versija spausdinimui
(0)
Ekonominės krizės laikotarpiu įmonių strategija nuo orientacijos į sėkmę pasisuka orientacijos į išlikimą link, o tokiomis sąlygomis verslas linkęs griebtis kraštutinių priemonių. „Juk išlikimu pateisinami net tokie veiksmai kaip kanibalizmas“, - dėl sunkmečiu pakitusios verslo filosofijos ir galimų to pasekmių įspėja garsus personalo valdymo ekspertas, Kornelio universiteto (JAV) profesorius Patrick Wright. Šią savaitę Lietuvoje apsilankysiantis specialistas taip pat pabrėžia, kad kertiniai įmonių darbuotojai krizės iš esmės nepajus, nes į talentus investuojama net ir sunkmečiu.
Autoritetingas ekspertas, kurio konsultacijomis dėl žmogiškųjų išteklių valdymo naudojasi tokios pasaulinės kompanijos kaip „Hewlett-Packard“, „Phillips Petroleum“ bei „Whirpool Corporation“ prognozuoja, jog darbuotojų jautrumas krizei priklausys nuo jų svarbos bendrovės veiklos procesams:
„Paprastai krizės metu daugelis bendrovių kaštus taupo pagal panašią strategiją. Pirmasis jos žingsnis – santykinai nereikšmingų įmonės veiklai darbo vietų naikinimas. Antrasis – verslo procesų kaštų apkarpymas. Galiausiai trečioji „gynybinė linija“ – išlaidų mažinimas darbuotojų branduolio sąskaita. Tai dažniausiai būna platus atlyginimų mažinimas visoje kompanijoje apie 10 proc. arba darbuotojų skaičiaus mažinimas dešimtadaliu“, - aiškina P.Wright.
Anot jo, trumpuoju laikotarpiu išlaidos personalo kvalifikacijos kėlimui, lojalumo bei motyvacijos programoms bus drastiškai mažinamos. Tačiau tai turės ir teigiamų pasekmių: „Taip, kompanijos apkarpys išlaidas, tačiau tai paskatins jas išsigryninti prioritetus ir susikoncentruoti į svarbiausias veiklos sritis. Tad galų gale dalis bendrovių po krizės bus tik dar labiau sustiprėjusios, apsivaliusios“, - teigia specialistas.
Prioritetų siaurinimas neišvengiamas ne tik investicijų į personalą, tačiau ir požiūrio į darbuotojus prasme. Pasak P.Wright, jei ekonominio pakilimo laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama didžiajai kolektyvo daliai, tai per krizę darbdavių dėmesys susiaurės iki „talentų“ mažumos, į kuriuos bus ir toliau investuojama. Tad šie – vertingiausi – įmonių darbuotojai mažiau pajus krizės padarinius darbo sąlygoms bei atlygiui.
Kornelio universiteto Žmogiškųjų resursų studijų centro direktorius tvirtina, jog vienintelis būdas krizės metu išlaikyti pagarbą bei pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo – aktyvi komunikacija:
„Šiuo metu išgyvename didelės nežinomybės laikus, o labai mažai žmonių mėgsta dirbti tokiomis sąlygomis. Todėl lyderiams būtina bendrauti su darbuotojais, parodant, kad jie supranta bendrovei iškilusias problemas ir yra tikri dėl pasirinktos jų sprendimo strategijos teisingumo“, - aiškina P.Wright. Anot jo, priešingu atveju personalas praras pasitikėjimą lyderiu ir bendrovės veikla pakriks.
JAV personalo valdymo specialistas Patrick Wright kartu su „Baltijos lyderystės ugdymo instituto“ (BILD) ekspertais vasario 26 d. Vilniuje ves seminarą aukščiausio lygmens vadovams „Strateginė žmogiškųjų išteklių vadyba“. P.Wright yra dviejų knygų apie žmogiškųjų resursų valdymą bei daugybės straipsnių ta pačia tema autorius, jis priklauso įvairių mokslinių žurnalų apie vadybą, psichologiją bei personalo valdymą redakcinėms kolegijoms.
Autoritetingas ekspertas, kurio konsultacijomis dėl žmogiškųjų išteklių valdymo naudojasi tokios pasaulinės kompanijos kaip „Hewlett-Packard“, „Phillips Petroleum“ bei „Whirpool Corporation“ prognozuoja, jog darbuotojų jautrumas krizei priklausys nuo jų svarbos bendrovės veiklos procesams:
„Paprastai krizės metu daugelis bendrovių kaštus taupo pagal panašią strategiją. Pirmasis jos žingsnis – santykinai nereikšmingų įmonės veiklai darbo vietų naikinimas. Antrasis – verslo procesų kaštų apkarpymas. Galiausiai trečioji „gynybinė linija“ – išlaidų mažinimas darbuotojų branduolio sąskaita. Tai dažniausiai būna platus atlyginimų mažinimas visoje kompanijoje apie 10 proc. arba darbuotojų skaičiaus mažinimas dešimtadaliu“, - aiškina P.Wright.
Anot jo, trumpuoju laikotarpiu išlaidos personalo kvalifikacijos kėlimui, lojalumo bei motyvacijos programoms bus drastiškai mažinamos. Tačiau tai turės ir teigiamų pasekmių: „Taip, kompanijos apkarpys išlaidas, tačiau tai paskatins jas išsigryninti prioritetus ir susikoncentruoti į svarbiausias veiklos sritis. Tad galų gale dalis bendrovių po krizės bus tik dar labiau sustiprėjusios, apsivaliusios“, - teigia specialistas.
Prioritetų siaurinimas neišvengiamas ne tik investicijų į personalą, tačiau ir požiūrio į darbuotojus prasme. Pasak P.Wright, jei ekonominio pakilimo laikotarpiu daug dėmesio buvo skiriama didžiajai kolektyvo daliai, tai per krizę darbdavių dėmesys susiaurės iki „talentų“ mažumos, į kuriuos bus ir toliau investuojama. Tad šie – vertingiausi – įmonių darbuotojai mažiau pajus krizės padarinius darbo sąlygoms bei atlygiui.
Kornelio universiteto Žmogiškųjų resursų studijų centro direktorius tvirtina, jog vienintelis būdas krizės metu išlaikyti pagarbą bei pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojo – aktyvi komunikacija:
„Šiuo metu išgyvename didelės nežinomybės laikus, o labai mažai žmonių mėgsta dirbti tokiomis sąlygomis. Todėl lyderiams būtina bendrauti su darbuotojais, parodant, kad jie supranta bendrovei iškilusias problemas ir yra tikri dėl pasirinktos jų sprendimo strategijos teisingumo“, - aiškina P.Wright. Anot jo, priešingu atveju personalas praras pasitikėjimą lyderiu ir bendrovės veikla pakriks.
JAV personalo valdymo specialistas Patrick Wright kartu su „Baltijos lyderystės ugdymo instituto“ (BILD) ekspertais vasario 26 d. Vilniuje ves seminarą aukščiausio lygmens vadovams „Strateginė žmogiškųjų išteklių vadyba“. P.Wright yra dviejų knygų apie žmogiškųjų resursų valdymą bei daugybės straipsnių ta pačia tema autorius, jis priklauso įvairių mokslinių žurnalų apie vadybą, psichologiją bei personalo valdymą redakcinėms kolegijoms.