versija spausdinimui
(0)
2008 metais Estijoje ir Latvijoje nekilnojamojo turto sandėrių apimtys sumažėjo dėl sandėrių planų atidėliojimo. Lietuvoje keletas stambių Vokietijos nekilnojamojo turto fondų investicijų lėmė šalies sandorių apimčių augimą, tačiau ekspertai tai vertina ne kaip kaip ilgalaikę pokyčių tendenciją, bet kaip didesnio atsparumo ženklą artėjant prastesniam laikotarpiui. Rinka virto pirkėjo rinka ir siūlo didelį pelną rizikos investuotojams.
Visoms trims šalims patiriant ekonominį disbalansą, Baltijos šalių nekilnojamojo turto pagyvėjimo greitai nesitikima. Bendra nekilnojamojo turto sandėrių apimtis Estijoje sumažėjo nuo 275 milijonų eurų 2007 metais iki 90 milijonų eurų 2008 metais. Latvijoje atitinkamai - nuo 350 milijonų eurų 2007 metais iki 50 milijonų 2008 metais. Tik Lietuvoje dėl Vokietijos nekilnojamojo turto fondų investicijų šalies sandorių apimtys augo nuo 100 milijono eurų 2007 metais iki 250 milijonų eurų 2008 metais.
Biuro patalpos: krentančios nuomos kainos ir didėjančios pajamos
Pajamos už biuro nekilnojamąjį turtą 2008 metais sparčiai augo ir, manoma, augs 2009 metais. Biurų nuomos kainos Taline ir Rygoje krenta, tačiau prognozuojama, kad Vilniuje biurų nuoma stabilizuosis.
Mažmeninės nuosavybės perteklius
Mažmeninės nuosavybės rinkai artėjantys metai bus sudėtingi dėl pablogėjusio ekonominio klimato ir didelės mažmenos erdvės pasiūlos. Mažmeninė nuoma Baltijos šalių sostinėse 2009-2010 metais nukris. Prognozuojama, kad pajamos pirmoje 2009 metų pusėje didės ir stabilizuosis, atsitraukiant didelei infliacijai ir mažėjant palūkanų normai.
Naujos plėtros lėtėjimas
Per ateinančius dvejus metus nauja nekilnojamojo turto plėtra bus menka, daugiausiai bus baiginėjami jau pradėti projektai. Bankai labai nenoriai finansuoja naujus projektus, kai neišnaudojamo, laisvo nekilnojamojo turto apimtys jau ir taip didelės. Tačiau biurų plėtrai numatomas geras ilgalaikis potencialas, nes šiuo metu Baltijos šalyse - pereinamasis laikotarpis nuo pigios produkcijos prie modernaus aptarnavimo ekonomikos, o biurų erdvių stinga.
„Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimo negalima tikėtis tol, kol negerėja bendra šalių ekonominė situacija. Ankstesni rizikos faktoriai, tokie kaip aukštas einamosios sąskaitos deficitas ir infliacija, rodo aiškius poslinkius, bet reikia radikalesnių žingsnių, kad būtų atstatytas eksporto sektoriaus konkurencingumas“, - teigia Olev-Mait Makk iš Newsec.
Visoms trims šalims patiriant ekonominį disbalansą, Baltijos šalių nekilnojamojo turto pagyvėjimo greitai nesitikima. Bendra nekilnojamojo turto sandėrių apimtis Estijoje sumažėjo nuo 275 milijonų eurų 2007 metais iki 90 milijonų eurų 2008 metais. Latvijoje atitinkamai - nuo 350 milijonų eurų 2007 metais iki 50 milijonų 2008 metais. Tik Lietuvoje dėl Vokietijos nekilnojamojo turto fondų investicijų šalies sandorių apimtys augo nuo 100 milijono eurų 2007 metais iki 250 milijonų eurų 2008 metais.
Biuro patalpos: krentančios nuomos kainos ir didėjančios pajamos
Pajamos už biuro nekilnojamąjį turtą 2008 metais sparčiai augo ir, manoma, augs 2009 metais. Biurų nuomos kainos Taline ir Rygoje krenta, tačiau prognozuojama, kad Vilniuje biurų nuoma stabilizuosis.
Mažmeninės nuosavybės perteklius
Mažmeninės nuosavybės rinkai artėjantys metai bus sudėtingi dėl pablogėjusio ekonominio klimato ir didelės mažmenos erdvės pasiūlos. Mažmeninė nuoma Baltijos šalių sostinėse 2009-2010 metais nukris. Prognozuojama, kad pajamos pirmoje 2009 metų pusėje didės ir stabilizuosis, atsitraukiant didelei infliacijai ir mažėjant palūkanų normai.
Naujos plėtros lėtėjimas
Per ateinančius dvejus metus nauja nekilnojamojo turto plėtra bus menka, daugiausiai bus baiginėjami jau pradėti projektai. Bankai labai nenoriai finansuoja naujus projektus, kai neišnaudojamo, laisvo nekilnojamojo turto apimtys jau ir taip didelės. Tačiau biurų plėtrai numatomas geras ilgalaikis potencialas, nes šiuo metu Baltijos šalyse - pereinamasis laikotarpis nuo pigios produkcijos prie modernaus aptarnavimo ekonomikos, o biurų erdvių stinga.
„Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos pagyvėjimo negalima tikėtis tol, kol negerėja bendra šalių ekonominė situacija. Ankstesni rizikos faktoriai, tokie kaip aukštas einamosios sąskaitos deficitas ir infliacija, rodo aiškius poslinkius, bet reikia radikalesnių žingsnių, kad būtų atstatytas eksporto sektoriaus konkurencingumas“, - teigia Olev-Mait Makk iš Newsec.