Rytinės finansų rinkų naujienos

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: Finasta Data: 2009-02-17 12:00 Komentarai: (0)
Dar viena JAV akcijų rinkai nesėkminga savaitė penktadienį baigėsi visų pagrindinių indeksų nuosmukiu. Nors abeji Kongreso rūmai pritarė 787 mlrd. JAV dolerių ekonomikos skatinimo priemonių programai, kurią savo parašu pirmadienį turėtų patvirtinti prezidentas B. Obama, tai nesugebėjo įkvėpti akcijų rinkai optimizmo. Panašu, kad stebuklų iš naujosios administracijos tikėjęsi nekantrumu pasižymintys rinkos dalyviai pamažu ima suprasti, kad recesija greičiausiai nesibaigs šiemet.

Per penkias dienas Dow Jones indeksas iš viso neteko 5,2 proc, S&P 500 - 4,8 proc, o Nasdaq - 3,6 proc. savo reikšmės.

Baiminamasi, kad programa gali būti nepakankamai didelė, kad padėtų sukurti užtektinai darbo vietų, sumažintų mokesčius namų ūkiams ir paskatintų jų vartojimą ir taip išjudintų sąstingio kaustomą ūkį. Taip pat nerimą kelia tai, jog į programą buvo įtraukta prieštaringai vertinama „Buy American“ sąlyga, kritikų vertinimu, kelianti protekcionizmo grėsmę tarptautinei prekybai. Ji draudžia programos lėšas naudoti plienui ir kitoms medžiagoms, naudojamoms infrastruktūros objektų statybai, iš užsienio tiekėjų pirkti. Investuotojai nuogąstauja ir dėl to, kad kol kas daugiau aiškumo ir pasitikėjimo nesugebėjo pateikti praėjusią savaitę iždo sekretoriaus T. Geithnerio pristatytas finansų sektoriaus stabilizavimo planas, kuris buvo laikomas viena kertinių priemonių kredito sistemos krizei sureguliuoti.

Netikėtai ryškų nuosmukį vasarį fiksavo „Reuters“ agentūros ir Mičigano universiteto mokslininkų skaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo indeksas, kurio reikšmė dėl didėjančio nedarbo ir prastėjančių ateities pajamų lūkesčių, taip pat neatsigaunant kredito ir būsto rinkai per mėnesį nusirito nuo 612 iki 56 2 punkto Briefingcom“ portalo apklausti ekonomistai prognozavo indekso kritimą iki 60,2 punkto.

Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) kainos krito 10 metų VVP pajamingumas atsitiesė nuo 2 79 iki 2 89 proc 3 mėnesių Libor palūkanų norma pasistiebė į , viršų nuo 123 iki 1 24 proc o vienos nakties norma išliko nepakitusi - 0 3 proc Svarbiausi kredito rinkos rodikliai rodė mažėjantį šios rinkos dalyvių pasitikėjimą Bankų polinkį rizikuoti atspindintis TED spread“ dydis pakilo nuo 0 93 iki 0 94 proc o skolos „ lėšų stygių apibūdinantis „Libor-OIL“ ūgtelėjo nuo 0,96 iki 0,97 proc.

Ši savaitė turėtų pasižymėti rinkos kryptį paveikti galinčia naujienų gausa Trečiadienį prezidentas B Obama turėtų paskelbti detalesnį pranešimą apie administracijos rengiamą būsto paskolų modifikavimo planą kuris turėtų leisti restruktūrizuoti su mokumo problemomis susidūrusių namų savininkų skolas ir sumažinti nemokumo atvejų skaičių taip padėdamas stabilizuoti krintančią nekilnojamojo turto rinką Šią savaitę Citigroup“, JPMorgan Chase“ ir Morgan Stanley“ paskelbė „ užstatų nusavinimo iš nemokių klientų moratoriumą iki vasario mėnesio pabaigos Susidomėjimą kels išsami būsto rinkos ataskaita pranešimai apie bedarbių paraiškas gamintojų ir vartotojų kainų indekso reikšmes sausio mėnesį Be to laukiama Federalinio iždo banko (FED) vadovo Beno Bernankės kalbos ir naujausio FED Atviros rinkos komiteto posėdžio stenogramos Iš bendrovių naujienų daugiausia atgarsio gali sulaukti laukiami pranešimai apie Wal-Mart“, General Motors“ Hewlett-Packard“, „JC Penney“ veiklos rezultatus.

Pirmadienį JAV akcijų biržos neveikė dėl nedarbo dienos.

Vakarų Europa

Vakarų Europos akcijų indeksai vakar keliavo žemyn Kaip įprasta pastaruoju metu kritimo lyderės buvo bankų akcijos Vis giliau įsišaknijant nerimui dėl ekonomikos plėtros ir pasirodant vis daugiau įrodymų apie recesiją įvairiose pasaulio šalyse (Japonijos BVP per ketvirtį smuko 3 3 proc) optimizmo stinga ir Vakarų Europos biržoms. Tokių bankų kaip Royal Bank of Scotland“, Deutsche Bank“, Societe Generale“, „ Commerzbank“ akcijų kainos krito nuo 7 iki 5,3 proc. Tarp pigusiųjų atsidūrė ir naftos kompanijų akcijos, kurių kainos krito pingant naftai. „Royal Dutch Shell“, „BG Group“, „Statoil Hydro“ ir kitų kainos krito nuo 0,6 iki 2,8 proc.

Azija

Azijos rinkos šįryt keliavo žemyn laukiant JAV automobilių gamintojų „General motors“ ir „Chrysler“ restruktūrizavimo planų. Teigiamų nuotaikų rinkose nepridėjo ir politinis skandalas Japonijoje, kur šalies finansų ministras Schiochi Nakagava paskelbė atsistatydinąs dėl jo veiksmų per G7 susitikimą kritikos.
Kinijos akcijų biržos indeksas CSI 300 šįryt smuko daugiau nei 3 proc., tačiau jis nuo metų pradžios yra išaugęs apie 30 proc., todėl baiminamasi, kad toks spartus kilimas metų pradžioje sunkiai derinasi su dabartine ir būsima ekonomikos situacija šalyje, todėl kai kas ima fiksuoti greitai uždirbtą pelną. Šiandien daugiausia smuko bendrovių, susijusių su metalais ir nekilnojamojo turto vystymu, akcijos. Kinija planuoja artimiausiu metu įvesti 5 proc. tarifą aliuminio importui, siekdama apsaugoti savo rinką, kurioje ir taip šiuo metu yra sukauptos didžiulės aliuminio atsargos.

Japonijos BVP ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį smuko 3,3 proc. tempu, o metinis šalies ūkio kritimas siekė net 12,7 proc. Tai skaudžiausias ir didžiausias Japonijos ekonomikos nuosmukis nuo naftos krizės 1974 metais. Japonijos ekonomika smarkiai susitraukė dėl skaudžiai kritusių eksporto apimčių, kurios savo ruožtu sumažėjo smukus daugelio Japonijos gamintojų – pradedant automobilių, baigiant elektronikos – produkcijos paklausai. Deja, bet paklausos atsigavimo ženklų kol kas nesimato ir veikiausiai panašaus masto smukimas Japonijoje liks ir kitą ketvirtį.

Lotynų Amerika

Didžiausia Lotynų Amerikos regiono Brazilijos akcijų rinka, kuri po Kinijos šiemet kol kas pasižymi didžiausia investicine grąža, praėjusią savaitę susitraukė 2,5 proc. Nuosmukį lėmė krintančios žaliavų kainos, kurios menkina tikimybę, kad nuo eksporto priklausomam ūkiui pavyks greitai atsigauti po ekonomikos aktyvumo sulėtėjimo, kurį sukėlė pasaulio paklausos nuosmukis. Investuotojų nusivylimą sukėlė ir Rio de Žaneiro teismo sprendimas uždrausti didžiausiam šalies telekomui „Tele Norte“ mokėti dividendus iki kito nutarimo.

Prognozuojama, kad Brazilijos automobilių pramonės sektoriaus nedarbas gruodį dėl masinių atleidimų galėjo šoktelėti nuo 6,8 iki 7,8 roc. Investuotojai prognozuoja, kad kovą Centrinis bankas gali sumažinti bazinę palūkanų normą (Selic rate) 1 procentiniu punktu iki 11,75 proc. Tiesa, ateityje jo galimybes kovai su ekonomikos lėtėjimu pasitelkti adekvačias priemones gali riboti išliekanti infliacijos spaudimo rizika, kurią kelia besitęsiantis peso nuvertėjimas, per savaitę siekęs dar 0,5 proc. Per savaitę Brazilijos iždo vekselių pajamingumas ūgtelėjo 4 proc. punktais.

Vidurio ir Rytų Europa

2008 metų lapkritį nedarbo lygis Turkijoje augo 2,2 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir buvo 12,3 proc. Didėjantį nedarbą patvirtina ir lapkričio mėnesį 147 proc. išaugęs paraiškų bedarbio pašalpai gauti skaičius.

Turkijos vartotojų pasitikėjimo indeksas sausio mėnesį šiek tiek ūgtelėjo. Pasak Turkijos statistikos departamento, vartotojų pasitikėjimo indeksas išaugo 2,37 proc. ir vėliausia jo reikšmė buvo 71,56. Kadangi reikšmė yra gerokai žemiau nei 100, manytina, kad nežymus vartotojų pasitikėjimo indekso pokytis rinkos teigiamai nepaveiks, o visuomenės lūkesčiai išliks neigiami.

Rusijos indeksai RTS ir MTVB per antrą vasario savaitę atitinkamai ūgtelėjo 20 proc. ir 11,6 proc. Šį augimą galima sieti su tuo, kad nacionalinė Rusijos valiuta dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu sustiprėjo 4,5 proc.
Preliminariais Vengrijos statistikos departamento duomenimis, paskutinį 2008 m. ketvirtį metinis Vengrijos ekonomikos mažėjimas siekė 2 proc., nors „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo 1,5 proc. susitraukimą. Šalis oficialiai įžengė į recesiją. Ketvirtį lyginant su prieš tai buvusiu ketvirčiu, stebėtas 1 proc. smuktelėjimas. Vyriausybė vakar paskelbė nuo 0,9 proc. iki 3 proc. bloginanti šių metų BVP prognozę, tačiau kritimas gali būti dar didesnis. Šalis šiuo metu svyruoja tarp skirtingų sprendimų. Metinė infliacija sausį nukrito nuo prieš tai buvusių 3,5 proc. iki 3,1 proc., taigi yra stiprių paskatų ir toliau mažinti bazinę palūkanų normą, kuri keletą paskutinių mėnesių buvo sparčiai karpoma ir sudaro 9,5 proc. Tai reikštų mažesnes palūkanas ekonomikai, o silpnas forintas ir papildomas paskatas eksportuotojams. Kita vertus, baiminamasi, kad palūkanų mažinimas ir taip silpnėjančiam forintui darys dar didesnį spaudimą. Antradienio rytą EUR/HUF santykis buvo 308,3 – 7,7 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 16 proc. daugiau nei praeitų metų pabaigoje. Tokie pokyčiai valiutų rinkoje yra itin nepalankūs besiskolinantiems užsienio valiuta ir naudojantiems importuojamas prekes.

Čekijos ekonomikos augimo tempai 2008 m. paskutinį ketvirtį siekė 1 proc. ir buvo mažiausi nuo 1999 m. antrojo ketvirčio, bet vis tik geresni, nei tikėtasi (0,5 proc.). Trečiąjį praėjusių metų ketvirtį Čekijos ekonomika augo 4,2 proc. Lyginant praėjusių metų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirčius, jau pastebimas 0,6 proc. ekonomikos smukimas. Ekonomikos sulėtėjimas eksporto rinkose, ypač tokių prekių kaip automobiliai, kurių Čekija daug eksportuodavo, smarkiai veikia į eksportą orientuotos šalies ekonomiką. 2008 m. Čekijos BVP augo 3,5 proc. Centrinis bankas tikisi, kad šiemet Čekijos ekonomika gali smukti 0,3 proc., o 2010 m. augti 0,9 proc. Pagrindinis augimo veiksnys, kaip manoma, bus valstybinio sektoriaus vartojimas.

Lenkijos infliacijos tempai lėtėja jau penktą mėnesį iš eilės. Šių metų sausio mėn. metinės infliacijos tempai pasiekė 3,1 proc. Centrinis bankas mano, kad infliacijos tempas mažėja nepakankamai greitai, o tikslinę 2,5 proc. ribą gali pasiekti šių metų antrąjį pusmetį. Tikėtina, kad, nepaisant nusilpusio zloto, infliacijos tempas ir toliau mažės, o Centrinis bankas po kiek laiko vėl pradės mažinti bazinę palūkanų normą.
Tarptautinė nekilnojamojo turto agentūra „Cushman & Wakefield“ prognozuoja, jog 2009 m. Rumunijos nekilnojamojo turto kainos kris 30 proc. Tokie kritimo mastai yra labai realūs matant, kad senų butų kainos nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio nukrito 15 proc., o naujų apartamentų kainos smuko kiek mažiau – 5–10 proc. Vien nuo 2009 m. pradžios butų kainos krito 10 proc. Agentūra taip pat prognozuoja, kad biurų pajamingumas išaugs nuo 8,5 proc. iki 11,5 proc.

Nors Ukrainos bankų sektoriaus grynasis pelnas 2009 m. sausio mėnesį paaugo 92 proc. per metus, o palūkanų pajamos kilo 88 proc., tokius duomenis reikėtų vertinti kaip nereprezentatyvius. Labai realu, kad buvo „sužaista“ su atidėjimais. Lėtėjimą patvirtina viso bankų turto smukimas 2 proc. per mėnesį. Dėl blogų paskolų nurašymo 2009 m. I ketvirtį reikėtų laukti neigiamo pelno rezultato.

Bulgarijos 2008 m. IV ketvirčio metinis BVP augimas siekė 3,6 proc., o tai reiškia, kad ekonomika 2008 m. ūgtelėjo 6 proc. Tai žemiausias augimo tempas nuo 2001 m., rodantis, kad globali krizė neaplenkia ir Bulgarijos.

Žaliavos

Penktadienį per žaliavinės šviesiosios „WTI” naftos ateities sandorių prekybą artimiausio mėn. nafta buvo prekiaujama 34 JAV doleriais už barelį ir tik baigiantis prekybos sesijai kaina labai staigiai pakilo net 4 JAV doleriais, sėkmingai patvirtinus JAV ekonomikos gaivinimo planą, kurį šiandien turėtų pasirašyti prezidentas B. Obama. Šis planas sukėlė tam tikrą teigiamų emocijų pliūpsnį, nes tikimasi, kad sudarytas veiksmų sąrašas padės atgaivinti ir JAV naftos produktų paklausą. Taip pat penktadienį nemažai investuotojų greičiausiai fiksavo savaitės pelną uždarinėdami turėtas trumpąsias atvirąsias naftos pozicijas. Vakar „Nymex“ birža buvo uždaryta dėl JAV švenčiamos Prezidento dienos, todėl prekyba šioje biržoje „WTI“ naftos sandoriais nevyko. Šiandien ryte nafta vėl pradėjo kristi ir ja prekiaujama ties 36,50 JAV dolerių už barelį riba. Reikėtų priminti, kad šis penktadienis bus paskutinė kovo mėn. ateities sandorių prekybos diena, todėl iš pastarųjų dienų kainų judėjimo bus galima spręsti apie dabartinę situaciją JAV naftos rinkoje. Dabar balandžio mėn. naftos sandoriai sudarinėjami 4 JAV doleriais brangiau nei kovo mėn. Beje, penktadienį OPEC mėnesiniu pranešimu dar kartą sumažino 2009 m. pasaulio naftos paklausos prognozę ir tikisi, jog šiais metais paklausa bus mažesnė 580 tūkst. barelių per dieną, palyginus su 2008 m. Tokios prognozės yra optimistiškesnės nei Tarptautinės energetikos agentūros praėjusią savaitę pateiktos išvados, kad naftos suvartojimas kris net 980 tūkst. barelių per dieną. Taip pat šios agentūros vadovas perspėjo apie didžiulę grėsmę, galinčią įvykti 2010 m. – staigiai atsigavus pasaulinei paklausai, paprasčiausiai gali pritrūkti naftos gavybos pajėgumų, todėl bus galima vėl laukti naujo kainų šuolio. Žinoma, tokia galimybė labai reali, tačiau ar paklausos atsigavimo metai bus 2010 m. , pasakyti darosi vis sunkiau.

Kelias dienas stebėję aukso kainas nuo 940 iki 950 JAV dolerių už trojos unciją, šiandien pamatėme, kaip jos pramušė dar vieną palaikymo lygį ir jau ryte auksas biržoje kainuoja apie 960 JAV dolerių. Šįryt sulaukta didžiulės aukso paklausos iš Azijos investuotojų, kurie traukdamiesi iš akcijų rinkos bėgo į saugia laikomą aukso rinką. Beje, staiga pastarosiomis dienomis vis ėmė daugėti kalbų, kad ir centriniai bankai po truputį supirkinėja auksą tarptautinėje rinkoje. Be to, tokios investicinės priemonės, kaip biržoje prekiaujami fondai, atspindintys aukso kainų judėjimą, taip pat sukuria milžinišką aukso paklausą. Vakar „SPDR Gold Trust“ turimi aukso aktyvai paaugo dar 15,3 tonos ir pasiekė 986 tonas. Vien nuo metų pradžios jo turimas aukso kiekis paaugo daugiau nei 200 tonų, o panašu, kad šio fondo vienetų paklausa artimiausiu metu išliks, todėl galima laukti tolesnio jo aktyvų didėjimo. Svarbu pastebėti, kad visai baigia išnykti teigiama koreliacija tarp euro kurso ir aukso kainos, nes investuotojai, vis labiau bijodami paties euro smukimo, pirmenybę teikia auksui.

Vario kaina vakar Londono metalų biržoje smuko beveik 3 proc., toliau augant vario atsargoms šioje biržoje ir vis prastėjant pasaulinei pramonės situacijai. Vario atsargos vakar išaugo dar 3000 tonų ir dabartinis lygis siekia 2003 m. rudens lygį. Šiandien Šanchajaus metalų biržoje variu prekiaujama truputį aukštesne kaina nei vakar. Beje, daugiausia vario rūdos iškasanti Čilė 2008 m. pagamino 4,1 proc. mažiau vario nei 2007 m. Šiais
metais priešingai, planuojama, kad gamyba išaugs 2,7 proc., o tai yra sunkiai tikėtina tiek nukritus vario paklausai ir jo kainai. Be to, pranešama, kad 2008 m. tiek cinko, tiek švino gamyba viršijo jo paklausą pasaulyje, todėl buvo fiksuotas šių metalų perteklius, nors pavyzdžiui, dar 2007 m. švino deficitas siekė 67 tūkst. tonų (2008 m. perteklius 19 tūkst. tonų).
 
Dar nėra komentarų