versija spausdinimui
(0)
Šiandien posėdžiavusi Lenkijos pinigų politikos taryba sumažino 0,25 procentiniais punktais iki 4 procentų bazinę palūkanų norma šalyje. Tai jau ketvirtas mėnuo iš eilės, kuomet šalyje mažinama bazinė palūkanų norma, per šį laikotarpį ji jau buvo sumažinta bendrai dviem procentais. Analitikai tikėjosi, kad Lenkijoje bazinė palūkanų norma šįkart bus sumažinta 0,5 procentais.
Nepaisant smarkiai pastarąjį pusmetį kritusios zloto vertės užsienio valiutų atžvilgiu, Lenkijos pinigų politikos tarybai svarbesnis dalykas pasirodė ne zloto stiprinimas, o skolinimosi sąlygų gerinimas ir ekonomikos skatinimas. Priminsime, kad pirmadienį kaimyninėje Vengrijoje bazinė palūkanų norma išliko nepakitusi. Ko gero esminiai rodikliai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas šiandien, buvo paskutiniu metu paskelbti itin prasti Lenkijos makroekonominiai duomenys.
Vakar pasirodė informacija, kad šalyje metinė mažmeninė prekyba sausio mėnesį augo vos 1.3 procentais, nors analitikai tikėjosi bent trijų procentų augimo. Dar prastesni praėjusią savaitę pasirodė pramonės gamybos rodikliai už pirmą šių metų mėnesį. Per sausį lyginant su gruodžiu Lenkijos pramonės gamyba susitraukė 5.8 procentais, na o metinis šio rodiklio kritimas sudarė net 14.9 procentus, nors analitikai vylėsi, kad metinis pramonės rodiklis smuks tik 11.5 procentais.
Šalies pramonės gamybos ir užsakymų rodikliai ir toliau kas mėnesį prastėja, kadangi krinta Lenkijos gamintojų gaminamos produkcijos paklausa eksporto rinkose, kurias yra apėmusi ekonomikos recesija, nepaisant netgi to, kad šalies nacionalinė valiuta zlotas per pastaruosius ketvirčius smarkiai smuko kitų valiutų atžvilgiu, kas turėtų suteikti pranašumą šalies eksportuotojams.
Ėmusi pastebimai augti bedarbystė Lenkijoje buvo dar vienas aiškus skambutis šalies pinigų politikos tarybai. Pirmadienį buvo paskelbta, kad vien per sausį bedarbystė šalyje dar ūgtelėjo nuo 9.5 iki 10.5 procentų.
Analitikai mini, kad jie pritaria tokiam Lenkijos pinigų politikos tarybos žengtam žingsniui. Daugelis būtent ir tikėjosi panašių veiksmų, bazinės palūkos atžvilgiu. Tolesni Lenkijos pinigų politikos tarybos veiksmai anot jų priklausys nuo to, kokie bus paskelbti makroekonominiai rodikliai artimiausiais mėnesiais, ypač svarbūs turėtų būti šių metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto, infliacijos, pramonės gamybos, mažmeninės prekybos duomenys.
Paskelbta informacija, kad Lenkijoje ketvirtą mėnesį iš eilės buvo sumažinta bazinė palūkanų norma, valiutų rinkoje sukėlė zloto susilpnėjimą tiek euro, tiek dolerio bei kitų valiutų atžvilgiu, tačiau tai truko neilgai. Šiuo metu už vieną eurą rinkoje yra mokama po 4.64 zlotus, na o už vieną dolerį - 3.62 zlotus, tai šiek teik daugiau nei vakar. Priminsime, kad zlotas praėjusią savaitę euro atžvilgiu buvo nukritęs iki 4.92 zlotų už eurą, na o pastarosiomis dienomis nuosekliai stiprėja.
Nepaisant smarkiai pastarąjį pusmetį kritusios zloto vertės užsienio valiutų atžvilgiu, Lenkijos pinigų politikos tarybai svarbesnis dalykas pasirodė ne zloto stiprinimas, o skolinimosi sąlygų gerinimas ir ekonomikos skatinimas. Priminsime, kad pirmadienį kaimyninėje Vengrijoje bazinė palūkanų norma išliko nepakitusi. Ko gero esminiai rodikliai, kuriais remiantis buvo priimtas toks sprendimas šiandien, buvo paskutiniu metu paskelbti itin prasti Lenkijos makroekonominiai duomenys.
Vakar pasirodė informacija, kad šalyje metinė mažmeninė prekyba sausio mėnesį augo vos 1.3 procentais, nors analitikai tikėjosi bent trijų procentų augimo. Dar prastesni praėjusią savaitę pasirodė pramonės gamybos rodikliai už pirmą šių metų mėnesį. Per sausį lyginant su gruodžiu Lenkijos pramonės gamyba susitraukė 5.8 procentais, na o metinis šio rodiklio kritimas sudarė net 14.9 procentus, nors analitikai vylėsi, kad metinis pramonės rodiklis smuks tik 11.5 procentais.
Šalies pramonės gamybos ir užsakymų rodikliai ir toliau kas mėnesį prastėja, kadangi krinta Lenkijos gamintojų gaminamos produkcijos paklausa eksporto rinkose, kurias yra apėmusi ekonomikos recesija, nepaisant netgi to, kad šalies nacionalinė valiuta zlotas per pastaruosius ketvirčius smarkiai smuko kitų valiutų atžvilgiu, kas turėtų suteikti pranašumą šalies eksportuotojams.
Ėmusi pastebimai augti bedarbystė Lenkijoje buvo dar vienas aiškus skambutis šalies pinigų politikos tarybai. Pirmadienį buvo paskelbta, kad vien per sausį bedarbystė šalyje dar ūgtelėjo nuo 9.5 iki 10.5 procentų.
Analitikai mini, kad jie pritaria tokiam Lenkijos pinigų politikos tarybos žengtam žingsniui. Daugelis būtent ir tikėjosi panašių veiksmų, bazinės palūkos atžvilgiu. Tolesni Lenkijos pinigų politikos tarybos veiksmai anot jų priklausys nuo to, kokie bus paskelbti makroekonominiai rodikliai artimiausiais mėnesiais, ypač svarbūs turėtų būti šių metų pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto, infliacijos, pramonės gamybos, mažmeninės prekybos duomenys.
Paskelbta informacija, kad Lenkijoje ketvirtą mėnesį iš eilės buvo sumažinta bazinė palūkanų norma, valiutų rinkoje sukėlė zloto susilpnėjimą tiek euro, tiek dolerio bei kitų valiutų atžvilgiu, tačiau tai truko neilgai. Šiuo metu už vieną eurą rinkoje yra mokama po 4.64 zlotus, na o už vieną dolerį - 3.62 zlotus, tai šiek teik daugiau nei vakar. Priminsime, kad zlotas praėjusią savaitę euro atžvilgiu buvo nukritęs iki 4.92 zlotų už eurą, na o pastarosiomis dienomis nuosekliai stiprėja.