versija spausdinimui
(0)
Didelį asociacijos vienijamų grūdų perdirbimo įmonių susirūpinimą kelia pastaruoju metu sparčiai brangstantys grūdai, ypač maistiniai kviečiai. Rugpjūčio pabaigoje maistinių kviečių supirkimo kainos buvo apie 66 proc. didesnės nei tuo pačiu 2006 metų laikotarpiu, o rugsėjo pradžioje supirkimo kainos net 75-80 proc. viršijo praėjusių metų to paties laikotarpio lygį.
Rugsėjo pradžioje malūnai grūdų augintojams už maistinius kviečius jau mokėjo po 770-800 litų už toną, tačiau kviečių supirkimas iš žemdirbių nesuaktyvėjo, nes pastarieji neskuba parduoti grūdų, tikėdamiesi dar didesnių kainų.
Panaši situacija klostosi ir su maistiniais rugiais - jų supirkimo kainos taip pat sparčiai auga.
Kadangi apie 75 proc. miltų kainos sudaro būtent grūdų kaina, skausmingas kainų kilimo pasekmes patiria ne tik miltų gamintojai, bet ir visi šalies gyventojai, pirkdami pabrangusius miltus, duoną bei kitus iš grūdų pagamintus maisto produktus.
Brangstant miltams, duonai bei kitiems produktams, kai kurie politikai ir valstybės pareigūnai per žiniasklaidos priemones ėmė kaltinti grūdų perdirbėjus dėl, jų nuomone, nepagrįsto kainų kėlimo, gaunamų viršpelnių, kartelinių susitarimų ir pan.
Grūdų supirkimo kainos pakilo ir tebekyla ne dėl menko šių metų derliaus. Atvirkščiai, šiemet grūdų, ypač kviečių, derlius Lietuvoje yra geresnis ne tik už 2006 metų, bet ir ankstesnių metų derlius.
Tikroji grūdų brangimo priežastis yra dėl nepalankių oro sąlygų gautas mažesnis grūdų derlius Europos Sąjungoje (ES) bei visame pasaulyje, didesnis grūdų suvartojimas Indijoje, Kinijoje ir kitose trečiojo pasaulio šalyse. Lietuvai, gyvenančiai laisvosios rinkos sąlygomis, tiesioginę įtaką daro procesai ir pokyčiai, vykstantys globalioje tarptautinėje ir ES rinkose.
Analogiška kaip Lietuvoje ir netgi blogesnė situacija susiklostė ir kitose ES šalyse: maistinių kviečių supirkimo kainos 2007 metais rugpjūtį, lyginant su 2006 metų rugpjūčiu, Lenkijoje išaugo 59,2 proc., Latvijoje - 82,2 proc., Vokietijoje -95,8 proc., Slovakijoje - 83,0 proc. ir t.t.
Viena priežasčių, sąlygojusių grūdų kainų kilimą - biokuro gamybai skirtų grūdų subsidijavimas. Nors Lietuvoje tokių grūdų kiekiai kol kas nėra dideli, asociacija nepritaria biokuro gamintojų reikalavimams ir valstybės institucijų ketinimams didinti šiam tikslui naudojamų grūdų subsidijavimą. Padidinus subsidijas biokuro gamybai naudojamiems grūdams, dar labiau pakiltų maistui ir pašarams naudojamų grūdų kainos.
ES institucijose užsimenama apie mokesčių už grūdų eksportą įvedimą ar kitokias grūdų eksporto ribojimo į trečiąsias šalis priemones. Ukraina jau uždraudė kviečių eksportą, o Rusija tai ketina padaryti.
Asociacija primena, kad brangstant ne tik maistiniams, bet ir pašariniams grūdams, neišvengiamai brangsta ir kombinuotieji pašarai. Kombinuotųjų pašarų brangimas dar labiau padidins ir taip jau brangstančių mėsos ir pieno produktų kainas.
Asociacijos vienijamos grūdų perdirbimo įmonės savo vidinių resursų sąskaita iki šiol, pagal galimybes, amortizavo miltų kainų augimą, todėl miltai brango lėčiau nei grūdai, tačiau viena grūdų perdirbimo pramonė nepajėgi prisiimti visos grūdų kainų kilimo padarinių naštos.
Asociacijos nuomone, Lietuvos kompetentingos valstybės institucijos galėtų inicijuoti Europos Komisijos sprendimą laikinai panaikinti iš trečiųjų šalių įvežamų grūdų importo muito mokesčius ir supaprastinti importo procedūras. Panaikinus importo muito mokesčius, Lietuvos grūdų perdirbėjams atsirastų galimybė įsivežti grūdų iš pasaulio šalių, kuriose jie pigesni ir tokiu būdu stabilizuoti miltų, duonos ir pašarų kainas.
Rugsėjo pradžioje malūnai grūdų augintojams už maistinius kviečius jau mokėjo po 770-800 litų už toną, tačiau kviečių supirkimas iš žemdirbių nesuaktyvėjo, nes pastarieji neskuba parduoti grūdų, tikėdamiesi dar didesnių kainų.
Panaši situacija klostosi ir su maistiniais rugiais - jų supirkimo kainos taip pat sparčiai auga.
Kadangi apie 75 proc. miltų kainos sudaro būtent grūdų kaina, skausmingas kainų kilimo pasekmes patiria ne tik miltų gamintojai, bet ir visi šalies gyventojai, pirkdami pabrangusius miltus, duoną bei kitus iš grūdų pagamintus maisto produktus.
Brangstant miltams, duonai bei kitiems produktams, kai kurie politikai ir valstybės pareigūnai per žiniasklaidos priemones ėmė kaltinti grūdų perdirbėjus dėl, jų nuomone, nepagrįsto kainų kėlimo, gaunamų viršpelnių, kartelinių susitarimų ir pan.
Grūdų supirkimo kainos pakilo ir tebekyla ne dėl menko šių metų derliaus. Atvirkščiai, šiemet grūdų, ypač kviečių, derlius Lietuvoje yra geresnis ne tik už 2006 metų, bet ir ankstesnių metų derlius.
Tikroji grūdų brangimo priežastis yra dėl nepalankių oro sąlygų gautas mažesnis grūdų derlius Europos Sąjungoje (ES) bei visame pasaulyje, didesnis grūdų suvartojimas Indijoje, Kinijoje ir kitose trečiojo pasaulio šalyse. Lietuvai, gyvenančiai laisvosios rinkos sąlygomis, tiesioginę įtaką daro procesai ir pokyčiai, vykstantys globalioje tarptautinėje ir ES rinkose.
Analogiška kaip Lietuvoje ir netgi blogesnė situacija susiklostė ir kitose ES šalyse: maistinių kviečių supirkimo kainos 2007 metais rugpjūtį, lyginant su 2006 metų rugpjūčiu, Lenkijoje išaugo 59,2 proc., Latvijoje - 82,2 proc., Vokietijoje -95,8 proc., Slovakijoje - 83,0 proc. ir t.t.
Viena priežasčių, sąlygojusių grūdų kainų kilimą - biokuro gamybai skirtų grūdų subsidijavimas. Nors Lietuvoje tokių grūdų kiekiai kol kas nėra dideli, asociacija nepritaria biokuro gamintojų reikalavimams ir valstybės institucijų ketinimams didinti šiam tikslui naudojamų grūdų subsidijavimą. Padidinus subsidijas biokuro gamybai naudojamiems grūdams, dar labiau pakiltų maistui ir pašarams naudojamų grūdų kainos.
ES institucijose užsimenama apie mokesčių už grūdų eksportą įvedimą ar kitokias grūdų eksporto ribojimo į trečiąsias šalis priemones. Ukraina jau uždraudė kviečių eksportą, o Rusija tai ketina padaryti.
Asociacija primena, kad brangstant ne tik maistiniams, bet ir pašariniams grūdams, neišvengiamai brangsta ir kombinuotieji pašarai. Kombinuotųjų pašarų brangimas dar labiau padidins ir taip jau brangstančių mėsos ir pieno produktų kainas.
Asociacijos vienijamos grūdų perdirbimo įmonės savo vidinių resursų sąskaita iki šiol, pagal galimybes, amortizavo miltų kainų augimą, todėl miltai brango lėčiau nei grūdai, tačiau viena grūdų perdirbimo pramonė nepajėgi prisiimti visos grūdų kainų kilimo padarinių naštos.
Asociacijos nuomone, Lietuvos kompetentingos valstybės institucijos galėtų inicijuoti Europos Komisijos sprendimą laikinai panaikinti iš trečiųjų šalių įvežamų grūdų importo muito mokesčius ir supaprastinti importo procedūras. Panaikinus importo muito mokesčius, Lietuvos grūdų perdirbėjams atsirastų galimybė įsivežti grūdų iš pasaulio šalių, kuriose jie pigesni ir tokiu būdu stabilizuoti miltų, duonos ir pašarų kainas.