versija spausdinimui
(0)
Lietuvoje veikiančių šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių aktyvai (turtas), bankų pateiktų 2009 metų sausio 1 dienos neaudituotų finansinių ataskaitų (po baigiamųjų apyvartų) duomenimis, sudarė 89,8 mlrd. Lt ir per metus išaugo 8,8 mlrd. Lt, arba 10,9 proc. (2007 metais išaugo 37,5 proc.). Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 71,5 mlrd. Lt, palyginti su praėjusių metų sausio 1 diena, išaugo 11,3 mlrd. Lt, arba 18,9 proc. (2007 metais išaugo 43,9 proc.).
Bankuose laikomi indėliai sudarė 38,2 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 1,9 mlrd. Lt, arba 4,7 proc. (2007 metais augo 23,4 proc.). Indėlių sumažėjimą nulėmė per metus 2,5 mlrd. Lt, arba 19,4 proc., sumažėję privačių įmonių indėliai ir 1,2 mlrd. Lt sumažėję (per pusę mažiau) valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai. O gyventojų indėliai, nors ketvirtąjį ketvirtį ir sumažėjo, per metus išaugo 1,5 mlrd. Lt, arba 6,4 proc. (2007 metais augo 26,8 proc.).
Bankinei sistemai 2008 metų ketvirtasis ketvirtis buvo gana įtemptas, kurio metu, prieš tai nors ir nežymiai, tačiau augę, indėliai ir bankų aktyvai (turtas) sumažėjo. 2008 metais bankų turto ir paskolų augimo tempai buvo mažiausi per pastaruosius kelerius metus, o šalies bankuose laikomi indėliai net sumažėjo.
Ketvirtąjį ketvirtį, kaip ir anksčiau, išliko tos pačios trijų didžiausių bankų koncentracijos mažėjimo tendencijos atskirose rinkos dalyse, joje pozicijas stiprino užsienio bankų skyriai. Trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis per metus sumažėjo 2 proc. iki 65,5 proc.
Nepaisant sumažėjusio paskolų augimo tempo, bankų turtui augant dar lėtesniais tempais, paskolų dalis turte 2008 metais ir toliau augo. Per metus paskolų dalis turte išaugo 5,4 proc. punktais ir sudarė 79,6 proc. Bankų investicijų į vertybinius popierius mažėjimas, prasidėjęs dar 2007 metų pabaigoje, nuosekliai tęsėsi visus 2008–uosius. Per metus bankų laikomų skolos ir nuosavybės vertybinių popierių apimtys sumažėjo 1,5 mlrd. Lt, o jų dalis bankų turte sumažėjo 2,7 proc. punktais.
Lietuvoje investuotas bankų turtas per metus padidėjo 10,1 mlrd. Lt, o užsienyje sumažėjo 1,3 mlrd. Lt. Nepaisant to, kad bankai savo veiklą daugiausia koncentruoja Lietuvoje, didžiąją jų aktyvų dalį sudaro užsienio valiuta denominuotas turtas, kurio dalis ir toliau didėja. Per metus turto užsienio valiuta dalis padidėjo nuo 57,3 proc. iki 64,5 proc.
2008 metais, mažėjant indėliams, o paskoloms vis dar augant, bankai savo veiklą finansavo skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje. Patronuojančių bankų ar kitų tai pačiai kontroliuojančio banko grupei priklausančių bankų lėšos per metus padidėjo 10,8 mlrd. Lt ir 2009 metų sausio 1 dieną pasiekė 38,4 mlrd. Lt, tai sudarė 46,3 proc. visų įsipareigojimų. Tokia skolinimosi struktūra lėmė tai, kad per metus nerezidentų dalis bankų įsipareigojimuose padidėjo nuo 45,3 proc. iki 52,2 proc.
Bankų paskolų portfelis
2008 metais bankų sistemos paskolų portfelio prieaugis buvo mažesnis ne tik palyginti su 2007 metais, bet ir šiek tiek mažesnis nei 2005 ir 2006 metais. Kaip minėta, per 2008 metus paskolų portfelis augo 11,3 mlrd. Lt (18,9 proc.) – 7,0 mlrd. Lt mažiau nei 2007 metais, kai paskolų portfelis augo 43,9 proc. Labiausiai paskolų portfelio augimas mažėjo ketvirtąjį ketvirtį. Šį augimo sumažėjimą labiausiai lėmė privačioms įmonėms suteiktų paskolų srauto sumažėjimas. Pažymėtina, kad 2008 metų gruodžio mėn. bankų sistemos paskolų portfelis sumažėjo 0,7 mlrd. Lt. Iš dalies tai lėmė per ketvirtį sudaryti specialieji atidėjiniai (0,3 mlrd. Lt) ir paskolų, suteiktų AB „Mažeikių nafta“ sumažėjimas (0,2 mlrd. Lt).
Kreditavimo įsipareigojimai 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 2,2 mlrd. Lt (17,1 proc.).
2008 metais, kaip ir ankstesniais metais, naujai suteiktos paskolos panašiomis apimtimis pasiskirstė tarp verslo ir namų ūkių: atitinkamai 5,3 mlrd. Lt ir 4,9 mlrd. Lt, bet kitaip nei ankstesniais metais, didesnė paskolų dalis teko valdžios institucijoms (0,6 mlrd. Lt). Ypač aiškiai ši tendencija pasireiškė paskutinįjį metų ketvirtį: paskolos valdžios institucijoms padidėjo 0,4 mlrd. Lt, t.y. tiek pat kiek paskolos gyventojams, o paskolų verslui apimtys iš esmės nepakito.
2008 metais, padidėjus palūkanoms litais, tęsėsi 2007 metų antrąjį pusmetį išryškėjusi skolinimo užsienio valiuta didėjimo tendencija: paskolų suteiktų užsienio valiuta suma 2008 metais padidėjo 12,7 mlrd. Lt, o paskolų litais suma sumažėjo 1,4 mlrd. Lt.
Dėl sunkumų atskiruose ekonomikos sektoriuose bei prastesnėmis Lietuvos ekonomikos raidos prognozėmis pagrįstas konservatyvesnis kai kurių bankų požiūris vertinant skolininkų kredito riziką lėmė tai, kad 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2008 metų trečiuoju ketvirčiu, pablogėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai.
2008 metų ketvirtąjį ketvirtį specialieji atidėjiniai padidėjo 285,4 mln. Lt. Atidėjinių augimo tempas (50,3 proc.) buvo žymiai spartesnis nei paskolų portfelio, todėl paskolų kokybę charakterizuojantis rodiklis – paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis – per ketvirtį padidėjo (pablogėjo) nuo 0,8 proc. iki 1,18 proc. Vien gruodžio mėn. specialiųjų atidėjinių sumai padidėjus 213,1 mln. Lt, specialiųjų atidėjinių santykis su paskolomis padidėjo 0,3 proc. punkto.
Nuvertėjusių paskolų santykis su paskolų portfeliu 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 1,39 proc. punkto ir, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 3,29 proc. Daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo 0,5 proc. punkto ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 1,25 proc. Neveiksnių (nuvertėjusių ir daugiau kaip 60 dienų pradelstų) paskolų rodiklis per ketvirtį padidėjo 1,89 proc. punkto ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 4,54 proc.
Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas
Nepaisant toliau pasaulinėse finansų rinkose vykstančių sukrėtimų, ir dėl to šalies finansų rinkoje išaugusių skolinimosi kaštų, 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodikliai gerėjo. Bankų sistemos likvidumo rodiklis, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 39,1 proc. ir daugiau kaip 9 procentiniais punktais viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą. 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų likvidus turtas sumažėjo beveik 1 mlrd. Lt, o einamieji įsipareigojimai sumažėjo net 4,4 mlrd. Lt. 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, 85,8 proc. bankų sistemos turto valdė bankai, turintys patronuojančias institucijas.
Likvidumo būklę testuojant nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing) ir darant prielaidą, kad, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, bankų klientai (įskaitant gyventojus) atsiimtų 10 proc. indėlių, šia suma sumažėjus likvidžiam turtui bei einamiesiems įsipareigojimams, bankų sistemos likvidumo rodiklis sumažėtų iki 32,74 proc. ir dar viršytų Lietuvos banko nustatytą minimalų dydį.
Nors 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos kapitalo bazė sumažėjo 112 mln. Lt, tačiau 106 mln. Lt sumažėjus kapitalo poreikiui, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo beveik 0,1 proc. punkto nuo 12,85 proc. iki 12,94 proc. (nustatytas minimalus reikalavimas 8 proc.). Kapitalo poreikio mažėjimui įtakos turėjo kapitalo poreikio, reikalingo užsienio valiutos kurso pozicijų rizikai padengti, sumažėjimas.
Bankų sistemos kapitalo bazę sudarė 7 190 mln. Lt, iš kurių didžiausia dalis (5 887 mln. Lt) teko I lygio kapitalui. Kredito rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas (kartu su pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikiu) sudarė didžiąją kapitalo poreikio dalį ir siekė 4 394 mln. Lt. O rinkos rizikai bei operacinei rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė atitinkamai tik 167 mln. Lt ir 269 mln. Lt.
2008 metais sumažėjo kapitalo poreikio rinkos rizikai amortizuoti dalis. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo bankų sumažinta euro atviroji pozicija. O kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti išaugo, dėl paskutinių dvylikos mėnesių, t.y. 2008 metų, banko grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos įtraukimo į trijų metų vidurkio apskaičiavimą.
Pelningumas ir veiklos efektyvumas
Bankų pateiktų neaudituotų metinių finansinių ataskaitų duomenimis, 2008 metais 7 šalies bankai ir 2 užsienio bankų skyriai dirbo pelningai, o 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolių. Bendras šalies bankų uždirbtas pelnas 2008 metais siekė 902,6 mln. Lt – tai 21,9 proc. mažiau nei buvo 2007 metais, kai bankai uždirbo 1 156,1 mln. Lt. Praėjusiais metais bankų sistemos uždirbtas pelnas sumažėjo pirmą kartą po šešerių metų, per kuriuos bankų sistemos uždirbamas pelnas nuolat augo.
Pastebėtina, kad didžioji dalis bankų pelno buvo uždirbta per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius. O praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos pelno augimas faktiškai sustojo: tą ketvirtį bankai uždirbo tik 18,2 mln. Lt pelno.
2008 metais bankų gautos grynosios palūkanų pajamos buvo 316,0 mln. Lt didesnės (19,4 proc. daugiau) palyginti su 2007 metais, o 2007 metais grynosios palūkanų pajamos augo net 577,1 mln. Lt (54,8 proc. daugiau) palyginti su 2006 metais.
Praėjusiais metais sulėtėjo ir bankų gaunamų grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimo tempai. 2008 metais tokios pajamos buvo 44,2 mln. Lt didesnės (6,8 proc. daugiau) palyginti su 2007 metais, o 2007 metais tokių pajamų augimas palyginti su 2006 metais buvo 148,4 mln. Lt (beveik 30 proc. daugiau).
Didelės įtakos bankų veiklos grynajam rezultatui praėjusiais metais turėjo vienkartinio pobūdžio pajamos, gautos iš dukterinių įmonių dividendų forma arba pardavus dukterines įmones. Iš viso tokios pajamos praėjusiais metais siekė 135 mln. Lt (daugiau kaip du kartus daugiau) palyginti su 2007 metais.
Pagrindinis veiksnys, nulėmęs blogesnį bankų veiklos rezultatą praėjusiais metais palyginti su 2007 metais, buvo per metus gerokai išaugusios vertės sumažėjimo ir atidėjinių išlaidos. Bankų nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ir atidėjinių praėjusiais metais buvo net 366,5 mln. Lt didesni (daugiau kaip 5 kartus padidėjo) palyginti su 2007 metais ir siekė 456,4 mln. Lt. Bankų operacinės išlaidos per praėjusius metus palyginti su 2007 metais didėjo 133,7 mln. Lt, arba 12,4 proc. Tikėtina, kad šiais metais operacinės išlaidos bankuose turės mažėjimo tendenciją.
Kitas bankų uždirbtas pajamas mažinantis veiksnys palyginti su 2007 metais yra daugiau kaip 100 mln. Lt sumažėjusios pajamos naudojant kitus finansinius instrumentus. Daugiausiai tokį mažėjimą lėmė praėjusiais metais gerokai sumažėjęs rezultatas iš prekybinių finansinių instrumentų, kurie yra apskaitomi atsižvelgiant į rinkos kainas.
Mažėjant bankų uždirbamam pelnui per metus žymiai sumažėjo bankų pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai. Tiek nuosavybės grąžos rodiklis (ROE), tiek turto grąžos rodiklis (ROA) palyginti su 2008 metų sausio 1 diena rodikliais blogėjo visuose bankuose. Bankų sistemos nuosavybės grąžos rodiklis palyginti su 2008 metų sausio 1 dienos duomenimis sumažėjo net 11,8 proc. punktų nuo 25,9 proc. iki 14,1 proc., turto grąžos rodiklis mažėjo 0,66 proc. punkto nuo 1,71 proc. iki 1,05 proc.
Praėjusiais metais dėl kilusių neramumų pasaulinėse finansų rinkose gerokai išaugo išteklių skolinimosi kaštai, todėl palūkanų išlaidos tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams per metus išaugo 1,1 proc. punkto iki 3,92 proc. Palūkanų pajamos generuojamos iš palūkanas duodančių aktyvų didėjo nuosaikiau palyginti su skolinimosi kaštais, o tai lėmė realiosios palūkanų maržos mažėjimą beveik 0,8 proc. punkto iki 2,03 proc. Toliau išliekant tokioms aukštoms išteklių kainoms rinkose, tikėtina, kad realioji palūkanų marža išlaikys mažėjimo tende
Bankuose laikomi indėliai sudarė 38,2 mlrd. Lt ir per metus sumažėjo 1,9 mlrd. Lt, arba 4,7 proc. (2007 metais augo 23,4 proc.). Indėlių sumažėjimą nulėmė per metus 2,5 mlrd. Lt, arba 19,4 proc., sumažėję privačių įmonių indėliai ir 1,2 mlrd. Lt sumažėję (per pusę mažiau) valstybės ir savivaldybės įmonių indėliai. O gyventojų indėliai, nors ketvirtąjį ketvirtį ir sumažėjo, per metus išaugo 1,5 mlrd. Lt, arba 6,4 proc. (2007 metais augo 26,8 proc.).
Bankinei sistemai 2008 metų ketvirtasis ketvirtis buvo gana įtemptas, kurio metu, prieš tai nors ir nežymiai, tačiau augę, indėliai ir bankų aktyvai (turtas) sumažėjo. 2008 metais bankų turto ir paskolų augimo tempai buvo mažiausi per pastaruosius kelerius metus, o šalies bankuose laikomi indėliai net sumažėjo.
Ketvirtąjį ketvirtį, kaip ir anksčiau, išliko tos pačios trijų didžiausių bankų koncentracijos mažėjimo tendencijos atskirose rinkos dalyse, joje pozicijas stiprino užsienio bankų skyriai. Trijų didžiausių bankų valdoma turto rinkos dalis per metus sumažėjo 2 proc. iki 65,5 proc.
Nepaisant sumažėjusio paskolų augimo tempo, bankų turtui augant dar lėtesniais tempais, paskolų dalis turte 2008 metais ir toliau augo. Per metus paskolų dalis turte išaugo 5,4 proc. punktais ir sudarė 79,6 proc. Bankų investicijų į vertybinius popierius mažėjimas, prasidėjęs dar 2007 metų pabaigoje, nuosekliai tęsėsi visus 2008–uosius. Per metus bankų laikomų skolos ir nuosavybės vertybinių popierių apimtys sumažėjo 1,5 mlrd. Lt, o jų dalis bankų turte sumažėjo 2,7 proc. punktais.
Lietuvoje investuotas bankų turtas per metus padidėjo 10,1 mlrd. Lt, o užsienyje sumažėjo 1,3 mlrd. Lt. Nepaisant to, kad bankai savo veiklą daugiausia koncentruoja Lietuvoje, didžiąją jų aktyvų dalį sudaro užsienio valiuta denominuotas turtas, kurio dalis ir toliau didėja. Per metus turto užsienio valiuta dalis padidėjo nuo 57,3 proc. iki 64,5 proc.
2008 metais, mažėjant indėliams, o paskoloms vis dar augant, bankai savo veiklą finansavo skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje. Patronuojančių bankų ar kitų tai pačiai kontroliuojančio banko grupei priklausančių bankų lėšos per metus padidėjo 10,8 mlrd. Lt ir 2009 metų sausio 1 dieną pasiekė 38,4 mlrd. Lt, tai sudarė 46,3 proc. visų įsipareigojimų. Tokia skolinimosi struktūra lėmė tai, kad per metus nerezidentų dalis bankų įsipareigojimuose padidėjo nuo 45,3 proc. iki 52,2 proc.
Bankų paskolų portfelis
2008 metais bankų sistemos paskolų portfelio prieaugis buvo mažesnis ne tik palyginti su 2007 metais, bet ir šiek tiek mažesnis nei 2005 ir 2006 metais. Kaip minėta, per 2008 metus paskolų portfelis augo 11,3 mlrd. Lt (18,9 proc.) – 7,0 mlrd. Lt mažiau nei 2007 metais, kai paskolų portfelis augo 43,9 proc. Labiausiai paskolų portfelio augimas mažėjo ketvirtąjį ketvirtį. Šį augimo sumažėjimą labiausiai lėmė privačioms įmonėms suteiktų paskolų srauto sumažėjimas. Pažymėtina, kad 2008 metų gruodžio mėn. bankų sistemos paskolų portfelis sumažėjo 0,7 mlrd. Lt. Iš dalies tai lėmė per ketvirtį sudaryti specialieji atidėjiniai (0,3 mlrd. Lt) ir paskolų, suteiktų AB „Mažeikių nafta“ sumažėjimas (0,2 mlrd. Lt).
Kreditavimo įsipareigojimai 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 2,2 mlrd. Lt (17,1 proc.).
2008 metais, kaip ir ankstesniais metais, naujai suteiktos paskolos panašiomis apimtimis pasiskirstė tarp verslo ir namų ūkių: atitinkamai 5,3 mlrd. Lt ir 4,9 mlrd. Lt, bet kitaip nei ankstesniais metais, didesnė paskolų dalis teko valdžios institucijoms (0,6 mlrd. Lt). Ypač aiškiai ši tendencija pasireiškė paskutinįjį metų ketvirtį: paskolos valdžios institucijoms padidėjo 0,4 mlrd. Lt, t.y. tiek pat kiek paskolos gyventojams, o paskolų verslui apimtys iš esmės nepakito.
2008 metais, padidėjus palūkanoms litais, tęsėsi 2007 metų antrąjį pusmetį išryškėjusi skolinimo užsienio valiuta didėjimo tendencija: paskolų suteiktų užsienio valiuta suma 2008 metais padidėjo 12,7 mlrd. Lt, o paskolų litais suma sumažėjo 1,4 mlrd. Lt.
Dėl sunkumų atskiruose ekonomikos sektoriuose bei prastesnėmis Lietuvos ekonomikos raidos prognozėmis pagrįstas konservatyvesnis kai kurių bankų požiūris vertinant skolininkų kredito riziką lėmė tai, kad 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2008 metų trečiuoju ketvirčiu, pablogėjo bankų paskolų portfelio kokybės rodikliai.
2008 metų ketvirtąjį ketvirtį specialieji atidėjiniai padidėjo 285,4 mln. Lt. Atidėjinių augimo tempas (50,3 proc.) buvo žymiai spartesnis nei paskolų portfelio, todėl paskolų kokybę charakterizuojantis rodiklis – paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) ir paskolų portfelio santykis – per ketvirtį padidėjo (pablogėjo) nuo 0,8 proc. iki 1,18 proc. Vien gruodžio mėn. specialiųjų atidėjinių sumai padidėjus 213,1 mln. Lt, specialiųjų atidėjinių santykis su paskolomis padidėjo 0,3 proc. punkto.
Nuvertėjusių paskolų santykis su paskolų portfeliu 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 1,39 proc. punkto ir, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 3,29 proc. Daugiau kaip 60 dienų pradelstų paskolų santykis su paskolų portfeliu per ketvirtį padidėjo 0,5 proc. punkto ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 1,25 proc. Neveiksnių (nuvertėjusių ir daugiau kaip 60 dienų pradelstų) paskolų rodiklis per ketvirtį padidėjo 1,89 proc. punkto ir 2009 metų sausio 1 dieną sudarė 4,54 proc.
Veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymas
Nepaisant toliau pasaulinėse finansų rinkose vykstančių sukrėtimų, ir dėl to šalies finansų rinkoje išaugusių skolinimosi kaštų, 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos bankų sistemos likvidumo rodikliai gerėjo. Bankų sistemos likvidumo rodiklis, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, sudarė 39,1 proc. ir daugiau kaip 9 procentiniais punktais viršijo Lietuvos banko nustatytą minimumą. 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų likvidus turtas sumažėjo beveik 1 mlrd. Lt, o einamieji įsipareigojimai sumažėjo net 4,4 mlrd. Lt. 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, 85,8 proc. bankų sistemos turto valdė bankai, turintys patronuojančias institucijas.
Likvidumo būklę testuojant nepalankiausiomis sąlygomis (angl. stress testing) ir darant prielaidą, kad, 2009 metų sausio 1 dienos duomenimis, bankų klientai (įskaitant gyventojus) atsiimtų 10 proc. indėlių, šia suma sumažėjus likvidžiam turtui bei einamiesiems įsipareigojimams, bankų sistemos likvidumo rodiklis sumažėtų iki 32,74 proc. ir dar viršytų Lietuvos banko nustatytą minimalų dydį.
Nors 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos kapitalo bazė sumažėjo 112 mln. Lt, tačiau 106 mln. Lt sumažėjus kapitalo poreikiui, bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis išaugo beveik 0,1 proc. punkto nuo 12,85 proc. iki 12,94 proc. (nustatytas minimalus reikalavimas 8 proc.). Kapitalo poreikio mažėjimui įtakos turėjo kapitalo poreikio, reikalingo užsienio valiutos kurso pozicijų rizikai padengti, sumažėjimas.
Bankų sistemos kapitalo bazę sudarė 7 190 mln. Lt, iš kurių didžiausia dalis (5 887 mln. Lt) teko I lygio kapitalui. Kredito rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas (kartu su pereinamojo laikotarpio kapitalo poreikiu) sudarė didžiąją kapitalo poreikio dalį ir siekė 4 394 mln. Lt. O rinkos rizikai bei operacinei rizikai amortizuoti priskirtas kapitalas sudarė atitinkamai tik 167 mln. Lt ir 269 mln. Lt.
2008 metais sumažėjo kapitalo poreikio rinkos rizikai amortizuoti dalis. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo bankų sumažinta euro atviroji pozicija. O kapitalo poreikis operacinei rizikai padengti išaugo, dėl paskutinių dvylikos mėnesių, t.y. 2008 metų, banko grynųjų palūkanų pajamų ir grynųjų ne palūkanų pajamų sumos įtraukimo į trijų metų vidurkio apskaičiavimą.
Pelningumas ir veiklos efektyvumas
Bankų pateiktų neaudituotų metinių finansinių ataskaitų duomenimis, 2008 metais 7 šalies bankai ir 2 užsienio bankų skyriai dirbo pelningai, o 2 bankai ir 5 užsienio bankų skyriai patyrė nuostolių. Bendras šalies bankų uždirbtas pelnas 2008 metais siekė 902,6 mln. Lt – tai 21,9 proc. mažiau nei buvo 2007 metais, kai bankai uždirbo 1 156,1 mln. Lt. Praėjusiais metais bankų sistemos uždirbtas pelnas sumažėjo pirmą kartą po šešerių metų, per kuriuos bankų sistemos uždirbamas pelnas nuolat augo.
Pastebėtina, kad didžioji dalis bankų pelno buvo uždirbta per pirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius. O praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį bankų sistemos pelno augimas faktiškai sustojo: tą ketvirtį bankai uždirbo tik 18,2 mln. Lt pelno.
2008 metais bankų gautos grynosios palūkanų pajamos buvo 316,0 mln. Lt didesnės (19,4 proc. daugiau) palyginti su 2007 metais, o 2007 metais grynosios palūkanų pajamos augo net 577,1 mln. Lt (54,8 proc. daugiau) palyginti su 2006 metais.
Praėjusiais metais sulėtėjo ir bankų gaunamų grynųjų paslaugų ir komisinių pajamų augimo tempai. 2008 metais tokios pajamos buvo 44,2 mln. Lt didesnės (6,8 proc. daugiau) palyginti su 2007 metais, o 2007 metais tokių pajamų augimas palyginti su 2006 metais buvo 148,4 mln. Lt (beveik 30 proc. daugiau).
Didelės įtakos bankų veiklos grynajam rezultatui praėjusiais metais turėjo vienkartinio pobūdžio pajamos, gautos iš dukterinių įmonių dividendų forma arba pardavus dukterines įmones. Iš viso tokios pajamos praėjusiais metais siekė 135 mln. Lt (daugiau kaip du kartus daugiau) palyginti su 2007 metais.
Pagrindinis veiksnys, nulėmęs blogesnį bankų veiklos rezultatą praėjusiais metais palyginti su 2007 metais, buvo per metus gerokai išaugusios vertės sumažėjimo ir atidėjinių išlaidos. Bankų nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ir atidėjinių praėjusiais metais buvo net 366,5 mln. Lt didesni (daugiau kaip 5 kartus padidėjo) palyginti su 2007 metais ir siekė 456,4 mln. Lt. Bankų operacinės išlaidos per praėjusius metus palyginti su 2007 metais didėjo 133,7 mln. Lt, arba 12,4 proc. Tikėtina, kad šiais metais operacinės išlaidos bankuose turės mažėjimo tendenciją.
Kitas bankų uždirbtas pajamas mažinantis veiksnys palyginti su 2007 metais yra daugiau kaip 100 mln. Lt sumažėjusios pajamos naudojant kitus finansinius instrumentus. Daugiausiai tokį mažėjimą lėmė praėjusiais metais gerokai sumažėjęs rezultatas iš prekybinių finansinių instrumentų, kurie yra apskaitomi atsižvelgiant į rinkos kainas.
Mažėjant bankų uždirbamam pelnui per metus žymiai sumažėjo bankų pelningumo ir veiklos efektyvumo rodikliai. Tiek nuosavybės grąžos rodiklis (ROE), tiek turto grąžos rodiklis (ROA) palyginti su 2008 metų sausio 1 diena rodikliais blogėjo visuose bankuose. Bankų sistemos nuosavybės grąžos rodiklis palyginti su 2008 metų sausio 1 dienos duomenimis sumažėjo net 11,8 proc. punktų nuo 25,9 proc. iki 14,1 proc., turto grąžos rodiklis mažėjo 0,66 proc. punkto nuo 1,71 proc. iki 1,05 proc.
Praėjusiais metais dėl kilusių neramumų pasaulinėse finansų rinkose gerokai išaugo išteklių skolinimosi kaštai, todėl palūkanų išlaidos tenkančios palūkanas kainuojantiems įsipareigojimams per metus išaugo 1,1 proc. punkto iki 3,92 proc. Palūkanų pajamos generuojamos iš palūkanas duodančių aktyvų didėjo nuosaikiau palyginti su skolinimosi kaštais, o tai lėmė realiosios palūkanų maržos mažėjimą beveik 0,8 proc. punkto iki 2,03 proc. Toliau išliekant tokioms aukštoms išteklių kainoms rinkose, tikėtina, kad realioji palūkanų marža išlaikys mažėjimo tende