudingas. Finansinę paramą iš Tarptautinio valiutos fondo, kuris artimiausiu metu ketina padvigubinti savo disponuojamas lėšas, jau anksčiau yra gavusios ES narės Vengrija ir Latvija, o Rumunija neseniai pradėjo derybas. Europos Komisija ketvirtadienį pasiekė principinį Europos vadovų pritarimą padvigubinti paramos fondą ne euro zonos narėms iki 50 mlrd. eurų.
Didžiausios regione Varšuvos biržos indeksas WIG šią savaitę pakilo 1,22 proc, WIG 20 - 0,06 proc. Metalurgijos koncerno „KGHM“ akcijos brango 7,8 proc. pakilus vario kainoms. UniCredit“ Lenkijos padalinio „Pekao“ akcijų kaina koregavosi žemyn 3,4 proc, o daugiau dėmesio sulaukė antro ešelono bankų akcijos JAV centriniam bankui prabilus apie ketinimus už 300 mlrd. JAV dolerių pirkti JAV ilgalaikių iždo obligacijų. „Asseco Poland“ akcijų kaina smuko žemyn 4 proc, „Deutsche Bank“ analitikams pabloginus rekomendaciją dėl bendrovės akcijų. Lenkijos pramonės gamybos apimtys vasarį smuko 14,3 proc. Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Lenkijos - tai buvo penktas mėnuo iš eilės, kai šios apimtys mažėja. Sausį gamybos pramonės indeksas smuko 15,3 proc. Nedarbas Lenkijoje vasarį išaugo 0,2 proc. - tai pirmas metinis smukimas nuo 2004 m., o atlyginimai išaugo 5,1 proc. - lėčiausiai per 27 mėnesius. Lenkijos centrinio banko atstovas Stanislavas Ovsiakas (Stanislaw Owsiak) pareiškė, kad kitą mėnesį šalies centrinis bankas gali penktą kartą iki rekordinio lygio mažinti bazines palūkanų normas, nes šalies ekonomika ir toliau lėtėja. Pasak jo, vasario mėnesį užfiksuota 3,3 proc. infliacija buvo „vienkartinė“, nulemta augusių reguliuojamų energijos kainų bei dėl nusilpusios valiutos brangusio importo. Nuo praėjusių metų liepos pabaigos zlotas euro atžvilgiu prarado jau 28 proc. vertės. Jei per artimiausius kelis mėnesius zloto kursas stabilizuotųsi, infliacija vėl sumažėtų ir atitiktų Lenkijos centrinio banko tikslinę infliaciją (1,5-3,5 proc). Lenkijos centrinio banko pasirinkta monetarinė politika ir toliau išliks skatinančioji dėl augančio nedarbo, mažėjančių užsakymų, pramonės gamybos ir eksporto apimčių. Tikėtina, kad „blogiausias scenarijus“, kai tikimasi 1,7 proc. ekonomikos augimo, gali virsti „geriausiu scenarijumi“. Be to, pasak centinio banko atstovo, tikėtina, kad zloto kursas stabilizavosi, o tai leistų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą. Skirtumas tarp Lenkijos ir euro zonos bazinių palūkanų normų yra dar vienas veiksnys mažinti šią normą, tai taip pat priežastis pratęsti mažinimo ciklą palūkanas mažinant palaipsniui, nedideliais žingsniais. Didesni mažinimai būtų galimi tik jei ekonomikos rodikliai būtų itin blogi.
Rusijos biržos RTS indeksas per savaitę pakilo dar 7,73 proc, Micex - 4,1 proc. Rusiškoms akcijoms atsitiesti padėjo per savaitę vėl šiek tiek kilstelėjusios naftos kainos ir iki dviejų mėnesių aukščiausio taško atsitiesęs rublio kursas bivaliutinio JAV dolerio ir euro krepšelio atžvilgiu. Naftos sektoriaus atstovų „Lukoil“ akcijos pabrango 0,3 proc, inertiškesnės naftos vamzdynų operatorės „Transneft“ akcijos - 15,5 proc. Tuo tarpu dujų monopolininkės „Gazprom“ akcijų kaina per savaitę atpigo dar 3,6 proc. Bendrovė anksčiau skelbė planus sumažinti gamtinių dujų tiekiamus kiekius didmeniniams pirkėjams dėl pramonės nuosmukio, kuris mažina dujų poreikį. Valstybinio Rusijos banko „Sberbank“ akcijos koreliuodamos su JAV finansų sektoriumi sugebėjo pakilti net 39 proc. įtakingam dienraščiui „Kommersant“ paskelbus, kad bankams bus leista užskaityti subordinuotas paskolas į pirmos eilės nuosavą kapitalą. Bevielio ryšio operatorės MTS akcijos pabrango 3 proc. „AFK Sistema“ holdingo akcijos pabrango 4,5 proc. pasirodžius naujienai, kad Rusijos vyriausybė gali įsigyti iki 20 proc. bendrovės filialo Indijoje akcijų. Rusijoje jau antrą mėnesį iš eilės auga vėluojančių atlyginimų suma. 2008 m. vasario mėn. vėluojančių atlyginimų suma lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus išaugo 16 proc. Pagrindinė darbo užmokesčio vėlavimo priežastis yra tai, kad vasario mėnesio pramonės gamyba šalyje krito 13,2 proc. ir bendrovės susiduria su sunkumais sukaupti grynuosius pinigus. Rusijos vyriausybė prognozuoja, kad 2009 metais eksportas mažės 45 proc. Tikimasi, kad dėl eksporto ir realių gyventojų pajamų mažėjimo stipriai susitrauks investicinis aktyvumas. Rusijos vyriausybė patvirtino pakoreguotą antikrizinį 2009 m. biudžetą. Šis biudžetas sumažės nuo 10,9 trln. iki 6,7 trln. rublių. Skirtumą planuojama kompensuoti iš rezervinio fondo. Rusijos ministerijų ir biudžetinių organizacijų atlyginimai 2009 m. mažės 38,7 mlrd. rublių t.y. 22 proc. daugiau nei buvo numatyta pirminiame dokumente. Per savaitę Belgrado biržos indeksas pavėluotai, lyginant su kitomis regiono rinkomis, šoktelėjo įviršų 9,81 proc. Per penkias dienas daugiausiai brango likvidžiausios banko „AIK“ akcijos, jų kaina pasistiebė 27,7 proc. „Agrobanka“ akcijos pabrango 22,7 proc. Serbija tęsia derybas su Tarptautiniu valiuos fondu (TVF) dėl papildomos 3 mlrd. eurų paskolos. Du trečdaliai šios sumos būtų naudojama dinarui palaikyti ir šalies užsienio valiutų rezervui papildyti. Priminsime, kad pernai rudenį Serbija su TVF sutarė dėl 402,5 mln. eurų paskolos, nors jos kol kas nepradėjo naudoti.
SRS1L.LH, UKB1L.LH, SAB1L.LH, NDL1L.LH: šiemet dividendų neketina mokėti nei vienas biržos sąrašuose
esantis Lietuvos bankas. Trečiadienį tam pritarė „Snoro“ akcininkai. Dividendams lėšų neketinama skirti ir
kovo 27 d. visuotinius akcininkų susirinkimus rengiančių Ūkio banko ir Šiaulių banko akcininkams. Kovo
30 d. susirinkimą rengiantis „DnB NORD“ bankas taip pat nemokės dividendų.
Bankuose likusios lėšos leis palaikyti kapitalo bazę, taigi sprendimai dabartinėmis rinkos sąlygomis yra
tinkami.
SRS1L.LH: „Snoro“ bankas, anksčiau skelbęs, kad preliminarus nekonsoliduotas 2008 m. grynasis pelnas krito 55 proc. iki 32,2 mln. litų, o grupės pelnas – 43 proc. iki 41,7 mln. litų, penktadienio vakare pranešė audituotus rezultatus. Paaiškėjo, kad po audito banko pelnas krito iki 22 mln. litų ir buvo 69 proc. mažesnis nei prieš metus, o grupės pelnas nusileido iki 23,3 mln. litų, t. y. 65 proc. mažiau nei 2007 m. Pranešime biržai teigiama, kad žymiai prastesnius rezultatus lėmė suformuoti papildomi atidėjimai ir pagal tarptautinius apskaitos standartus patikslinti valdomų įmonių veiklos rezultatai.
SRS1L.LH: „Snoro“ audituotoje metinėje ataskaitoje įvardyta, kad per 2008 m. bankas supirko 19,372 mln. eurų (66,9 mln. litų) nominalios vertės obligacijų iš 2007 m. gegužės 21 d. išleistos euroobligacijų emisijos. Tai sumažino emisijos nominalią vertę nuo 175 mln. eurų iki 155,628 mln. eurų, arba 11 proc. Kadangi obligacijų kaina rinkoje yra smarkiai nukritusi, o pajamingumas išaugęs, labai tikėtina, kad ir „Snoras“ savo skolą turėjo supirkti už pastebimai mažesnę kainą nei nominali vertė, t. y. pagal balansą emisijos vertė sumažėjo minėtais 19,4 mln. eurų, tačiau lėšų tam skirta žymiai mažiau.
Savo išleistų skolos VP supirkimas rinkoje, kai jų kaina būna nukritusi, paprastai yra ekonomiškai naudingas kiekvienai įmonei, todėl, turėdamos pinigų, šia galimybe jos turėtų pasinaudoti. Būtent tai daro ir „Snoras“. Tai, jog 2010 m. gegužę reikės išpirkti mažiau obligacijų, mažina banko kredito riziką.
UKB1L.LH: Ūkio bankas patikslino, kad kovo 27 d. vyksiančiame akcininkų susirinkime ketina didinti įstatinį kapitalą iš nuosavų lėšų 49,116 mln. litų, išleisdamas „nemokamų“ akcijų. Šis žingsnis akcijų skaičių padidins ketvirtadaliu iki 245,824 mln. vnt. Kaip žinia, toks sprendimas lėšas tik perstumdyti iš vienos balanso eilutės į kitą bendros įmonės kapitalizacijos neturi keisti. Taigi, padidėjus akcijų skaičiui atitinkamai turi koreguotis ir rinkos kaina. Jei imtume ketvirtadienio uždarymo 0,74 lito rinkos kainą, tai, įvertinus naujas akcijas, ji turėtų sumažėti iki 0,59 lito.
Akcijos bus dalinamos Ūkio banko akcininkams proporcingai jiems visuotinio akcininkų susirinkimo teisių apskaitos dienos pabaigoje turėtam akcijų skaičiui.
OTP.HB: stambiausias Vengrijos „OTP Bank“ akcininkas „Artio Global Management“, anksčiau vadinęsis „Julius Baer Investment Management“, sumažino turimą banko paketą nuo 10,2 proc. iki 9,41 proc. Sausį fondas buvo gavęs priežiūros institucijos leidimą peržengti 15 proc. ribą, neviršijant 33 proc., taigi dabartinis žingsnis turi neigiamą atspalvį.
Pats „OTP Bank“ toliau aktyviai supirkinėja savo akcijas rinkoje. Kovo 17 d. tiesiogiai ir per dukterines bendroves jis turėjo 9,8 proc. akcijų.
RODB.UZ: Ukrainos centrinis bankas (CB) nuo kovo 16 d. paskyrė laikiną „Rodovid Bank“ administratorių. Juo tapo V. Mironenko. Valdymas perimamas metams, o kreditorių reikalavimai įšaldomi šešiems mėnesiams iki rugsėjo 15 d. Šiemet vasario pabaigoje surengtame neeiliniame visuotiniame „Rodovid Bank” akcininkų susirinkime nuspręsta siūlyti vyriausybei įsigyti bent 50 proc. + 1 akcijų paketą.
Šiuo metu Ukrainos CB yra perėmęs 10 bankų valdymą: „Ukraine – Nadra“, „Kiev“, „National Credit“, „Prychernomoye“, „Ukrprombank“, „Zakhidincombank“, „Prominvestbank“, „Odessa-bank“, „Transbank“ ir „Rodovid Bank“.
CEZ.CP: pasak Čekijos finansų ministro, Čekija tęs „CEZ“ akcijų pardavimą už ne mažesnę nei 1250 Čekijos kronų kainą. Valstybė patvirtino ketinanti parduoti 7 proc. „CEZ“ akcijų. Valstybė jau ne pirmą kartą pardavinėja akcijas siekdama gauti lėšų. „CEZ“ elgiasi priešingai – supirkinėja akcijas. Kol kas nė viena pusė neturėtų pradėti prekybos akcijomis: „CEZ“ kaina ketvirtadienį buvo tik 738 kronos, o pati „CEZ“ bendrovė yra skelbusi, kad pirmenybę teiks kitoms investicijoms ir todėl atideda akcijų supirkimo procesą. Tad artimiausiu metu spaudimo akcijų kainai dėl šių veiksnių neturėtų būti.
KMG.LI: Kazachstano naftos bendrovė „KazMunaiGas E&P“ paskelbė 2008 m. IV ketv. rezultatus, kurie atspindi sumažėjusį pelningumą dėl smukusių žaliavinės naftos kainų ir didelių eksporto tarifų taikymo. Bendrovės pajamos 2008 m. IV ketv. smuko 42,3 proc. Didžiausią įtaką, akivaizdu, turėjo pinganti žaliavinė nafta, kurios rinkos kaina 2008 m. IV ketv. buvo 37 proc. žemesnė nei atitinkamą 2007 m. ketv. Tačiau bendrovės parduotos naftos kaina smuko dar stipriau nei naftos kaina rinkoje. Naftos gavybos apimtys paskutinį ketv. siekė 3,045 mln. tonų, arba 5,9 proc. daugiau nei 2007 m. palyginamąjį ketv., tačiau tam didžiausią įtaką turėjo nuo 2008 m. konsoliduojami „Karazhanbasmunai“ bendrovės rezultatai. Bendrovė 2008 m. eksportavo 78,9 proc. visos išgautos naftos, tad didžioji dalis pajamų buvo gaunama JAV doleriais. Pelningumo rezultatai paskutinį ketv. buvo gana prasti, o pats veiklos pelnas netgi neigiamas, nes didžiausią įtaką sąnaudoms augti turėjo 2008 m. Kazachstano vyriausybės įvestas eksporto muitas, kuris nuo 2008 m. spalio 11 d. siekė net 27,7 JAV dolerio už barelį. Šio mokesčio sąnaudos sudarė net 38 proc. visų veiklos sąnaudų. Visgi nuo 2009 m. sausio 1 d. įvestas naujas Kazachstano mokesčių kodeksas, kuris stipriai pakoregavo ir naftos bendrovių apmokestinimą. Svarbiausios naujovės – eksporto muito tarifas kis priklausomai nuo naftos kainų, o naujasis naftos gavybos mokestis priklausys nuo išgaunamo naftos kiekio. Toks apmokestinimas stipriai paveiks „KazMunaiGas E&P“ pelningumą, tačiau sąlygos vis vien bus geresnės nei tos, kurios buvo 2008 m. pabaigoje.
Labai krinta į akis bendrovės turimų pinigų ir trumpalaikių finansinių investicijų dydis. Iš viso bendrovė einamosiose sąskaitose ir indėliuose 2008 m. gruodžio 31 d. laikė 4,5 mlrd. JAV dolerių vertės lėšų (remiantis tos dienos tengės kursu). 67 proc. lėšų buvo denominuota JAV doleriais, likusi dalis – Kazachstano tengėmis. Finansiniai įsipareigojimai sudarė tik 170 mln. JAV dolerių, taigi bendrovė tikrai turi didžiulį likvidumo rezervą, tad neveltui rinkoje nuolat supirkinėja savas akcijas. Dabar bendrovės kapitalizacija siekia 6,1 mlrd. JAV dolerių, tad pinigai ir indėliai sudaro net 74 proc. bendrovės kapitalizacijos rinkoje, o tai sukuria nemažą šios bendrovės akcijų patrauklumą. Akcijomis prekiaujama jas vertinant einamaisiais 3,1 P/E ir 1,3 EV/EBITDA. 2009 m. bendrovės rezultatai bus gerokai prastesni nei 2008 m., tačiau vis vien ši bendrovė išlieka viena patraukliausių naftos bendrovių NVS regione.
BOYNR.TI: didžiausia Turkijos ne maisto prekių mažmeninės prekybos įmonė „Boyner“ per 2008 m. gavo 0,4 mln. Turkijos lirų pelno. Per 2008 m. IV ketv. bendrovė patyrė 5,7 mln. Turkijos lirų nuostolį, t. y. ketvirčio nuostolis buvo beveik toks pats kaip pirmų trijų ketvirčių pelnas. 2008 m. pardavimai augo 7,4 proc., o prekybos plotas – 14 proc. 2008 m. IV ketv. pajamos, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo 3 proc. Bendrovė veikia sektoriuje, kuris yra labai jautrus ekonominės raidos ciklams, vartotojų pasitikėjimas šiuo metu yra žemas. Tokiomis sąlygomis bendrovės pardavimų augimas nėra adekvatus pardavimų plotų augimui, krenta įmonės efektyvumas, mažėja pardavimai, tenkantys kvadratiniam prekybinio ploto metrui. Bendrovę stipriai slegia palūkanų išlaidos, kurios 2008 m. siekė net 11,2 mln. Turkijos lirų.
TVN.PW: „S&P“ ketina peržiūrėti didžiausios Lenkijos biržoje kotiruojamos bendrovės „TVN“ kredito reitingus. Toks sprendimas priimtas „TVN“ paskelbus apie prenumeruojamos abonentinės televizijos „N“ akcijų paketo didinimą. Tai reiškia, kad „S&P“ mano, kad „N“ platformos įsigijimas pablogins įmonės finansinę padėtį ir finansinį lankstumą. Rinkos reakcija į tokias naujienas gali būti obligacijos kainos kritimas.